Savivaldybės skiltis
Gargždams – 754
Rugpjūčio 17-19 dienomis Gargždų miestas ir vėl skęs žmonių šurmuly, visi dainuos, šoks, linksminsis, kiek jėgos leis. Bus švenčiamas jau tradicija tapęs miesto gimtadienis. Šiais metais gargždiškiai bei miesto svečiai minės jau 754–ąsias miesto įkūrimo metines. Apie šventės tradicijas, planuojamus renginius kalbamės su organizacinio komiteto pirmininke, rajono Savivaldybės mero pavaduotoja Rūta CIRTAUTAITE.
– Nuo kada tiksliai pradėtas švęsti miesto gimtadienis?
– Gargždų miesto įkūrimo metinės minimos nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo laikų. Anksčiau miesto gimtadienis buvo švenčiamas rudenį, spalio mėnesį. Žinoma, pirmieji renginiai nebuvo dideli, kažkuo labai ypatingi, dažniausiai jie būdavo kamerinio pobūdžio. Tačiau jau tada buvo organizuojamas dabar tradicija tapęs kraštiečių susitikimas. Kasmet dėmesys miesto šventei vis didėjo, buvo siekiama, kad Gargždų gimtadienis taptų visų gargždiškių, miesto svečių bei visų rajono gyventojų laukiamu ir mėgstamu renginiu. Todėl kiekvienais metais stengdavomės žmones kažkuo nustebinti. Tikriausiai daugelis pamena, kaip miesto gimtadienio proga išleidome istorikės Janinos Valančiūtės knygą „Gargždų miesto ir parapijos istorija“ ar pakvietėme Kauno karo akademijos atstovus, kurių dėka griaudėjo patrankų šūviai. Masiniu renginiu Gargždų miesto gimtadienis, manau, tapo po jubiliejinių 750-ųjų įkūrimo metinių šventimo, būtent tada prie gimtadienio šventės prisijungė visos seniūnijos. Dabar gimtadienis minimas rugpjūtį, tai patogiausiais laikas švęsti. Tiksli miesto įkūrimo data nėra aiški, tačiau istorikė J. Valančiūtė, remdamasi istoriniais šaltiniais, mano, kad didžiausia tikimybė, jog miestas galėjo būti įkurtas liepos mėnesį.
– Kiekvienais metais gargždiškius bei miesto svečius vis kažkuo nustebinate, sugalvojate kažką ypatingo. Šių metų Gargždų gimtadienio programoje taip pat gausu įdomių renginių. Galbūt galėtumėte iš jų kokius nors išskirti?
– Išties stengiamės, kad Gargždų įkūrimo metinės būtų viso rajono gyventojų šventė, todėl renginių spektras labai platus. Norime, kad kiekvienas šventėje rastų tai, kas jam labiausiai patinka.
Manau, vienas iš įsimintiniausių miesto gimtadieniui skirtų renginių – Gargždų kultūros centre vyksiantis šventinis minėjimas, kurio metu A. Gedvilaitei-Treijai bei P. Dirgėlai bus įteiktos miesto Garbės piliečių regalijos ir 15 rajono žmonių įteikti Gargždų miesto atminimo ženklai. Kai kurie skeptiškai vertina, kad kiekvienais metais renkame garbės piliečius ir suteikiame atminimo ženklus. Tačiau, mano nuomone, nuo to, kad kasmet pagerbsime rajono žmones, kurie rūpinasi mūsų krašto gerove, visuomeniniu gyvenimu, blogiau tikrai nebus. Tokiu būdu išreiškiame jiems pagarbą, atsidėkojame. Kuo mūsų rajone bus daugiau tokių žmonių „švyturėlių“, tuo bus tik geriau.
Kitas iš įsimintiniausių renginių – Jono Lankučio viešojoje bibliotekoje vyksiantis kraštiečių susitikimas, į kurį susiburia po visą šalį išsibarstę iš mūsų krašto kilę ir jį garsinantys kultūros, meno, sporto žmonės.
Minėti renginiai yra išskirtiniai, nes jų metu pagerbiame mūsų krašto žmones, tai, ką turime brangiausio.
– Suorganizuoti miesto gimtadienį – labai atsakingas darbas, reikalaujantis daug laiko ir energijos. Kas sunkiausia?
– Daugiausia sunkumų kyla dėl riboto biudžeto. Šiais metais, atsižvelgiant į tai, jog tai eilinis miesto gimtadienis, Klaipėdos rajono savivaldybės taryba jam skyrė 50 tūkstančių litų. Šią sumą reikėjo paskirstyti ir kultūriniams renginiams, ir įvairiausiems buitiniams dalykams. Todėl tikrai ne viską, ką buvome numatę, pavyks įgyvendinti. Pavyzdžiui, nors gavome vertą dėmesio pasiūlymą organizuoti žirgų jojimo konkūrų varžybas, dėl lėšų stokos šios idėjos teko atsisakyti. Tačiau, jei toks pasiūlymas administracijos Kultūros skyriui iš anksto bus pateiktas kitąmet, manau, jubiliejiniais miesto gimtadienio metais šią idėją pavyktų įgyvendinti.
Ne visiems suprantama, kodėl šiais metais miestiečių bei miesto svečių nelinksmins mūsų rajono šokių, dainų kolektyvai, įvairūs ansambliai. Noriu priminti, kad daugelis dainininkų, šokėjų, kanklininkų, skudutininkų ir kt. liepos pradžioje atstovavo mūsų rajonui Lietuvos dainų šventėje „Būties ratu“. Nepaisant to, kad daugelis iš jų yra dirbantys, jie labai intensyviai repetavo, ruošėsi šiam renginiui, todėl per miesto gimtadienį pageidavo pailsėti.
Beje, tenka apgailestauti, jog gargždiškiai organizaciniam komitetui nepateikė nė vienos idėjos, pasiūlymo. Manau, jie galėtų būti kur kas aktyvesni.
– Ko palinkėtumėte Gargždams, gargždiškiams ir miesto svečiams 754-ųjų miesto įkūrimo metinių proga?
– Visų svarbiausia – kuo geresnės nuotaikos. Juk viskas priklauso nuo mūsų. Jei ateisime į gimtadienio renginius ir lauksime, kol kas nors pralinksmins, neišvengsime nusivylimų. O jei patys ateisime gerai nusiteikę, manau, viskas klostysis sklandžiai. Raginu gargždiškius nepatingėti ir apsilankyti miesto gimtadienio renginiuose. Šventės programa yra spausdinama informacinio rėmėjo Klaipėdos rajono laikraščio „Banga“ puslapiuose.
754-ųjų miesto įkūrimo metinių proga gargždiškiams linkiu sutelktumo, bendrumo, tęsti savo pradėtus darbus ir taip prisidėti prie miesto klestėjimo.
Kalbėjosi ryšių su visuomene atstovė Agnė SURPLYTĖ
