Savivaldybėje

Rajono bendrasis planas išspręs daugelį problemų

Praėjusių metų pabaigoje Klaipėdos rajono savivaldybės taryba patvirtino rajono bendrąjį planą, numatantį svarbiausias rajono teritorijų vystymo perspektyvas artimiausiam dešimtmečiui. Paskirsčius teritorijas gyvenamajai statybai, pramonei, verslui, rekreacijai ir kitoms sritims, atsivėrė galimybės statyboms, investicijoms.

Rengėjai ir kaina

Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas “Bangos” korespondentei paaiškino, jog Klaipėdos rajonas pirmasis iš kaimiškųjų rajonų parengė savo teritorijos bendrąjį planą. 2003 metų pradžioje, laimėjęs konkursą, jį pradėjo rengti Klaipėdos universiteto Baltijos aplinkos planavimo ir tyrimų institutas. Plano rengimą konsultavo ekspertai iš Olandijos.

100 tūkstančių litų planui rengti skyrė Aplinkos ministerija, Savivaldybei jis kainavo 38 tūkstančius litų. Pasak mero V. Dačkausko, pagal dabar galiojančias kainas ne mažiau teks mokėti vien už Priekulės miesto bendrąjį planą.

– Planas tiek įmonėms, tiek gyventojams atvėrė galimybes projektavimui, statyboms, plėtrai, – akcentuoja rajono vadovas. – Rajono Savivaldybėje yra susikaupę šimtai norinčių keisti žemės paskirtį sklypų savininkų prašymų.

Pagaliau pasisekė susitarti

Pramonės bei verslo plėtrai skirtos teritorijos yra vakarinėje rajono dalyje, šalia uostamiesčio. Rajono vadovas teigia, jog rengiant ir derinant planą su Klaipėdos miesto savivaldybe pasisekė susitarti nekeisti rajono ribų, perspektyvūs investicijoms žemės plotai liko rajono teritorijoje.

Pasak V. Dačkausko, bendruoju planu išspręstos kelios konfliktinės situacijos bei kitokios problemos. Turėtų nurimti iki šiol teismų maratone tebesisukanti diskusija dėl vėjo jėgainių statybų Dargužių, Bruzdeilynų kaimuose. Patikslintos sklypo savininko R. Liaudansko jėgainėms statyti numatyto sklypo ribos, jam perduotos planavimo organizatoriaus teisės ir nurodyta nepažeisti greta sklypus turinčių žemės savininkų interesų. Pastarieji pagal bendrojo plano sprendinius taip pat galės keisti sklypų paskirtis, statytis, nes šios teritorijos bendrajame plane numatytos gyvenamajai statybai.

Atliekų rūšiavimo aikštelės vietos Vėžaičiuose nenumatyta keisti, pakeistas tik žymėjimo ženklas.

Rajono vadovas informavo, jog Taryba planuoja nustatyti sklypų užstatymo eilės tvarką Gindulių, Triušelių, Slengių kaimų teritorijose, prieš tai suplanuoti kelius, kitą infrastruktūrą.

Paslaugų verslo plėtotė taip pat daugiausia numatyta vakarinėje bei pietinėje rajono dalyje ir palei magistralinius kelius.

Pramonės plėtrai – studijos

Pasibaigus viešojo svarstymo laikui į planuotojus kreipėsi Kopūstų kaimo gyventojai. Žmonės nerimauja dėl numatomos pramonės ir verslo zonos prie geležinkelio. Kilo nerimas dėl neva rezervuotų šioje teritorijoje žemės plotų, nors Tarybos posėdžio metu niekas negalėjo pasakyti, kas, ką ir kam rezervavo. Chemijos gamyklų Dovilų seniūnijoje statytojai, pasak rajono vadovo, taip pat turi susipirkę apie 100 ha žemės. Kas, ką ir kada sumanys statyti pramonės plėtros zonoje turimoje žemėje, kaip tuos pageidavimus galės reguliuoti Savivaldybės taryba? Norėdama sustiprinti savo įtaką, Savivaldybės taryba nusprendė rengti visų pramonės ir verslo plėtrai skirtų teritorijų studijas, kuriose planuojamos gamybos pobūdis bus įvertinamas aplinkosauginiu, ekonominiu, socialiniu bei poveikio gyventojų sveikatai aspektais. Tik gavus palankias išvadas bus sprendžiami tolesni vienos ar kitos pramonės ar verslo šakos atsiradimo konkrečioje teritorijoje klausimai. Minėtas studijas, kaip paaiškino V. Dačkauskas, rengs Savivaldybės administracija iš biudžeto lėšų. “Tai leis Savivaldybei likti nepriklausomai ir priimti tik neprieštaraujančius gyventojų interesams sprendimus”, – sakė meras.

Pasak mero, bendrasis planas su numatytomis teritorijomis pramonės, gyvenamajai, infrastruktūros, rekreacijos ir kt. plėtrai bei papildomomis pramonės ir verslo saugumo garantijų priemonėmis sustabdys stichišką statybų bumą vakarinėje rajono dalyje. “Jei bendrasis planas būtų buvęs patvirtintas anksčiau, nebūtų atsiradę naujų gyvenamųjų namų palei aukštosios įtampos elektros perdavimo liniją Budrikių kaime, į kurį galima patekti tik buvusiu bandotakiu ir kuris yra šalia suplanuotos pramonės zonos”, – konkrečiu pavyzdžiu aiškino meras teritorijų užstatymo be bendrojo plano sprendinių pasekmes.

Rajono teritorijoje palei Kuršių marias didelį plotą užima Kairių karinis poligonas. 674,97 ha plotui kariškiams suteikta žemės valdymo teisė, karinio mokymo teritorija užima 2542,49 ha valstybės miškų, saugomų teritorijų. Nuspręsta parengti poligono ir jo prieigų teritorijos studiją, kurioje įvertinti visos teritorijos optimizavimo ir rekreacijos plėtojimo galimybes.

– Dabar svarbiausias uždavinys – įgyvendinti bendrąjį planą, – pastebi rajono meras.

Jadvyga SURPLIENĖ