Savivaldybėje
Administracinėmis priemonėmis eismo saugumo nepagerinsi
Praėjusią savaitę rajono Savivaldybės Saugaus eismo komisijoje aptartos avarijų priežastys keliuose ir Gargžduose. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus iki 2010 metų aukų keliuose turėtų sumažėti per pusę. Tačiau ne vien policininkų ir kelininkų galioje užtikrinti eismo saugumą – reikia gerinti eismo sąlygas, ugdyti vairuotojų sąmoningumą.
Akcija: atšvaitai
Saugaus eismo komisijos posėdį inicijavęs viešosios įmonės „Klaipėdos regiono keliai“ direktorius Petras Kaučikas akcentavo, jog bendromis policijos, švietimo darbuotojų, kelininkų pastangomis reikia mažinti keliuose avaringumą ir žūvančiųjų skaičių.
„Ar galima sumažinti avarijų gerinant kelius? – samprotavo P. Kaučikas. – Dabar reikia statyti kliūtis, kad per greitai nevažinėtų gerais keliais.“
Jis akcentavo, jog regiono keliai nuolat rekonstruojami, gerinami, tačiau tobuli niekada nebūsią. P. Kaučiko įsitikinimu, labai svarbu, kad vairuotojai vairuotų automobilius kultūringai, nepažeisdami kelių eismo taisyklių reikalavimų. „Kaip sutramdyti skubančius vairuotojus?“ – retoriškai klausė P. Kaučikas.
Tamsiu paros metu dažnai po automobilių ratais patenka pėstieji, neturintys atšvaitų. „Bet mes jais aprūpiname mokyklas. Atšvaitų dalijimo akcija labai svarbi užtikrinant eismo saugumą, – kalbėjo jis. – Tačiau policija turėtų patikrinti, ar moksleiviai nešioja atšvaitus.“
Posėdyje dalyvavęs Švietimo skyriaus vedėjas Algirdas Petravičius patvirtino, jog gauta apie 3500 įvairių atšvaitų, o moksleivių rajone yra 7000. „Pirmiausia išdalijome kaimo mokyklų pradinukams ir vyresniems moksleiviams“, – teigė jis.
Saugaus eismo komisijos pirmininkė Vilma Daukšienė patikino, kad rajono įmonių savininkams buvo išsiųsti prašymai savo darbuotojus aprūpinti atšvaitais. P. Kaučikas pridūrė, kad jie reikalingi visiems suaugusiems pėstiesiems, taip pat vežimams ir jų važnyčiotojams.
Gerinti eismo sąlygas
Rajono Policijos komisariato viršininkas Edmundas Zbarauskas teigė, kad Klaipėdos rajonas pagal avaringumą – išskirtinis šalyje.
Pasak jo, stichiškai rengiami detalieji planai ir chaotiškai statomi gyvenamieji namai palei magistralinius, regioninius kelius. Ten nėra šaligatvių, pėsčiųjų takelių. Be to, rajone didelė pramonės plėtra, o keliai tie patys.
E. Zbarausko teigimu, administracinių priemonių – atimti vairuotojo pažymėjimą, bausti pakartotinai neužtenka, kad būtų užtikrintas eismo saugumas.
„Nei policija, nei kelininkai nesumažins avaringumo. Reikia gerinti eismo sąlygas, reikia dėmesio saugaus eismo programoms įgyvendinti“, – kalbėjo pareigūnas.
Jis akcentavo, jog didžiausias nerimas dėl avarijų – Jakų žiede ir kelyje Palanga-Liepoja. „Sudėtingas įvažiavimas į Klaipėdą – trukdo spūstys. Be to, tamsiu paros metu Jakų žiedas neapšviestas“, – kalbėjo E. Zbarauskas.
Gargžduose – daugybė problemų
E. Zbarauskas taip pat kalbėjo apie eismo problemas Gargžduose. „Eismo priežiūrai gerinti čia keli dešimtmečiai neskiriama dėmesio, – apgailestavo pareigūnas. – Gatvės išasfaltuojamos, o šaligatvių nėra. Daug skaudžių nelaimių čia įvyko.“
Jis minėjo Kretingos kelią, kuriuo gyventojams eiti ypač pavojinga, nes nėra šaligatvio.
Pasak E. Zbarausko, laukiama Klaipėdos gatvės rekonstrukcijos, bet tai esą ne išganymas. Jis minėjo klaidas Gargžduose projektuojant prekybos centrus „Iki“ ir „Maxima“. Pirkėjai nuolat pyksta, kad ten atvažiavus nėra kur pastatyti automobilių. „Mieste labai trūksta mašinų stovėjimo aikštelių, – teigė pareigūnas. – Tačiau niekas nesprendžia šios problemos.“
Pareigūnas užsiminė apie neapšviestą S. Dariaus ir S. Girėno gatvę, kurioje taip pat nemažai eismo nelaimių. Viešosios tvarkos ir eismo poskyrio viršininkas Kęstutis Vitkauskas šmaikštavo, jog valdininkui, kurio pastangomis Gargžduose, sankryžoje, bus pastatytas pirmasis šviesoforas, reikėtų suteikti garbės piliečio vardą. Jis taip pat piktinosi, kad mieste statomi ženklai, draudžiantys statyti automobilius, bet nenumačius vietos, kur juos pastatyti.
E. Zbarauskas akcentavo, jog saugaus eismo komisijos pasiūlymus būtina įgyvendinti.
