Sąjūdžio žmonės: tos pačios nuostatos ir po dešimtmečių
Iš kairės – Danutė Paškauskaitė, Teresė Banienė, Janina Kerpaitė, Žibutė Gincienė, Aldona Datkūnienė, Aldona Vareikienė. Antroje eilėje – Ignas Vaičeliūnas, Ignas Varslauskas, Alvydas Gikys, Rimantas Žiobakas, Kęstutis Ivanauskas, Sigitas Paulauskas, Julius Vyšniauskas.
Sąjūdis buvo politinis, socialinis ir kultūros reiškinys, atsakingas ir sudėtingas veiksmas, todėl tą laiką prisimename, kaip šviesaus gyvenimo metus, pakilią romantinės politikos bangą, proveržį, kurio nebuvo galima sustabdyti. Į Sąjūdį žmonės telkėsi iš įvairių visuomeninių veiklų, aktyvių profesinių ar pomėgių draugijų – istorinės, tautinės atminties, paveldo išsaugojimo, ekologinio judėjimo.
Dabar galime patvirtinti, jog tokios sudėties buvo ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Klaipėdos rajono pirmoji taryba – dvidešimt vienas narys, atstovaujantis vietos Sąjūdžio grupėms, profesinėms ar visuomeninėms organizacijoms. Pirmieji susibūrė geologai, kurių sąmoningoms nuostatoms susiformuoti postūmis buvo 1987 metų rugpjūčio 23 dieną vykęs minėjimas Vilniuje prie Adomo Mickevičiaus paminklo ir iš to sekę komunistinės valdžios represiniai padariniai tuometinėje mūsų Naftos žvalgybos ekspedicijoje. Geologų grupei atstovavo J. Šimėnas (jis išrinktas LPS rajono tarybos pirmininku), A. Gikys, I. Vaičeliūnas, K. Ivanauskas, I. Varslauskas. Žemdirbių sąjūdžio atstovais taryboje buvo Endriejavo kolūkio fermos vedėjas E. Ežerskis, kolūkių pirmininkai K. Simutis, S. Paulauskas, Žemės ūkio technikumo direktoriaus pavaduotojas A. Kiguolis, Ūkininkų sąjungos – dreverniškis P. Vasiliauskas, Mokytojų sąjūdžio – pedagogai S. Muižė, J. Kerpaitė (ėjusi Sąjūdžio ats. sekretorės pareigas), A. Datkūnienė, D. Paškauskaitė (kartu atstovaujanti ir rajono tremtiniams), Medikų sąjūdžio – gydytojai R. Žiobakas ir J. Vyšniauskas, teisininkai Ž. Gincienė ir R. Šuminas, paminklosaugai ir gamtosaugai – T. Banienė, J. Čepas.
Minėdami Lietuvos valstybės ir Sąjūdžio reikšmingas sukaktis šie žmonės kartas nuo karto vėl susitinka Gargžduose. Taip pat ir šiemet Kovo 11-ąją, minint Lietuvos valstybės atkūrimo 30-mečio jubiliejų, pasekę signatarų pavyzdžiu, kurie, nepaisydami Seimo valdybos sprendimo nukelti iškilmingą Nepriklausomybės atkūrimo minėjimą vėlesniam laikui, pažymėjo šį įvykį istorinėje Kovo 11-osios Akto salėje…
Praeities įvykiai turi savo svorį ir svarbą, apie juos būtina žinoti ir prisiminti. Susitikimo dalyvių nuomone, Sąjūdis atliko savo vaidmenį organizuojant visuomenę ir kovojant dėl nepriklausomos demokratinės Lietuvos sukūrimo, ir tai jau prisiminimas. Bendraminčių atmintyje išlikę 1988–1992-ųjų įvykiai Lietuvai tarsi Romos imperijos aukso amžius. Pagrindinis ginklas buvo žmonės, vienintelė idėja – pasipriešinti ir išlikti. Visi buvome vieningi. Tada po Sąjūdžio vėliava telkėsi šauliai, žalieji, tremtiniai, buvę politiniai kaliniai, atsikūrusios prieš okupaciją Lietuvoje veikusios politinės partijos, patriotinės jaunimo organizacijos.
Ano meto įvykiai sutelkė ir sąmonino žmones. Šiandien tai jau istorinės atminties faktai, kaip, pavyzdžiui,1991-ųjų sausio 13-osios naktį šimtai gargždiškių rinkosi prie Sąjūdžio būstinės, laukdami žinių iš įvykių Vilniuje ir pasiryžę nuo užpuolikų savo rankomis apginti svarbias savivaldos įstaigas. Viskas vyko organizuotai ir vėliau Maskvos pučo dienomis ruošiantis veikti galimos agresijos sąlygomis: patikimose vietose išslapstyti svarbūs dokumentai, rašomosios mašinėlės, popieriaus atsargos.
Kiekvieno mūsų atsiminimuose – prasmingai praleistas laikas ir nuoširdus atsidavimas, nes rajono gyventojai 1990-ųjų rinkimuose į Aukščiausiąją Tarybą, vėliau pavadintą Atkuriamuoju Seimu, išrinko patikimus atstovus – Joną Šimėną, Algimantą Vincą Ulbą ir Rimvydą Valatką, kurie tų metų kovo 11-ąją pasirašė Lietuvos Valstybės atkūrimo aktą. Didžiuojamės vėliau mums atstovavusiais signatarais profesoriais Kazimieru Antanavičiumi, Bronislovu Kuzmicku. Paliūdėjome dėl savo bendražygių, kurie šių dienų nesulaukė.
Sąjūdžio pirmeiviai džiaugiasi, kad šiandien Klaipėdos rajonas minimas tarp ekonomiškai stiprių savivaldybių, žmonėms čia gera gyventi ir veikti. Linki visiems būti aktyviais ir atsakingais piliečiais svarbiausiuose valstybės reikaluose.
Aldona VAREIKIENĖ
Sigitos IVANAUSKIENĖS nuotr.
