Savivaldybė nepasiruošė vasaros karščiams. Neatlikti rajono maudyklų vandens tyrimai

Termometrų stulpeliams šoktelėjus į viršų, žmonės karštį bando numalšinti keliose Klaipėdos rajono maudyklose. Visgi šiemet rajone dar nebuvo atlikti įrengtų maudyklų mikrobiologiniai tyrimai, todėl neaišku, ar maudytis yra saugu. Specialistai tikina: jei vandens telkinių tyrimų rezultatai viršija higienos normas, į organizmą patekusios bakterijos ar virusai gali sunkiai sutrikdyti sveikatą.

Nors ir į srutų duobę

Klaipėdos rajone vandens kokybės stebėsenos tyrimus Savivaldybė atlieka 6 vietose – Gargždų karjere, Minijos upėje ties Priekule, Minijos upėje ties Gargždais, Dovilų I karjere, Kapstato ežere, Baltijos jūroje ties Karkle. Nuo šių metų tyrimai bus vykdomi ir Minijos upėje ties Dituva, Laukžemio tvenkinyje, Danės upėje ir Slengių karjere, kad būtų kuo objektyviau įvertinama tarša maudyklose.

Karjerus pamėgusi Dovilų seniūnijos gyventoja kreipėsi į „Bangą“ su klausimu, kodėl rajone nėra atlikti poilsinių erdvių mikrobiologiniai vandens tyrimai. „Šitie tyrimai visada būdavo skelbiami Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos tinklalapyje. Dabar pats karštymetis, žmonės būriais eina maudytis. Išgirdusi, kad mamos sako, jog vaikai vis viduriuoja ar vemia, ieškojau maudyklų tyrimų. Visada būdavo skelbiama ir perspėjama, kad vienas ar kitas paplūdimys užterštas, maudykitės atsargiai“, – pavojų įžvelgia moteris.

Skaitytoja pastebi, kad, matyt, rajono valdžios politinė suirutė lėmė, jog svarbūs kasmetiniai maudyklų tyrimai Savivaldybės administracijoje buvo primiršti. „Man labai apmaudu, kad dalydamiesi kėdes valdžios žmonės pamiršo gyventojų sveikatą. Bus ir tokių, kurie pasakys, kad čia nesimaudys, bet juk ir yra svarbu įspėti. Suprantu, kad visgi daliai žmonių yra vienodai – gali nerti į srutų duobę, nes karštomis vasaros dienomis nori maudytis.“

Skaitytoja įžvelgia, jog atvėsus orui mikrobiologija, bakterijų kiekis keičiasi žaibiškai. „Pasikeitus pusei laipsnio jų kiekis kinta, o neseniai gi buvo vos ne 10 laipsnių skirtumas. Mano nuomone, tai yra blogai, kad nesirūpinama gyventojų sveikata“, – komentuoja Dovilų seniūnijos gyventoja.

Programa vėlavo, pirkimas nutrauktas

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo skyriaus vedėja Ernesta Badalova „Bangai“ teigia, kad paplūdimių mikrobiologiniai tyrimai vėluoja, nes šiemet buvo parengta nauja Aplinkos monitoringo programa 2021–2025 metams. „Programos rengėjui ne kartą teiktos pastabos, ją reikėjo koreguoti, todėl vėlavo pats parengimas, suderinimas su atsakingomis institucijomis. Programą patvirtinus Taryboje buvo paruošti dokumentai viešiesiems pirkimams. Vis dėlto pirkimas buvo nutrauktas, bus skelbiamas antrą kartą“, – sako E. Badalova.

Pasiteiravus, kodėl neįvyko skelbtas viešasis pirkimas, Viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo skyriaus vedėja mini, jog reikėjo tikslinti kvalifikacinius reikalavimus, susijusius su teise verstis veikla, reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti. „Pirkimą vykdė Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyrius. Jis buvo nutrauktas gavus tiekėjų paklausimų. Viso pirkimo vertė (visos monitoringo programos) yra 150 tūkst. eurų su PVM, o dalies, susijusios su vandeniu, įskaitant ir maudyklų tyrimus, šiek tiek daugiau nei 38 tūkst. eurų“, – aiškina E. Badalova. Specialistė priduria, jog yra priimtas sprendimas, kad paslaugą pirks pačios seniūnijos, kurių teritorijose numatyti maudyklų stebėjimo taškai, nes taip bus greičiau: „Pirkimai įvyks ir tyrimai bus atlikti artimiausiu metu.“

Visgi Dovilų seniūnijos gyventojos nuogąstavimai nėra be pagrindo: kol įvyks minėti viešieji pirkimai, kol informacija apie paplūdimių mikrobiologinius tyrimus bus viešai paskelbta, tai vasara jau tikrai įpusės.

Laikytis higienos reikalavimų

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus vedėja Gražvydė Norkienė „Bangai“ sako, jog užterštas vanduo, patekęs į virškinamąjį traktą, gali sukelti žarnyno infekciją, o ji pasireiškia viduriavimu, akių pūliavimu, ausų uždegimu ir kt. „Pagal amžiaus grupes didesnė rizika užsikrėsti yra tiems, kurių imunitetas yra silpnesnis – vaikams, asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis, vyresnio amžiaus gyventojams“, – pabrėžia specialistė.

Norint išvengti užsikrėtimo, Aplinkos sveikatos skyriaus vedėja rekomenduoja poilsiautojams paplūdimiuose laikytis higienos reikalavimų – naudotis tualetais, neteršti pakrančių, nešerti laukinių vandens paukščių, nes tada jie būriuosis, o tai didina taršą.

Apie Gargždų poilsiaviečių vandens tyrimus pašnekovė nelinko kalbėti, nes į stebimų maudyklų sąrašą iš čia nebuvo įtraukti vandens paviršiniai telkiniai. „Jeigu tai yra rekreacinės zonos, jei Savivaldybė tiria, tai nesiunčia mums į Sveikatos mokymų ir ligų prevencijos centrą. Priežasčių, kodėl nesiunčia, negaliu pasakyti“, – teigia G. Norkienė. Savivaldybės Viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo skyriaus vedėja tikslina, kad pagal teisės aktus tyrimų rezultatai teikiami, jei maudyklos yra įteisintos, o Klaipėdos rajone nėra įteisintų maudyklų.

Patys mikrobiologiniai tyrimai reguliariai turėtų būti atliekami kas dvi savaites prieš vasaros sezoną ir iki sezono pabaigos – rugsėjo 15 d. „Jeigu nustatoma (tarša – aut. pastaba) daugiau negu leidžiama pagal higienos normos reikalavimus, Savivaldybė turėtų viešinti šiuos duomenis tiek paplūdimyje, tiek interneto svetainėse. Savivaldybės atstovams reikėtų ieškoti taršos priežasties, atlikti papildomą tyrimą. Poilsiautojams rekomenduojama susilaikyti nuo maudymosi tuo laikotarpiu, kai yra tarša“, – akcentuoja G. Norkienė pridurdama, kad taršai esant ilgesniam laikotarpiui, suradus priežastis Savivaldybė jas šalina, o tuo laikotarpiu turi galioti draudimas naudotis vandens telkiniu.

60 proc. yra toksiškos

Specialistė teigia, kad mikrobiologinės taršos dažnai nepamatysime vizualiai, nes yra imamas vandens mėginys ir atliekami specifiniai tyrimai. „Visgi jei matome, kad arti vandens telkinio mėgsta būriuotis laukiniai paukščiai, o jei dar poilsiautojai juos pašeria, tai tie vandens paukščiai tuštinasi vandenyje ir pakrantėje“, – galimą indikatorių gyventojams primena skyriaus vedėja G. Norkienė. Pagal higienos normas vandens telkiniuose leidžiama aptikti žarninių enterokokų iki 100, o žarninių lazdelių – iki 1000 kolonijas sudarančių vienetų.

Kitus vandens pakitimus vizualiai gali parodyti melsvabakterės, dar kitaip matomos kaip vandens „žydėjimas“. „Jeigu prasideda vandens „žydėjimai“, tada yra reikalingi papildomi tyrimai. Melsvabakterės irgi yra pakankamai grėsmingos – Lietuvoje aptinkama daugiau nei 150 jų rūšių. Daugiau nei 60 proc. jų yra toksiškos – gali sukelti alergines reakcijas, pažeisti virškinimo sistemą, kepenis, nervų sistemą. Pačios melsvabakterės yra neurotoksinės, hepatoksinės, dermatoksinės, citotoksinės – jų yra labai įvairių“, – pabrėžia specialistė. Jos teigimu, kai vanduo „žydi“, yra rekomenduotina susilaikyti nuo maudymosi ir ieškoti kitos vietos.

KOMENTARAS

• Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Gargždų skyriaus vedėja Aušra SYMINIENĖ:„Žmonės turėtų maudytis ir poilsiauti tvarkinguose paplūdimiuose – jie turi būti įrengti, prižiūrimi pagal reikalavimus. Bet kur maudantis vandens neištirsi – galima rasti daugybę bakterijų ir virusų, reikalingų žmogui, o tik dalis sukelia problemų. Kad nebūtų sukelta sveikatos sutrikimų, reikėtų maudytis tik tose vietose, kurios būtent įrengtos, pažymėtos ir kur maudyklų vandenį tiria Savivaldybė pagal nustatytą tvarką ir rodiklius. Yra tiriami indikatoriniai rodikliai, kurie parodo bendrąją taršą. Jei ji viršija normą, tikėtina, ten yra visko daugiau, ko žmogui nereikėtų. Jeigu eini maudytis bet kur, turi būti įsitikinęs, kad koks nors kaimynas nepaleidžia nuotekų, vizualiai vanduo švarus, nėra svetimkūnių.Paplūdimyje galima naudotis vandeniu, jeigu nėra peržengiami nustatyti rodikliai. Aišku, tai priklauso ir nuo individualaus jautrumo, alergiškumo, žaizdotumo. Kiekvienas įsivertina savo jautriąsias vietas.Netinkamai prižiūrimame paplūdimyje galima užsikrėsti bet kuo – netgi parazitais. Žarnyno grupės bakterijos, patekusios per burną (taip pat priklauso ir nuo patekusio kiekio), gali sukelti žarnyno grupės ligas, alergiją, jei esi alergiškas. Žmonės yra nusiteikę prieš taisyk­les, bet nėra taisyklių be reikalo. Jeigu šalia vaikšto šunys, ne jie yra kalti, o savininkai, nes galima užsikrėsti šunų platinamomis ligomis – toksokaroze, echinokokoze, toksoplazmoze, trichocefalioze, askaridoze. Taip pat vanduo patvinsta, išplauna smėlį, tai galima užsikrėsti enterovirusais, enterobakterijomis – tai labai nemalonios ligos, kai kam tenka keliauti iki reanimacijos. Neprižiūrint paplūdimio yra rizikų. Dėl to yra draudžiama vestis gyvūnus į paplūdimius, jeigu jis yra skirtas žmonėms.“

Robertas MACIUS

Gali būti aktualu: maudymosi kostiumėliai