Rugsėjo 1
Pradedant naujuosius mokslo metus
Šiandien prasidėję mokslo metai yra puiki proga kiekvienai mokyklai pasidžiaugti pasiektais rezultatais, numatyti gaires, sprendimus ateičiai, įvertinti iškylančius sunkumus. Vis daugiau mokyklų kasmet mokinius pasitinka jaukesnėmis patalpomis, geresnėmis ugdymo sąlygomis, didesnėmis pasirinkimo galimybėmis. Džiaugiamės kartu su ketvergiškiais, kurie sportuos naujoje ir didžiausioje iš rajono mokyklų salėje, girkališkiais, kurių skyriuje, baigus renovaciją, sudarytos puikios sąlygos ugdyti pradinukus, endriejaviškiais, kurie į mokyklą važinės nauju geltonuoju autobusu, džiaugiamės kartu su daugiau nei 1200 rajono pradinių klasių mokinių, kurie šiandien atsisėdo į naujus, jų ūgiui pritaikytus suolus…
Daug žmonių prisideda, kad rodikliai, pagal kuriuos vertinama švietimo veikla, mūsų rajone yra vieni iš geriausių Lietuvoje: procentas mokinių, lankančių priešmokyklinio ugdymo grupes, kompiuterių skaičius šimtui mokinių, procentas abiturientų, laikančių ir išlaikančių bent vieną valstybinį brandos egzaminą, procentas mokytojų, turinčių aukštąjį pedagoginį išsilavinimą.
Nors pastaraisiais metais gerėja mokyklų aprūpinimas informacinėmis komunikacinėmis technologijomis ir priemonėmis, sudaromos geresnės sąlygos pedagogams nuolat mokytis, dalyvauti projektuose, perimti geriausią ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje sukauptą patirtį, pastebimas vis didėjantis kai kurių specialybių mokytojų trūkumas. Jauni, talentingi žmonės nebesirenka pedagogo profesijos. Manau, mokytojų stygių lemia ir maži jų atlyginimai bei didėjančios darbo sąnaudos, rengiant įvairiausius dokumentus.
Mokytojų atlyginimai, deja, nuo šių mokslo metų nedidėja. Savivaldybėms iš privatizavimo fondo skirtos lėšos pridėti po vieną valandą klasei vadovaujančiam mokytojui tikrai nėra tai, ko tikėjosi pedagogų bendruomenė.
Vis sunkiau ir Švietimo skyriaus specialistams įvertinti ir susidoroti su didžiuliu dokumentų srautu. O ką jau kalbėti apie mokyklų vadovus, mokytojus, kurių darbo specifika kitokia? Įvairiausi dokumentai labai dažnai kuriami mechaniškai, pagal principą: „todėl, kad reikia“. Tikiuosi, kad palaipsniui „popierizmo“ mažės, keisis mokyklų darbo vertinimo kultūra ir visų lygių tikrintojai jų darbą vertins ne pagal dokumentų tvarkingumą, jų gausą, bet pagal realius darbo rezultatus.
Vis dėlto prašyčiau visų švietimo bendruomenių nelikti abejingų, rasti laiko ir įvertinti, teikti siūlymus dėl aktualiausių švietimui teisės aktų projektų. Manau, kad verta susipažinti su svarstomais Švietimo įstatymo pataisų, Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų gairių 2008-2012 metų projektais.
Jei būtume buvę aktyvesni, tai gal ir Mokyklų vadovų atestacijos nuostatai ar nuo 2008 m. sausio 1 d. įsigaliosiantys naujieji Mokytojų atestacijos nuostatai būtų labiau prisidėję prie ugdymo proceso tobulinimo mokykloje, o vadovo, mokytojo veiklai vertinti būtų užtekę pildyti gerokai mažiau įvairiausių lentelių ir anketų.
Šiais mokslo metais rajono politikai turės patvirtinti svarbų mokyklų ateičiai dokumentą – Klaipėdos rajono mokyklų tinklo pertvarkos 2008-2012 metų planą. Tik švietimo bendruomenės narių, visuomenės įsitraukimas į šio plano rengimą, turiningos, konstruktyvios diskusijos padės pasiekti susitarimą dėl rajono mokyklų ateities. Mokyklų, kurios tenkintų kiekvieno moksleivio aukštos mokymo kokybės, švietimo prieinamumo, lygių ugdymo sąlygų sudarymo poreikius.
Visiems naujaisiais mokslo metais linkiu būti tais, kurie niekada nepraranda tikėjimo, tik nuo mūsų pačių priklauso, kaip viskas atrodys rytoj.
Algirdas PETRAVIČIUS
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas
