Sėlenos – šių dienų panacėja nuo visų ligų?
Vienos geriausių Australijos dietologių dr. Rosemary Stanton teigimu, šiais laikais galima įsigyti įvairiausių sveiko maisto produktų, tačiau daugelio žmonių mitybos racionas tebėra skurdus – vis dar vartojame daug riebalų, druskos, alkoholio ir mažai maistinių skaidulų. Dėl to sparčiai daugėja antsvorio turinčių žmonių, o nutukimas pasireiškia vis jaunesniame amžiuje. Savo knygoje „Sveikos mitybos vadovas“ dietologė rašė, kad sėlenos – vienas geriausių maistinių skaidulų šaltinių. Ar tikrai jos šių dienų panacėja nuo visų ligų?
Sėlenos yra nesuvirškinamas išorinis kviečių ar kitų grūdų apvalkalas. Kadaise malant grūdus didžioji sėlenų dalis būdavo išmetama iki tol, kol 7-ąjame praėjusio amžiaus dešimtmetyje britų gydytojas Dennis p. Burkitt paskelbė keletą mokslinių pranešimų, kuriuose teigė, kad sėlenos ir kitos skaidulos gali apsaugoti nuo širdies priepuolių, žarnyno sutrikimų, storosios žarnos, prostatos ir gimdos vėžio.
Miltai su sėlenėlėmis yra vienas geriausių maistinių skaidulų šaltinių
Dennio p. Burkitt tyrinėjimus mūsų dienomis tęsia daugelis mokslininkų, vieną reikšmingiausių tyrimų šioje srityje atliko prof. S. Haripriya ir dr. S. Premakumari iš Pondicherry universiteto Indijoje. Jos tyrinėjo, kokią įtaką kviečių sėlenos daro diabetu sergantiems žmonėms. Tyrimo išvadose, kurios 2010 m. publikuotos Indijos mokslo ir technologijų moksliniame žurnale, pateikiama, kad kviečiai yra veiksminga priemonė kovojant su diabetu ir gali būti naudojami kaip papildoma priemonė, užtikrinanti geresnę tokių žmonių savijautą.
Įvairių šalių mokslininkai jau seniai neleidžia nutilti kalboms, kad kviečių miltai su sėlenomis yra ypač geras maistinių skaidulų šaltinių storosios žarnos ligų (įskaitant vėžį), skrandžio vėžio, krūties vėžio, tulžies pūslės ligų, hemorojus ir stemplės išvaržų prevencijai. Tokie miltai skatina biologiškai veiklių medžiagų – butiratų, slopinančių vėžinių ląstelių vešėjimą, susidarymą. Miltai su sėlenomis taip pat padeda gydant vidurių užkietėjimą, padidėjusį cholesterolio kiekį, aukštą kraujo spaudimą, ir kaip jau buvo minėta, 2 tipo cukrinį diabetą.
Kaip veikia sėlenos?
Anot dietologės Dr. Rosemary Stanton, jau ištirta, kad įvairios sėlenų rūšys pasižymi skirtingomis savybėmis ir ypatybėmis, pavyzdžiui, kviečių sėlenas daugiausia sudaro netirpios skaidulos, kurios absorbuoja didelį kiekį vandens, tačiau per virškinamąjį traktą pereina nesuvirškintos. Sėlenos puikiai valo žarnyną ir skatina gerųjų bakterijų dauginimąsi jame bei greitesnį maisto judėjimą ir jo pasišalinimą. Tyrimais net įrodyta, kad skaidulinių medžiagų (ypač esančių grūdinėse kultūrose) turintys produktai padeda sulieknėti. Tokį maistą ilgiau kramtome, todėl greičiau pasisotiname ir mažiau suvalgome. Be to, jį tenka ilgiau virškinti ir jis paprastai turi mažiau kalorijų nei mažiau skaidulinių medžiagų turintis maistas.
Geriausia sėlenas vartoti esančias kituose produktuose
Savo knygoje „Sveikos mitybos vadovas“ dietologė rašė, kad kai tik pasirodė pirmieji pranešimai apie sėlenų teikiamą naudą žmogaus organizmui, žmonės į produktus, vartojamus kasdien, pradėjo dėti neribotą jų kiekį, o tai daryti pavojinga, nes per daug neapdorotų sėlenų gali sukelti pilvo išsipūtimą dėl žarnyne susidariusių dujų, taip pat dirgliosios žarnos sindromą. Sėlenų nereikėtų perdozuoti, neapdorotas naudoti patariama atsakingai – nedideliais kiekiais, o geriausia sėlenas vartoti šiek tiek apdirbtas, esančias kituose produktuose, tokiuose kaip, pavyzdžiui kvietiniai miltai su sėlenėlėmis, iš kurių vėliau kepama duona, bandelės, pyragai ir kiti kepiniai.
Šiandien miltai nebėra tik miltai, didžiosios grūdus perdirbančios kompanijos stengiasi, kad iš jų būtų ne tik paprasta ir greita pagaminti įvairius gaminius, tačiau jie būtų kuo naudingesni žmonių sveikatai. Štai todėl stengiamasi taikyti tokias technologijas, kad miltai būtų praturtinami sėlenėlėmis, gemalais ir kitais sveikatai naudingai priedais, kad juose būtų daug žmonėms naudingų skaidulų, baltymų, vitamino E ir mikroelementų.
