Savivaldybėje
Posėdyje be nesusipratimų neapsieita
Ketvirtadienį vykusiame rajono Tarybos posėdyje priimti 92 sprendimai. Darbas buvo našus, išrinktųjų rankos tai kilo, tai leidosi – vos spėk sužiūrėti. Tačiau ar buvo įsigilinta į priimamus sprendimus, jau kitas klausimas. O be nesusipratimų posėdyje neapsieita. Prireikė ir Vyriausybės atstovės, ir juristo komentarų.
Tikisi sėkmingo bendradarbiavimo
Tarybos narių darbą stebėjusi Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Kristina Vintilaitė į posėdį atvyko ne viena, o su vyriausiąja specialiste (teisininke) Ingrida Kupriščenkova, kuri nuo šiol dirbs su Klaipėdos rajono savivaldybe. „Jūsų Administracija galės konsultuotis, derinti įvairius klausimus su I. Kupriščenkova. Tikiuosi sėkmingo bendradarbiavimo“, – sakė K. Vintilaitė. Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas atvykusioms viešnioms įteikė po Gargždų jubiliejinio gimtadienio proga išleistą trijų albumų komplektą „Gamta. Žmonės. Miestas“.
Posėdyje meras V. Dačkauskas Tarybos narius supažindino su dar liepos pabaigoje gautu K. Vintilaitės reikalavimu. Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje vykdydama savivaldybių administracinę priežiūrą nustatė, kad Klaipėdos rajono savivaldybės taryba nėra patvirtinusi Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo insfrastruktūros plėtros plano. Tačiau V. Dačkauskas Vyriausybės atstovę informavo, kad 2008 m. Savivaldybės biudžete nėra numatyta lėšų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planui parengti. Dabar infrastruktūros plėtra yra vykdoma tik pagal Klaipėdos rajono Nemuno žemupio baseino investicijų planą.
Dalijosi postais
Nemažai Tarybos sprendimų buvo skirta dėl vietoj Aido Felikso Palubinsko (pastarasis išvyko dirbti į Briuselį – aut. past.) Tarybos narės mandatą gavusios Gražinos Bakevičienės. Ji tapo Vietos ūkio, gamtosaugos ir plėtros bei Kontrolės komiteto nare. Nuo šiol G. Bakevičienė eis ir Peticijų komisijos pirmininkės bei Strateginio planavimo komisijos narės pareigas. Jai siūlomas Smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo programos vertinimo komisijos pirmininkės pareigas ji pasiūlė Kęstučiui Cirtautui, kuris pasiūlymą priėmė. G. Bakevičienei sutikus, Tarybos sprendimu Turizmo tarybos pirmininku tapo Algirdas Liaudanskis. Už A. Liaudanskio kandidatūrą pasisakė ir opozicijos atstovas Vaidas Molotokas: „A. Liaudanskis geriausiai išmano turizmo reikalus, būtų logiška jam patikėti pirmininko pareigas.“
Papildomos lėšos
Susirinkusius Tarybos narius Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Biudžeto ir ekonomikos skyriaus vedėja Irena Gailiuvienė informavo apie planuojamas papildomai skirti lėšas Endriejavo (14,5 tūkst. Lt), Gargždų „Kranto“ (26 tūkst. Lt) bei „Minijos“ (14,3 tūkst. Lt) vidurinėms mokykloms virtuvių įrangai įsigyti, Agluonėnų pagrindinės mokyklos šildymo sistemai praplauti (3 tūkst. Lt), Endriejavo seniūnijai bibliotekos šildymui (2 tūkst. Lt). Minėtoms įstaigoms lėšos skirtos, sumažinant Administracijos direktoriaus rezervo lėšas (59 tūkst. 800 Lt). I. Gailiuvienė Tarybos narius informavo, kad atėmus šias lėšas, direktoriaus rezerve liko apie 40 000 Lt.
Posėdyje Tarybos nariams suteikta informacija apie 2008 metų I pusmečio Klaipėdos rajono savivaldybės biudžeto įvykdymą. Konstatuota, jog, kaip ir praėjusiais metais, nevykdomas gyventojų pajamų mokesčio surinkimo planas, todėl pradeda trūkti lėšų planuotoms priemonėms vykdyti.
Klaidos balsavimo procedūroje
Posėdyje suirutė kilo tvirtinant žemės sklypų detaliuosius planus. Trys iš Tarybai pateiktų tvirtinti detaliųjų planų buvo su juristo prierašu: „<…> detalųjį planą galima tvirtinti tik pakeitus rajono bendrojo plano sprendinius.“ Tarybos narys A. Liaudanskis kreipėsi į Vyriausybės atstovę ir klausė, ką daryti tokiu atveju, kai apskrities viršininko administracijos išvada teigiama, tačiau detalusis planas neatitinka rajono bendrojo plano. „Mes kreipsimės raštu į apskrities viršininką, kitas institucijas. Nepadarykite tokių klaidų kaip kitos Savivaldybės. Neišduokite sąlygų detaliesiems planams rengti, jei jie prieštarauja rajono bendrajam planui“, – sakė K. Vintilaitė. Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Vida Vytienė teigė, jog pagal Teritorijų planavimo įstatymą tokius detaliuosius planus galima rengti, tačiau, jei bendrojo plano sprendiniai nebus pakoreguoti, lėšos už detaliojo plano rengimą nebus kompensuotos. Tarybos narys Jonas Dromantas siūlė pritarti parengtiems sprendimo projektams. Rajono meras siūlė atidėti sprendimo projektus iki tol, kol bus pakoreguoti bendrojo plano sprendiniai. Tarybos nariai balsavo, tačiau ne visi suprato, už ką. A. Liaudanskis teigė, jog meras klaidingai suformulavo teiginį. Anot jo, įvyko klaidų balsavimo procedūroje, todėl reikia perbalsuoti. Tačiau Administracijos Juridinio skyriaus vedėjas Romualdas Bagačiovas informavo, jog balsuoti antrą kartą dėl to paties klausimo tą patį posėdį negalima. Kilus sąmyšiui, juristui tai teko pakartoti keletą kartų. Taigi vienas iš detaliųjų planų dėl nesusipratimų balsuojant liko nepatvirtintas, kiti planai Tarybos palaiminimą gavo.
Nerimauja dėl Vingio parko ateities
Didelio rezonanso visuomenėje sulaukė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos baigiamas įgyvendinti projektas „Priekulės miesto bendrojo plano rengimas“. Į Tarybos posėdį atvykusi Gargždų miesto garbės pilietė Edita Barauskienė akcentavo priekuliškių nerimą dėl Vingio parko. „Šis parkas yra valstybinis ichtiologinis draustinis, šį statusą jam suteikė Aplinkos apsaugos ministerija. Statusas negali būti keičiamas, žemės paskirtis – taip pat“, – sakė E. Barauskienė. Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja informavo, kad Priekulės miesto bendrojo plano sprendiniuose Vingio parkui yra suteiktas viešosios erdvės statusas, tai yra žemės sklypas, kuriame yra parkas. Anot jos, Priekulės miesto bendrojo plano sprendiniai nepažeidžia, bet gina bendruomenės interesus. Patvirtinus bendrąjį planą atskiri sprendiniai bus konkretizuojami specialiaisiais bei detaliaisiais planais. Kol kas Priekulės miesto bendrasis planas yra Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje, laukiama atsakymo iš jų. „Būtina kuo greičiau patvirtinti Priekulės bendrąjį planą, nes tik tada bus įmanoma į miestą pritraukti daugiau investicijų, plėtoti infrastruktūrą“, – sakė V. Vytienė. Į posėdį atvykęs architektūros daktaras Martynas Purvinas akcentavo, kad tvirtinant Priekulės miesto bendrąjį planą turi būti atsižvelgta ir į kultūros paveldą.
Parama – į dvi dalis
Kilo diskusija svarstant, kam panaudoti MAXIMA LT siūlomus 500 000 Lt. Sprendimo projekte lėšas buvo siūloma perskirti į dvi dalis ir pusę jų skirti Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimo Klaipėdos rajone 2008-2009 m. programai įgyvendinti, o kitą pusę – Gargždų šv. arkangelo Mykolo bažnyčios lauko apdailos darbams. J. Dromantas siūlė pritarti pateiktam sprendimo projektui, juk bažnyčia – miestą reprezentuojantis objektas. A. Liaudanskis suabejojo lėšų skyrimu bažnyčios pastato lauko apdailai. „Gargždų centre stovi ir apleistas vaistinės pastatas… Dabar MAXIMA LT dar pasikabins iškabą prie bažnyčios, kad suremontavo“, – svarstė A. Liaudanskis. Kiti Tarybos nariai abejojo, ar klebonas garsins MAXIMĄ LT. Taryba pritarė parengtam sprendimo projektui.
Apsvarsčius visus klausimus žodis buvo suteiktas Tarybos nariui Arūnui Grikšui, kuris posėdžio metu mero V. Dačkausko liko nepastebėtas ir neturėjo galimybės išsakyti savo nuomonės. „Dabar norėčiau replikuoti tik sprendimą dėl MAXIMA LT skiriamų lėšų. Ir bažnyčios, ir MAXIMA LT net logotipai panašūs“, – juokavo Tarybos narys.
Agnė ADOMAITĖ
