Seimo nario mandatas gundo ne tik vietinius, bet ir vilniečius
Žinomas posakis, kad šventa vieta tuščia nebūna, Gargždų rinkimų apygardoje pasiteisino su kaupu. Mat Seimo narį Bronių Markauską išrinkus į merus ir jam atsisakius parlamentaro mandato, rugsėjo 8 d. vyks pakartotiniai rinkimai į Seimą Klaipėdos rajone. Juose ketina dalyvauti tiek vietos, tiek nacionaliniu mastu žinomi asmenys. Kai kurie iš vietinių – kovo mėnesį išrinkti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos nariais. Dar daugiau personų gali paaiškėti iki liepos 5 d., kai bus priimami pareiškiniai dokumentai.
Pakartotiniai rinkimai vyks ir Žiemgalos 46-ojoje bei Žirmūnų 4-ojoje apygardose.
Jau aišku, kad į Seimo nario mandatą pretenduoti ketina ir buvęs Klaipėdos rajono meras, Lietuvos socialdemokratų darbo partijos Klaipėdos rajono skyriaus pirmininkas Vaclovas Dačkauskas. „Lietuvos socialdemokratų darbo partijos vadovybė pasiūlė ir aš, pasitaręs su šeima bei man artimais žmonėmis, sutikau būti pretendentu į kandidatus Gargždų vienmandatėje rinkimų apygardoje. Kad taptum kandidatu, reikės dar surinkti 1 000 rinkėjų parašų. Parašų rinkimas taps nemažu galvos skausmu visiems kandidatams vasaros atostogų metu“, – įsitikinęs V. Dačkauskas.
Darbas Seime jam būtų naujas iššūkis. „Norėčiau savo žinias ir patirtį panaudoti mūsų valstybės valdymo tobulinimui bei teisinės valstybės pagrindų stiprinimui. Turiu slaptą svajonę – visomis išgalėmis prisidėti, kad iš Seimo, kaip Aukščiausios Tautos atstovybės, būtų mažiau „papigiai“ tyčiojamasi. Mano giliu įsitikinimu, toks tyčiojimasis iš Seimo yra tolygus tyčiojimuisi iš savo Tautos ir Valstybės. Kiekvienas Seimo narys turi dirbti taip, kad maksimaliai prisidėtų prie Seimo autoriteto stiprinimo“, – įsitikinęs beveik 16 metų Klaipėdos rajono savivaldybės meru dirbęs V. Dačkauskas.
Vadovaujasi prezidentiniu požiūriu
Prezidento rinkimuose dalyvavęs Kazimieras Juraitis taip pat išsikėlė pretendentu į kandidatus. „Gyvenu Vilniuje, tačiau tai ne esmė. Kodėl pasirinkau Gargždus? Tai sudėtingas regionas, šalia Klaipėda, uostas, daug rusakalbių. Pats politikos nemėgstu, tačiau negi žiūrėsi, kaip viskas slysta iš rankų, kol kvėpuoju, tol dalyvausiu“, – kalbėjo pašnekovas.
Paprašytas įvardinti žinomas Klaipėdos rajono problemas, atsakė: „Dažniausiai debatuose, įvairiose diskusijose eskaluojamos vieno ar kito šaligatvio problemos arba abstrakčios užsienio investicijų temos ir pan. Artimiausiu metu ketinu atvykti į rajoną, čia pabūti. Manau, jau po pirmųjų susitikimų su gyventojais visos problemos bus kaip ant delno. Man patinka prezidentinis požiūris. Aš jaučiuosi kaip prezidentas, važinėjantis po savo valdas.“
Be mandato – problemos nė iš vietos
Save išsikėlęs pretendentas – ir agronomas, teisininkas, politinis bei visuomenės veikėjas Gintautas Kniukšta. „Šiuo metu gyvenu Vilniuje, tačiau esu kilęs iš Klaipėdos rajono, čia mano kraštas, man būtų didžiulė garbė jam atstovauti ir atiduoti duoklę. Pastaraisiais metais esu sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ pirmininkas. Rengiame įvairius mitingus, rašome daugybę raštų tam, kad išsaugotume, ką turime brangiausio. Tačiau valdžia kurčia. Dėl to, jei turėčiau Seimo nario mandatą, tai būtų tarsi instrumentas, padedantis greičiau pasiekti rezultatų. Nes dabar mūsų turtas nežinia kaip valdomas, švaistomas, kas jį privatizuoja. Einu iš kabineto į kabinetą, tačiau jokio proveržio. Būdamas Seimo nariu, turėčiau daugiau svertų“, – įsitikinęs G. Kniukšta.
Kaip savo didžiausią privalumą jis išskiria ankstesnę patirtį, G. Kniukšta buvo 2000–2004 m. Seimo narys, nuo 2001 m. – Kaimo reikalų komiteto pirmininkas. „Po priesaikos jau kitą dieną galėčiau produktyviai dirbti. Žmonės ir dabar prisimena, kai stojome į ES, buvo norima leisti žemę iškart parduoti užsieniečiams, tačiau Kaimo reikalų komitetas nesutiko ir iškovojo, kad būtų pereinamasis laikotarpis“, – prisimena G. Kniukšta.
Svarbu ne atstumas, bet atsakomybė
Ne pirmą kartą laimę Seimo rinkimuose bandys žinomas žurnalistas, prodiuseris, televizijos laidų vedėjas Kristupas Augustas Krivickas. Paklaustas, kodėl kandidatuoja Gargždų apygardoje, ar nebus sudėtinga važinėti iš sostinės, atsakė: „Šioje apygardoje jaučiu rinkėjų išreikštą pasitikėjimą, kuris buvo patikrintas per 2016 m. Seimo rinkimus su Antikorupcine koalicija ir per Europos Parlamento rinkimus, kuriuose šioje apygardoje surinkau daugiau pirmumo balsų už pirmininką. Tai aiškus signalas, kad Klaipėdos rajono gyventojams priimtinos mano visuomeninė, viešojo intereso gynimo, tradicinių vertybių puoselėjimo pozicijos. Jaučiu moralinį įsipareigojimą šios apygardos rinkėjams.“
K. A. Krivickas „Bangos“ korespondentei pasakojo, kad tiek jo mama, tiek jis pats yra kilę iš Plungės, tad žemaitiškas genas yra jam įgimtas. „Šiuose kraštuose prabėgo visa mano vaikystė, vasaros. O Gargždus pažįstu tiek, kiek ir visą Lietuvą – daug ką su šeima keliaudami esame aplankę. Dabar būsime nuolatiniai rajono lankytojai, intensyviai bendrausime su žmonėmis, ketinu aplankyti kiekvieną apylinkę. Jei būsiu išrinktas į Seimą šioje apygardoje, bus mano kabinetas, aiškus susitikimų su gyventojais grafikas. Juk svarbu ne atstumas, bet požiūris į darbą, atsakomybė“, – įsitikinęs Lietuvos centro partijos pirmininko pavaduotojas K. A. Krivickas. Anot pašnekovo, būtent jo žinomumas gali būti išnaudojamas kaip privalumas sprendžiant, viešinant rajono problemas, aktualijas. Be to, K. A. Krivicko nuomone, vietos politikus paprastai sieja įvairios gijos tiek su vietos verslu, tiek su kitais politikais, tad jam – atvykstančiam iš sostinės – būtų lengviau objektyviai, nešališkai spręsti gyventojų aktualijas.
Pravers patirtis Administracijoje
Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narės Ligitos Liutikienės kandidatūrą iškėlė Lietuvos socialdemokratų partija. „Jau seniai galvojau išbandyti savo jėgas nacionalinėje politikoje. Juolab kad rajono skyriaus bičiuliai beveik vienbalsiai tam pritarė, tad atėjo laikas. Anksčiau socialdemokratai rajone vis neturėdavo vietinio kandidato, tad iš žmonių vis sulaukdavome replikų, kad jie nori vietinio žmogaus, kuris geriausiai žino jų problemas, čia gyvena ir puoselėja savo kraštą. Manau, galėčiau tinkamiausiai atstovauti rajono gyventojams“, – įsitikinusi L. Liutikienė.
Anksčiau ji dirbo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja. „Ši patirtis – didžiulis privalumas. Teko studijuoti Vyriausybės nutarimus, Seimo priimtus teisės aktus. Visada sakydavau, jog turėtų būti įtvirtinta nuostata, kad kandidatuoti į Seimą gali asmenys, turintys patirties savivaldoje, vienoje ar kitoje pozicijoje. Tada žmogus bus praktiškai susidūręs su įstatymų įgyvendinimu. Juk viena yra jį priimti, o visai kas kita – įgyvendinti“, – mintimis dalijosi Klaipėdos rajono socialdemokratų partijos skyriaus pirmininkė. Jos nuomone, šou atstovų šaudymas į nuo gyvenamosios vietos nutolusias apygardas yra gana keistas. „Bandymas įšokti į Seimo traukinį, tačiau, manau, tie laikai jau praėjo“, – svarstė pašnekovė.
Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams rinkimuose atstovaus partijos Klaipėdos rajono skyriaus pirmininkė, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Rasa Petrauskienė. „Būtų keista, jei žmogus, kuris pažįsta rajono žmones ir problemas, turintis ryšių ir galimybių, pasakytų „neisiu“, o tegul atskrenda nė sekundės čia negyvenę žmonės iš Vilniaus ar Klaipėdos ir būna mūsų atstovais Seime. Visą laiką gyvenau čia, žinau kiekvieną rajono kaimą, sulaukiu didelio palaikymo už nuosaikią poziciją. Radikalų visur ir taip pakanka. Nereikia apsijuokti prieš visą Lietuvą“, – įsitikinusi R. Petrauskienė.
Ji akcentavo į Seimą einanti atstovauti rajono žmonėms: „Pažįstu juos ne tik aš, bet ir jie mane. Per dieną sulaukiu dešimčių skambučių, žmonės žino, kad ne tik išklausysiu, bet ir padėsiu: galiu suburti platų sąjungininkų ratą. Kalbėsiuosi, susitikinėsiu su žmonėmis – didelę dalį mano veiksmų formuos jie.“
Ar negaila palikti Administracijos direktoriaus pavaduotojos kėdės? „Su rajono problemomis dirbu paskutinį dešimtmetį. Terminas „palikti-nepalikti“ čia netinka. Nepriklausomai nuo statuso, kiekvieno aktyvesnio žmogaus pareiga girdėti kitus, matyti, kas ne taip, mokytis ir, jei atsiranda galimybė, koreguoti situaciją. Taip darau nuo jaunų dienų, taip siūlau daryti ir kolegoms. O pareigos yra tribūna: kuo platesnis ratas žmonių išgirs, kuo anksčiau bus galima priimti sprendimus, tuo bus geriau visiems“, – įsitikinusi TS-LKD Klaipėdos rajono skyriaus pirmininkė.
Save išsikėlęs pretendentas į kandidatus – Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys, verslininkas Martynas Pocius. „Kadangi maloniai nustebino žmonių pasitikėjimas manimi per vietos savivaldos rinkimus, tai nusprendžiau kandidatuoti. Juolab kad buvo sakančiųjų, jei būčiau dalyvavęs tiesioginiuose merų rinkimuose, taip pat mane būtų palaikę“, – sakė M. Pocius. Kaip pagrindinį privalumą jis išskiria savo patirtį vietos savivaldoje. „Mano prioritetinės sritys – jaunimo problematika, sodininkų bendrijose gyvenančiųjų rūpesčiai ir kt.“, – vardijo Tarybos narys.
Kiti Seimo rinkimai vyks jau 2020 m., tad M. Pocius prisipažino nemanąs, kad dabar – vieniems metams – išrinktas parlamentaras turės pakankamai laiko nuveikti kažką apčiuopiamo. „Nerimauju, kad nenuvilčiau žmonių, kurie už mane balsuos. Vienaip ar kitaip per tą trumpą laiką dirbčiau visu pajėgumu, važinėčiau iš Gargždų į Vilnių, kiek įmanoma atstovaučiau gyventojų interesams“, – užtikrino savo verslą vystantis vietos politikas.
Darbo partijos iškeltas kandidatas Valdas Rimkus „Bangai“ pasakojo, kad jau apie 10 metų yra partijos narys. „Gyvenu su savo šeima Klaipėdos rajone, nuosavame name prie Slengių. Dalyvauju Seimo rinkimuose tam, kad spręsčiau ne tik Klaipėdos rajono gyventojų problemas, bet ir visos Lietuvos žmonių“, – tvirtina V. Rimkus.
Politikas sako nesąs žinomas kaip senas biurokratas, kuris nusibodo gyventojams savo neveiksnumu – tai jis traktuoja kaip privalumą. „Esu žmogaus teisių gynėjas, padariau labai daug žmogaus teisių gynimo srityje. Pagal išsilavinimą esu teisininkas“, – trumpai prisistatė pašnekovas.
Pavaduotojo postas nesulaikys
LR liberalų sąjūdžio Klaipėdos rajono skyrius visuotiniame susirinkime vienbalsiai patvirtino dabartinio Administracijos direktoriaus pavaduotojo Justo Ruškio kandidatūrą. „Esu seniai apsisprendęs dalyvauti bendruomeniniame, visuomeniniame, politiniame gyvenime. Nesu pasyvus aplinkos stebėtojas, o siekiu prisidėti prie sprendimų priėmimo. Esu LR liberalų sąjūdžio narys, Klaipėdos rajono skyriaus pirmininko pavaduotojas, šiais metais gyventojai man patikėjo ir Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos nario mandatą. Esu labai dėkingas visiems už palaikymą. Ilgai svarsčiau, ar priimti dar vieną iššūkį ir dalyvauti Seimo rinkimuose, nes tai vertinu kaip atsakomybę bei žmonių, tikinčių liberaliomis idėjomis, atstovavimą. Gavęs vieningą skyriaus palaikymą, nutariau išbandyti jėgas Gargždų vienmandatėje apygardoje“, – pasakojo J. Ruškys.
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas turi teisinį išsilavinimą, teisinės darbo patirties Klaipėdos apylinkės teisme, politiniame gyvenime irgi nelaiko savęs naujoku: „Man įprasta domėtis teisiniais dalykais, turiu idėjų, kaip tobulinti įstatyminę bazę. Esu pasiruošęs bendrauti su gyventojais, domėtis galimybėmis, kaip sukurti patogesnį gyvenimą Lietuvoje, turiu energijos ir laiko siekti užsibrėžtų tikslų.“ Paklaustas, ar negaila būtų palikti ką tik užimto Administracijos direktoriaus pavaduotojo posto, atsakė: „Šiuo metu esu tikrai dėkingas už pasitikėjimą bei visas jėgas skirsiu, kad nenuvilčiau gyventojų ir gerai atlikčiau šias pareigas. Tačiau „neprisirišu“ prie jų ir nesu linkęs gailėtis dėl vienokių ar kitokių savo sprendimų. Gyvenimas ir situacijos sparčiai keičiasi, todėl žiūriu pirmyn ir neatmetu galimybės išbandyti jėgas įvairiuose politiniuose procesuose.“
„Bangos“ žiniomis, Valstiečių ir žaliųjų sąjungai šiuose rinkimuose planuojama, kad atstovaus Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys Raimundas Daubaris.
RINKIMŲ KOMISIJA PRADĖJO DARBĄ
- Dar birželio 2 dieną iš 6 asmenų buvo suformuota Gargždų apygardos Nr. 31 rinkimų komisija LR Seimo nario rinkimams. Pirmininku buvo paskirtas Zigmas Bitinas (pasiūlė LSDP). Dar dviem nariais komisija buvo papildyta birželio 11 dieną. Pirmininkas VRK prisiekė birželio 8 dieną. O birželio 13 d. visa komisija jau pradėjo darbą.
- Pirmininko pavaduotoja išrinkta Vida Matulaitytė (paskirta Administracijos direktoriaus), komisijos sekretore – Vaida Varnelytė (paskirta nuo LRLS).
- Stebėsenos grupei vadovauti patikėta Vidai Matulaitytei, papirkimų tyrimo grupei vadovaus Dalia Freigofaitė (paskirta teisingumo ministro). Už leidinio parengimą atsakinga Ramunė Juškaitė (teisininkų draugijos atstovė), už pirkimus – Vytautas Tenkutis (paskirtas nuo TS-LKD), darbą su spec. paštais koordinuos Virginija Gubystienė (paskirta nuo LVŽS), įvairių įpareigojimų gavo ir Aušra Gurauskienė (paskirta nuo PTT).
- „Komisijoje dirbs ir dar du labai svarbūs asmenys. Vedančiosios informatikės darbas patikėtas Kristinai Kačerauskienei, o finansininkės – Rimai Rusteikienei. Jos abi dirbo ir ką tik pasibaigusiame rinkimų maratone bei su iššūkiais susitvarkė. Tad joms patikėta ir toliau darbuotis“, – informavo Z. Bitinas.
- Anot jo, rinkimai po truputėlį įsibėgėja. Komisija jau pasirengusi sutikti kandidatus. O šių laukia pirmasis darbas – susitvarkyti pareiškinius dokumentus bei gauti parašų rinkimų lapus. Tai jie turi padaryti iki liepos 5 dienos.
Agnė ADOMAITĖ
Asm. albumų nuotr.