Rinkimų pavasario šaukliai: kandidatai į merus
Ateinantis pavasaris bus karštas politinėmis kovomis. 2023 metų kovo pradžioje rinksime naujus Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narius ir tiesiogiai – Klaipėdos rajono vadovą.
Nors paukščiai išskrenda žiemoti, jų vietą užima sparnus į politines aukštumas keliantys vietos politikai. Tarp jų matome ir patyrusius, jau kovojusius dėl mero kėdės, tačiau į gretas vadovauti rajonui spraudžiasi ir dar tik politines plunksnas kedenantys naujų politinių jėgų atstovai.
„Banga“ pakalbino praėjusiuose savivaldos rinkimuose dalyvavusius politinių partijų ir buvusių visuomeninių rinkimų komitetų vadovus ir klausė, ar jie kelia savo kandidatus artėjančiuose savivaldos rinkimuose. Kai kurių buvusių visuomeninių rinkimų komitetų lyderiai atsakė, jog jų komitetų veikla pagal reglamentą baigėsi laimėjus praėjusius rinkimus, o dabar nebeplanuoja kelti savo kandidatūrų į rajono mero postą.
Šiandien skaitytojus supažindiname su pirmaisiais viešai prisistačiusiais kandidatais į rajono vadovo kėdę. Vėliau, kai atsiras naujų pretendentų, pristatysime ir kitus.
Visiems kandidatams uždavėme du klausimus: kodėl apsisprendė kandidatuoti į Klaipėdos rajono merus ir kaip vertina tokį pasikeitimą, kad dabar merui priklausys ir vykdomoji valdžia – daugiau Administracijos direktoriaus funkcijų.
Liberalų sąjūdžio ir Lietuvos socialdemokratų partijos Klaipėdos rajono skyrių pirmininkai Justas Ruškys ir Ligita Liutikienė kol kas neatskleidžia iškeltų kandidatų į merus, nes esą galutinai bus sprendžiama visuotiniuose susirinkimuose rugsėjo pabaigoje.
Panaudotų turimą patirtį
Besikuriančio visuomeninio rinkimų komiteto arba partijų koalicijos kandidatas, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas KARBAUSKAS:
– Neketinau šiais metais kandidatuoti, tačiau, pasikeitus įstatymui ir mero funkcijoms, visgi nutariau, kad reikia dalyvauti savivaldos rinkimuose. Dar nėra nuspręsta, ar kursime komitetą ar partijų koaliciją. Mero darbas – atsakingas, reikia skaidrumo ir viešumo, įgūdžių bendrauti su Taryba. Reikia žmogaus, kuris suprastų savivaldos procesus, nes nebus laiko mokytis. Man funkcijos suprantamos, turiu galimybę kandidatuoti. Neišmanantis žmogus gali ir malkų priskaldyti. Šiuo metu situacija sudėtinga ir visiškai neapibrėžta, ypač dėl kylančių energijos kainų. O aš turiu patirties, teko ir anksčiau prisitaikyti prie sudėtingos ekonominės situacijos dirbant vadovaujamą darbą.
Negaliu vienareikšmiškai vertinti laukiančių pokyčių dėl mero funkcijų išplėtimo – gyvenimas parodys. Buvo aiškiau: meras atstovauja, administracija savo darbą dirba. Dabar pereinamam laikotarpiui, kol susiformuos nauji darbo organizavimo pavyzdžiai, reikia patyrusio žmogaus, suprantančio, kas darosi savivaldoje.
Kaip rodo pastarųjų dienų įvykiai, merą reikia rinkti pagal svorį, nesvarbu – ar fizinį, ar politinį.
Tęstų pokyčius rajone
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas, Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas:
– Tai nėra spontaniškas sprendimas, o tiesiog natūrali mano darbo tąsa. Ketveri kadencijos metai nėra tas laiko tarpas, per kurį pavyktų rajone įgyvendinti esminius pokyčius. Pasitaiko visokiausių trukdžių, tačiau įsitikinau, kad su gera komanda galime nuveikti tikrai daug. Per pastaruosius metus pavyko įnešti daug teigiamų naujovių. 4 kartus – iki 12 milijonų eurų – išaugo finansavimas keliams, skirtos papildomos lėšos visų seniūnijų infrastruktūrai, pasirašytos sutartys su Automobilių kelių direkcija, kuri, finansiškai prisidedant Savivaldybei, remontuos svarbiausias rajono gatves, jungiančias gyvenvietes. Naujų darželių statyba, projektavimas, privačių darželių plėtros skatinimas ir dotacijos tėvams padidinimas sumažino eiles į darželius. Na, o kur dar kultūros centrų, viešųjų erdvių, parkų tvarkymas, vaikų dienos centrų steigimas. Liko dar daug svarbių projektų, kuriuos pradėjome, tad norėtųsi juos baigti, matyti pokyčių tęstinumą.
Naujas pokytis ateinančiuose savivaldos rinkimuose – vykdančiosios valdžios funkcijų delegavimas merui suteiks daugiau atsakomybių, nes jis bus ne tik politinė figūra, bet ir administratorius. Manau, kad tai įneš daugiau politinio stabilumo ir užtikrins darbų tęstinumą.
Siektų sistemos stabilumo
Naujai besikuriančio visuomeninio rinkimų komiteto kandidatas, Gargždų krašto muziejaus istorikas Marius Mockus:
– Tai natūrali reakcija į pastarosios Tarybos kadencijos laikotarpio politinės sistemos nestabilumą Klaipėdos rajone. Nuo 2019 m. politinė dauguma keitėsi jau tris kartus, o kadencija dar nesibaigė. Dėl šios kaitos ir ją neišvengiamai lydinčio chaoso nukenčia ir kai kurių darbų tęstinumas, tai išbalansuoja visą savivaldos sistemą. Turime suvokti, kad tai nekuria palankių sąlygų naujoms investicijoms Klaipėdos rajone, didelei daliai gyventojų sukelia nesaugumo jausmą, kai negali tvirtai planuoti savo ateities. Esu įsitikinęs, kad politinės sistemos stabilumo garantu gali tapti meras.
Akivaizdu, kad merui Administracijos direktoriaus funkcijos suteiks kiek daugiau galimybių, tačiau Tarybos vaidmuo vis vien išlieka svarbus ir tai džiugina, nes per didelis politinių galių sutelkimas vienose rankose negali būti vertinamas teigiamai. Teisės akte numatoma ir daugiau esminių pakeitimų, kurie, mano supratimu, yra daug svarbesni. Nauja politinės vadovybės skyrimo tvarka teikia vilties, kad koalicijų formavimo ne pagal interesų bendrumą ar vertybes, o politinius postus, era baigėsi. Kai kurie pakeitimai kelia nedidelį nerimą dėl įžvelgiamų sąlygų piktnaudžiauti, ar tas nerimas pagrįstas – parodys laikas ir besiformuojanti praktika.
Stabdytų politinį chaosą
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos kandidatas, Dauparų–Kvietinių seniūnijos seniūnas Vytautas Tamašauskas:
– Apsisprendimą kandidatuoti į Klaipėdos rajono merus lėmė mūsų savivaldoje ilgus dešimtmečius įsišaknijęs politinis chaosas. Esu įsitikinęs, jog būtent tai ir stabdo įgyvendinti svarbiausius strateginius darbus. Šiandien rajonas skęsta stagnacijos ir neišnaudoto potencialo liūne. Trūksta iniciatyvos, bendradarbiavimo su rajono gyventojais, verslo sektoriumi bei valdžios struktūromis. Noriu padaryti reikšmingą pokytį rajone, kur būtų kuo mažiau tuščio politikavimo ir pigių viešųjų ryšių, o daugiau profesionalumo, aiškumo ir strateginių sprendimų įgyvendinimo. Būtina rajono politinę kultūrą, darbo kokybę perkelti į kitą lygmenį. Dėkoju TS-LKD už pasitikėjimą ir paramą, tačiau noriu visiems akcentuoti, kad nesu ir niekada nebuvau jokios politinės partijos narys. Būdamas seniūnu esu arčiausiai žmonių, ateinu, dirbu, stengiuosi ir matau, kaip gyventojų problemos stringa Savivaldybės kabinetuose.
Pokytį dėl išplėstų mero funkcijų vertinu labai teigiamai. Akivaizdu, kad gyventojų lūkesčiai yra orientuoti į stiprų merą, kuris gali prisiimti asmeninę atsakomybę už gyvenimo kokybės gerinimą mūsų rajone. Tikiuosi po ateinančių rinkimų nebeliks vietos manipuliacijoms, tuščiam populizmui, metų metus besitęsiančiam trūnijimui bei norui siekti asmeninės naudos.
Norėtų pakeisti situaciją
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas, buvęs ilgametis Klaipėdos rajono policijos komisaras Edmundas Zbarauskas:
– Pasukti politikos keliu buvau raginamas nuo tada, kai palikau tarnybą policijoje. Politikoje mačiau daug „purvo“, melo, intrigų, todėl realizavau save kitose srityse, nesusijusiose su politika. Politine veikla užsiėmiau tada, kai buvau paprašytas padėti įsteigti naujai kuriamos partijos Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ Klaipėdos rajono skyrių. Steigiant skyrių daug žmonių išreiškė pasitikėjimą ir gavau ne vieną pasiūlymą kandidatuoti į Klaipėdos rajono merus. Nesiekiu politinės karjeros, neieškau naudos, tačiau rajono gyventojų lūkesčių, partijos idėjų įgyvendinimas nesant valdžioje yra neįmanomas. Mūsų rajone yra didžiulis nusivylimas politikais ir jų veikla. Norėčiau pakeisti šią situaciją, kad rajono gyventojai turėtų valdžią, kuri sąžiningai jiems dirbtų, priimtų apgalvotus ir protingus sprendimus, mažiau dėmesio skirtų savo reklamai, gintų visų žmonių, o ne atskirų grupių interesus, ir pagaliau galėtume didžiuotis savo rajonu ir savo politikais dėl nuveiktų darbų rajono žmonių labui.
Mero įgaliojimų praplėtimas iš esmės didina mero atsakomybę, tuo pačiu užtikrinamas didesnis stabilumas ir galimybės idėjų įgyvendinimui. Vertinu teigiamai, tačiau tai įgyvendinant gali kilti tam tikrų sunkumų.
TAI ŽINOTINA
Tai žinotina
Šių metų vasarą Seimas priėmė naują Vietos savivaldos įstatymą. Naujas savivaldos modelis suteiks merams pakankamai galios svertų. Pagal jį dirbs kitų metų kovą išrinktos savivaldybių tarybos ir merai.
• Savivaldybės taryba, kaip ir dabar, priims svarbiausius sprendimus, tačiau meras nebus tarybos narys. Jis šauks tarybos posėdžius, sudarys jų darbotvarkę ir pirmininkaus, tiesiogiai išrinkto mero vadovaujama savivaldybės administracija rengs tarybos sprendimų projektus, tačiau pats meras nebalsuos.
• Įstatymu merui suteikiama teisė vetuoti tarybos priimtus sprendimus, kurios iki šiol nebuvo, tačiau kartu įtvirtinta galimybė tarybai atmesti mero veto. Antrą kartą apsvarstytas sprendimas bus laikomas priimtu, jeigu už jį balsuos daugiau kaip pusė visų savivaldybės tarybos narių. Jeigu taryba neatsižvelgs į mero motyvus ir iš naujo priims savo sprendimą, šis galės dėl to kreiptis į Vyriausybės atstovą.
• Merui pavesta parengti savivaldybės biudžetą, jis bus atsakingas ir už jo vykdymą.
• Dar viena naujovė savivaldoje – vicemerai ir administracijos direktorius taps asmeninio-politinio pasitikėjimo pareigūnais, juos skirs meras, o vicemerų kandidatūroms reikės ir tarybos pritarimo. Be to, vicemerų bus galima paskirti daugiau negu dabar leidžia įstatymas.
• Tiesiogiai renkami merai galės dirbti ne daugiau kaip tris kadencijas iš eilės.
• Naujasis įstatymas numato ir daugiau teisių opozicijai savivaldybių tarybose – numatoma galimybė išsirinkti opozicijos lyderį. Jį išsirinktų ne mažiau kaip pusė tarybos narių, priklausančių opozicijai.
Monika CALZONAITĖ
„Bangos“ archyvo nuotr.
