„River Voices“: kur dainavimas tampa gyvenimo aistra

Kaip gimė aistra muzikai ir kas įkvėpė kurti dainavimo studiją? Savo patirtimi dalijasi Erika KRIPIENĖ – dainavimo studijos „River Voices“ įkūrėja ir vadovė. „Nuo pirmųjų giedojimo žingsnių bažnyčioje iki sėkmingos karjeros scenoje ir pedagogikoje – mano gyvenimas persmelktas muzikos“, – prisipažįsta žavaus balso savininkė, kuri ne tik pati aktyviai kuria ir koncertuoja, bet ir ugdo jaunąją kartą, įskiepydama meilę dainai ir scenai.
Su muzika nuo vaikystės
– Kad muzika Jums svarbi, abejonių nekyla. Tačiau būtų įdomu sužinoti, kada ir kaip ji bei daina atėjo į Jūsų gyvenimą.
– Mano pirmieji žingsniai muzikos link buvo, kai šviesaus atminimo močiutė mane nuvedė į bažnyčią giedoti. Tada man buvo gal treji. Kai ūgtelėjau, tėveliai užrašė į Raseinių meno mokyklą, kur mokiausi dainuoti ir skambinti fortepijonu. Vėliau savo žinių bagažą turtinau Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijoje. Čia įgijau džiazo vokalo atlikėjos bakalaurą, o Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos Menų fakultete apsigyniau meno pedagogikos magistro laipsnį.
Po studijų prasidėjo profesinis kelias: iki praėjusių metų rugsėjo vadovavau Gargždų kultūros centro šiuolaikinio dainavimo studijai, o šiuo metu dirbu Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijoje džiazo vokalo vyr. mokytoja – ugdau džiazo mylėtojus.
Man labai patinka kurti dainas, giesmes. Keletą jų turiu įrašiusi. Jos prieinamos „YouTube“ platformoje. Be to, aktyviai koncertuoju, giedu vestuvių ceremonijose ir, žinoma, dirbu su „River Voices“.
– Kur semiatės įkvėpimo ir stiprybės tokiai gausai veiklų?
– Man labai patinka keliauti, tyrinėti ir atrasti nuostabias pasaulio vietas – būtent tai mane įkvepia. O stiprybe laikau savo šeimą ir Dievo palaimą.
– Prisiminkite, kaip gimė dainavimo studija „River Voices“?
– Dainavimo studiją įkūriau dar dirbdama Gargždų kultūros centre su suaugusiųjų ansambliu. Aktyviai koncertuodavome, dalyvaudavome įvairiuose respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose. Stebėdamos mano aktyvumą ir darbą, mamytės, įžvelgusios savo atžalų talentą dainuoti, ėmė domėtis, ar neteikiu individualiai dainavimo pamokų. Tai ir buvo stimulas įkurti dainavimo studiją, šiandien vienijančią žmones, kuriems dainavimas yra arba tampa gyvenimo aistra.
Svarbiausia – ryšys, pagarba ir meilė
– Kurdama „River Voices“, ko gero, turėjote aiškią jos viziją bei filosofiją. Kuo, Jūsų požiūriu, studija išsiskiria iš kitų?
– Pirmiausia tuo, kad ji yra prieinama nuo mažiausio iki didžiausio. Mano, kaip mokytojos vizija, – išmokinti taisyklingai valdyti balso aparatą, kurti, muzikuoti ir dalyvauti aktyviai ne tik renginiuose, bet ir konkursuose, festivaliuose. Atlikdami dainas prieš didelę auditoriją, mes įgauname labai daug patirties, analizuojame ir judame į priekį dar labiau stipresni. Jei dar tampame komanda, augti yra nuostabu.
–Kaip apibūdintumėte „River Voices“ bendruomenę ir kokio amžiaus bei lygio dainorėliams ji skirta?
– Mūsų bendruomenė yra labai draugiška ir nuostabi. Bent jau kol kas solistų amžius – nuo 5 iki 19 metų, tačiau noriu akcentuoti, kad mokytis dainuoti gali ir suaugusieji. Visuomet yra puiku, jei norintis pradėti dainuoti žmogus turi klausą ar yra dainavęs chore arba grupėje. Turima muzikinė patirtis yra labai svarbi sklandžiam darbui.
– Kas, Jūsų nuomone, yra svarbiausia ugdant dainavimo įgūdžius?
– Kad metodikos suveiktų, būtinos sąlygos – komandinis ryšys, pagarba ir meilė. Jei visa tai yra, galima net kalnus nuversti, atsiranda tiesus kelias žinioms įsisavinti. Metodai, padeda taisyklingam dainavimui: taisyklinga laikysena, kvėpavimo ir balso apšilimo, lavinimo pratimai bei balso aparato pozicijos valdymas. Nuo šių pratimų pradedame savo pamokas, užsiėmimus.
Be to, su kiekvienu dainorėliu išsiaiškiname jo lūkesčius, ko reikia, kad lavintųsi jo balsas, kokie kūriniai ar pratimai gali padėti.
– Be vokalo technikos, kokias gyvenimo pamokas stengiatės įskiepyti savo mokiniams per muziką?
– Meilę ir emociją muzikai. Kiekviena solistė žino, kad vien technikos neužtenka. Gali puikiai sudainuoti, bet nepaliesti klausytojų, nesuvirpinti širdžių. Muzika turi eiti kartu su emocija, o emocija yra meilė dainai, žmogui. Tai pagrindinė mano taisyklė.
Džiugina pasiekimų gausa
– Savo dainomis Gargždų bei visos Lietuvos ir net užsienio publiką džiuginate nuo 2019 metų. Kokie yra ryškiausi „River Voices“ vokalistų pasiekimai, kuriais labiausiai didžiuojatės?
– Pasiekimų per tiek laiko sukaupėme išties daug. Džiugu, kad vokalistai laurus skina ne tik Lietuvoje, bet ir svečiose šalyse. Pirmosios į užsienį išvyko sesės Greta ir Ugnė Grikšaitės, savo balsais jau sudrebinusios Italijos, Čekijos, Vokietijos ir Graikijos scenas. Iš šių valstybių talentingosios solistės grįžo pasipuošusios pirmosios veitos bei didžiojo prizo laimėjimais.
Sesės yra ir nuolatinės Lietuvoje bei užsienyje vykstančių tarptautinių ir respublikinių konkursų laureatės. Šalia jų ir kitos solistės: Agnetė Jocytė, Bernadeta Busilaitė, Sofija Rogaitė, Amelija Antanauskaitė, Kamėja Vaitkutė, Grėta Lašinytė, Beatričė Tunaitytė, Nileta Vegytė, Barbora Alsytė, Deimilė Jokšaitė, Elinga Smagurytė, Karolina Švarcė, Anabela Januškaitė, Fausta Bužaitė, Gabrielė Rakauskaitė, Smiltė Rancaitė. Visos jos yra laimėjusios pirmąsias antrąsias vietas ar „Grand prix“.
Visi konkursai yra saviti ir nuostabūs, bet reikia atsirinkti. Pati kartu su kolege Sigita šiais metais organizavome net du tarptautinius konkursus –„Teatrališka daina“ Palangos Kurhauzo koncertų salėje bei „Musical voice“ Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre. Tai galbūt mano, kaip mokytojos, didis pasiekimas.
– Neseniai grįžote iš tarptautinio konkurso Graikijoje. Pasidalinkite įspūdžiais.
– Tiesa, Graikijoje nuvilnijo išties išskirtinis konkursas. Ta savaitė mums buvo tiesiog ypatinga, kupina nuostabių akimirkų ir laimėjimų. Graikijoje pirmą kartą nuskambėjo ne tik merginų, bet ir dainavimo studijos vardas. Pasivaikščiojimai Paralia miestelio gatvelėmis pripildė mūsų širdis pačiomis geriausiomis emocijomis.
Paskutinę atostogų dieną vyko VI tarptautinis festivalis-konkursas „Waveideas Graikija 2025“, kuriame – daug nuostabių atlikėjų iš įvairiausių šalių. Šokėjai, instrumentalistai ir dainininkai nešė meno vėliavą, skleidė šilumą kiekvienam susirinkusiam.
G. Grikšaitė pelnė dvi pirmąsias vietas savo amžiaus kategorijoje. Jai taip pat atiteko nominacijos – „The best pop performance“ ir “The best musical work“. Ugnės pasiekimus papildė antrosios vietos laimėjimas ir nominacija „The original style of performance“. O kaip duetas mergaitės laimėjo pirmąją vietą bei pelnė nominaciją „New vocal production“. Fortepijono, kurio subtilybių moko Violeta Jokubaitienė, kategorijoje taip pat iškovotos dvi pirmosios vietos ir nominacijos.
Ateities vizija
– O kaip Jūs vertinate patirtį konkursuose ir kitokiuose renginiuose?
– Pati didžiausia patirtis yra dainavimas ant scenos prieš klausytojus. Tai mus skatina augti, nes mokomės, įsirašinėjame ir kalbame, kaip jautėmės, ką padarėme gerai, o su kuo dar reikia padirbėti. Konkursuose įsivertini save, o ne lyginiesi su kitais ir šitą reikia suprasti iš karto, kad vėliau netektų liūdėti. Lygintis reikia tik su savimi.
– Pasidalinkite „River Voices“ ateities vizijomis ir ambicijomis? Ar planuojate plėsti veiklą, siūlyti naujas programas?
–Manau, kad šiais metais žiemą vėl rengsiu jau ketvirtą gerumo iniciatyvą ir galbūt įkursiu mažųjų ansamblį. Naujos programos į ateities planus dar neįtrauktos, bet gyvenimas nenuspėjamas – nežinosi, kas laukia. Galbūt pasiūlysiu kažką smagaus.
– Ką palinkėtumėte ar patartumėte tiems, kurie svajoja tobulinti savo dainavimo įgūdžius?
– Susirasti žmogų, su kuriuo būtų smagu eiti per dainavimo kelią. Tai labai svarbu, nes padeda augti, stiprėti. Kai yra, kas pamoko, pataria, sustyguoja visą procesą, pradedi labiau pasitikėti savo jėgomis ir po truputį mėgautis kiekvienu užlipimu ant scenos. Dainavimas visiškai atsipalaidavus yra mūsų siekiamybė. Dar kitaip – vidinė ramybė, laisvė, gebėjimas viskas, ko išmokau, širdimi perleisti į kito širdį.
– Jei galėtumėte surengti svajonių koncertą su „River Voices“ mokiniais, kur tai būtų?
– Jau vienas svajonių koncertas buvo – miške. Kitą norėčiau surengti kalnuose. O svajonės pildosi, tiesa?
Gintarė KARMONIENĖ
Erikos KRIPIENĖS archyvo nuotr.