Replika

Neskubėkime suteikti garbės vardų

„Bangoje“ išsakytos skirtingos nuomonės dėl Garbės vardų suteikimo. Albinas Klizas savo straipsnyje „Negi neturime žmonių Garbės vardui teikti?“ išvardijo apie dešimt šio vardo vertų pedagogų ir pasiūlė negailėti jiems pagarbos. „Skaitytojo paraštėse“ pareiškiau kitokį požiūrį, kad vardų gausumas atvirkščiai proporcingas garbės dydžiui. Pritariu A. Vareikienės anksčiau išsakytai minčiai, kad geriau praleisti metus, kitus, užuot primygtinai ieškojus, o dar blogiau, parinkus nevertą šio vardo.

Sutinku su A. Klizo žodžiais, kad jo nurodyti asmenys – tikrai geri žmonės. Šalia jų galėčiau parašyti kelis kartus daugiau tokių, kuriuos galima pavadinti gerais. Daugelis skaitytojų šį sąrašą taip pat galėtų papildyti naujom pavardėm. Ką tada daryti? Kaip iš dešimčių ar šimtų išrinkti kelis? Likusieji, tokie patys, jaustųsi nuskriausti, gal net įsižeistų. Man atrodo, kad Garbės piliečio vardo suteikimui reikalinga kandidatūra, kuri būtų nuveikusi daugiau negu geras pareigų atlikimas, kurios darbai turėtų išliekamąją vertę, kad tai būtų išskirtinė asmenybė, žymiai pralenkianti kitus.

Pro šių reikalavimų prizmę pažiūrėjau į visus asmenis, kuriems jau suteiktas Gargždų miesto Garbės piliečio vardas, ir su malonumu pripažinau, kad jie verti tokio pagerbimo. Akademikų Jono Lankučio, Benedikto Juodkos, Eduardo Vilko moksliniai darbai pripažįstami ir vertinami ne tiktai Lietuvoje, bet ir užsienyje. Joną Kudžmą pavadinčiau taip pat akademiku už puikias lietuvių literatūros žinias. Nors jam, kaip buvusiam politiniam kaliniui, tarybinės santvarkos metais neleido dirbti mokytoju, tačiau jis skaitė pranešimus apie lietuvių literatūrą, ir klausytojai, netgi specialistai, buvo sužavėti jo žinių, erudicijos bei oratoriško meistriškumo. Klebono Jono Paulausko didelio darbo ir rūpinimosi dėka pastatyta Gargždų bažnyčia tarnaus ne tik dabarties, bet ir ateinančioms kartoms. Liko kuklus pedagogas, bet atkaklus darbininkas Stasys Globys. Kur dirbo, ten kūrė gražią aplinką (ir dabar tebekuria), nereikalaudamas nei atlyginimo, nei padėkos. Dar ilgai žaliuos jo su mokiniais pasodinti medžiai.

Didelių nuopelnų reikia, kad būtum vertas atsistoti greta šių asmenų, todėl neskubėkime suteikti Garbės vardų tik už gerą pareigų atlikimą. Juk yra ir kitų apdovanojimų.

Donata LEKETIENĖ