Sendvario seniūnija: tarp pažadų ir realybės

Sparčiai auganti Klaipėdos rajono Sendvario seniūnija susiduria su nemažai iššūkių, dėl kurių gyventojai reiškia nepasitenkinimą rajono valdžiai. Pagrindinėmis problemomis jie įvardija prastą infrastruktūrą, nepakankamą dėmesį seniūnijos poreikiams ir investicijų trūkumą, lyginant su kitomis rajono vietovėmis, ypač Gargždais. Žmonės jaučiasi ignoruojami, todėl reikalauja nustoti maitinti juos pažadais ir imtis realių darbų, skiriant daugiau lėšų seniūnijos infrastruktūros gerinimui ir socialinių paslaugų plėtrai.
Klaipėdos rajono savivaldybė pripažįsta, kad iki 2019 m. vis besiplečiančiai priemiesčio seniūnijai buvo skiriama nepakankamai dėmesio. Tačiau pastaruosius metus nuostatos yra pasikeitusios: finansavimas kasmet sparčiai auga, tai įrodoma ir biudžeto skiriamomis lėšų sumomis.
Siekia būti išgirsti
Kad Sendvario seniūnijos gyventojai jaučiasi apleisti, jau tapo vieša paslaptimi – žmonės ne tik tarpusavyje apie tai diskutuoja, bet apie savo skaudulius garsiai kalba ir vietos bei centrinei valdžiai, žiniasklaidai.
Savo bėdas bei lūkesčius jie dėsto ir įvairiuose raštuose, kuriais užtvindyta ne tik Klaipėdos rajono savivaldybė, Vyriausybė, bet ir AB „Via Lietuva“, kuriai priklauso dalis Sendvario seniūnijos kelių.
Įvairių dokumentų kopijos bei kita seniūnijos gyventojams aktuali informacija, atspindinti tenykštę situaciją, mirga ir viešojoje erdvėje, ypač slengiškio Ruslano Žitkaus administruojamoje feisbuko grupėje „Sendvario seniūnija: infrastruktūra ir aplinka, gyventojų iniciatyvos“. Čia žmonės dalijasi ir niūrią jų kasdienybę perteikiančiomis nuotraukomis, aktyviai diskutuoja, drauge bandydami pralaužti ledus, kad pagaliau būtų sprendžiamos jau vos ne dešimtmetį visus kamuojančios bėdos.
Problemų – nors vežimu vežk
Viena pagrindinių problemų, anot gyventojų, – neišvystyta infrastruktūra: prasta kelių būk­lė, trūksta šaligatvių, apšvietimo ir kitų eismo saugumą užtikrinančių priemonių, stotelių, kur mokiniai saugiai galėtų laukti autobuso, o kai kuriose vietovėse net nėra vandentiekio ir kanalizacijos. Gyventojai meta priekaištus ir dėl neišvystyto švietimo įstaigų tinklo – seniūnijoje, kurioje – per 20 tūkst. gyventojų, pasigendama darželių ir mokyklų, todėl jaunos šeimos priverstos savo atžalas vežti kitur.
Užsimenama ir apie laisvalaikio praleidimo vietų stygių, dėl to gyventojai esą jaučiasi atskirti nuo miesto gyvenimo ir neturi galimybių aktyviai dalyvauti bendruomenės veikloje. Jie viešai piktinasi, kad didžioji dalis rajono biudžeto lėšų yra skiriama Gargždų miestui, dėl to kitoms seniūnijoms, tarp kurių – sparčiai auganti Sendvario, esą pinigų nebelieka arba kliūva tik katino ašaros.
„Mums nuolat kartoja, kad nėra pinigų mūsų problemoms spręsti, tačiau tuo pačiu metu rajono valdžia aktyviai investuoja į Gargždų miestą. Ten statomi nauji pastatai, tvarkoma infrastruktūra ir plečiamos socialinės paslaugos. Suprantame, Gargždai yra rajono centras, bet ir kitos seniūnijos turėtų gauti pakankamai dėmesio ir finansavimo“, – įsitikinę Sendvario seniūnijos gyventojai, kurie iš Savivaldybės reikalauja daugiau dėmesio ir lėšų infrastruktūrai įvertinus galimybę investicijas didinti atsižvelgiant į augančią sumokamo gyventojų pajamų mokesčio sumą. Dėl to neva buvo inicijuotas oficialus kreipimasis į rajono valdžią.

Antraeilis vaidmuo nusibodo
Aktyviai dėl geresnio savo ir vaikų rytojaus kovojantys sendvariškiai siekia, kad būtų skaidriai ir teisingai paskirstytos rajono biudžeto lėšos, o ne visas dėmesys sutelktas tik į vieną miestą. Jie taip pat nori aktyviau dalyvauti sprendimų priėmimo procese ir turėti galimybę patiems spręsti savo seniūnijos problemas, nes Savivaldybė jų problemas esą linkusi ignoruoti. Būna, kad pateikti prašymai ir skundai paliekami be atsako.
„Norime pagaliau būti ne tik išklausyti, bet ir išgirsti. Antraeilis rajono gyventojų vaidmuo mums nusibodo“, – deklaruoja Sendvario problemas aktyvinantys žmonės. Jų nuomone, įsisenėjusių seniūnijos problemų sprendimas yra svarbus ne tik jiems, bet ir visam Klaipėdos rajonui. Tik tokiu būdu esą galima sukurti patogią ir saugią gyvenamąją aplinką visiems rajono gyventojams.
Klaipėdos savivaldybė padėkojo už siekiamybę
Kai kurie Sendvario seniūnijos gyventojai net kalba apie atsiskyrimą nuo Klaipėdos rajono – svarsto galimybę prisijungti prie uostamiesčio ar net įkurti savarankišką savivaldybę. Apie tai jie viešai diskutuoja minėtoje feisbuko grupėje.
Ten pat galima rasti viešai paskelbtą Klaipėdos miesto savivaldybės atsakymą į gyventojų internetu pateiktą kreipimąsi dėl galimybės jungtis prie uostamiesčio. „Dėkojame už išreikštą norą tapti Klaipėdos miesto savivaldybės gyventojais“, – dėstoma raštu pateiktame atsakyme. Jame paaiškinama, kad šiuo metu, atsižvelgiant į teisės aktų nuostatas, Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos ribų pakeitimas nėra galimas.
„Tenka apgailestauti, bet Klaipėdos miesto bendrajame plane, kurio keitimas patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T2-191 „Dėl Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo patvirtinimo“, nėra numatyta miesto teritorijos plėtra prijungiant prie Klaipėdos teritorijos Jūsų laiške nurodytas gyvenamąsias vietoves – Gindulių, Slengių, Trušelių kaimus“, – atsiųstame rašte dėsto Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Andrius Žukas. Tačiau esą tai nereiškia, kad ateityje toks sprendimas neįmanomas, juolab kad tame pačiame rašte užsimenama apie tai, kad ateityje bus svarstoma galimybė plėsti Klaipėdos miesto teritorijos ribas.
„Manau, jei vienos durys užsidarys, eisime per kitas. Jei negirdės dabartinės struktūros, kreipsimės į kitas“, – po viešai skelbiamu Klaipėdos valdžios atsakymu komentavo vienas iš Sendvario seniūnijos gyventojų. „Svarbiausia – netylėti, toliau viešinti“, – rašė kita gyventoja. Tokių ir panašių pasisakymų pasipila po kiekvieno grupėje paskelbiamo įrašo.
Tad sendvariškiai neketina nuleisti rankų: jų raštai pasiekia ir LR prezidentūrą.

Ne visi gyventojai geranoriški
Kaip „Bangai“ sakė pats R. Žitkus, tik viešumas ir didžiulis gyventojų sutelktumas gali padėti išjudinti apleistas problemas. „Mes jaučiamės užmiršti. Kad ir ką bedarome, vis atsimušame į sieną. Pas mus grandiozinės problemos, jų – kur tik bepasuksi galvą. Tačiau labiausiai mums rūpi išspręsti eismo saugumo klausimą. Žinoma, didelė bėda ir švietimo įstaigų trūkumas. Dabar stato tą mokyklą, bet joje tilps tik kiek daugiau nei 500 mokinių. Mano skaičiavimu, seniūnijoje – apie 3 000 mokyklinio amžiaus vaikų. O mes turime tik Slengiuose mažą mokyklėlę ir Jakuose. Tai ta naujoji mokykla patenkins tik trečdalį poreikio. Jau kalbama ir apie naujos gimnazijos statybas, bet kada ji bus? Dabar statomos mokyklos laukėme bemaž 7 metus“, – kalbėjo Slengiuose gyvenantis vyras, patikinęs, kad su Savivaldybe yra užmegztas kontaktas, tačiau bėda, kad ne viskas ir nuo jos priklauso.
Mat, pasak R. Žitkaus, du pagrindiniai seniūnijos keliai priklauso valstybei, juos administruoja AB „Via Lietuva“, o ši neva šiuo metu negalinti sukrapštyti reikiamų lėšų jiems sutvarkyti. Infrastruktūros vystymą apsunkina ir tankiai išdėstyti privatūs sklypai, tačiau, anot pašnekovo, prie gero noro viskas įmanoma. Jo žiniomis, dauguma gyventojų pozityviai nusiteikę ir tikrai sutiktų perleisti dalį nuosavybės dėl patogesnio ir saugesnio gyvenimo.
Esama ir negeranoriškai nusiteikusių, trukdančių bet kokiems darbams, kaip antai vienas gyventojas, neleidžiantis per savo sklypą tiesti vandentiekio, nuotekų tinklų. „Tokiais ir panašiais atvejais pralošia ne tik Savivaldybė, bet ir patys žmonės“, – kalbėjo slengiškis, anot kurio, net ir sudėtingiausiais atvejais yra išeitis. Jo įsitikinimu, reikia tik didesnės valdžios iniciatyvos, skirti dėmesį ir kitoms seniūnijoms, ne tik Gargždų ar, pavyzdžiui, Priekulės.

Seniūnė komentuoti atsisakė
R. Žitkus svarstė, gal valdžia baiminasi, kad vieną dieną jie prisijungs prie Klaipėdos ar atsiskirs kaip atskira savivaldybė, o rajono Savivaldybė bus sukišusi didžiules investicijas. Bet taip, kaip yra dabar, anot jo, toliau būti nebegali.
„Vieną kartą mums aiškina, kad nėra žemės perimti, kad būtų galima pasirūpinti infrastruktūra, kitąkart pasakoja apie lėšų trūkumą, trečiąkart jau pasakoja apie parengtus projektus ir šviesią ateitį, dar kitą kartą pasakoja apie specialųjį seniūnijos planą, kurį rengia jau kone ketvirtus metus. Visada turi kažkokį pasiteisinimą, bet realybė kitokia – mes toliau važiuojame nesutvarkytais keliais, vaikštome grioviais, autobuso laukiame nesaugiose vietose ir taip toliau. Tiesa, po neseniai buvusio sujudimo, apie kurį skelbė net regioninė žiniasklaida, imtasi bent kažkiek pagerinti eismo saugumo situaciją Rasytės gatvėje – įrengtos platformos laukiantiems autobusų, pastatė greitį ribojančius ženklus, planuojamos ir bene trys pėsčiųjų perėjos“, – dėstė R. Žitkus patikindamas, jog gyventojams labai talkina Sendvario seniūnė Karina Novikova, kuri, pašnekovo žodžiais, verčiasi per galvą, kad būtų pajudinti reikalai vadovaujamoje seniūnijoje, tačiau esą nuo jos nedaug kas priklauso.
Būtų buvę įdomu išklausyti ir pačią seniūnę, tačiau ši, vieną dieną pažadėjusi atvykti į „Bangos“ redakciją ir pasikalbėti apie opiausias Sendvario žaizdas, kitą dieną paskambino ir atsiprašė už tai, kad vis dėlto pabendrauti su žurnalistais negalės. Esą pagal galiojančią tvarką rūpimais klausimais mes, žurnalistai, turime kreiptis į Savivaldybės viešųjų ryšių specialistus.
Meras: dėmesys Sendvariui – pakankamas
Tačiau mes savo ruožtu nutarėme kreiptis tiesiai į merą Bronių Markauską, kuris labiau nei bet kas kitas žino, kas vyksta savivaldybės teritorijoje. „Bangos“ kalbintas meras sutiko su daugeliu gyventojų pastebėjimų, kurie Savivaldybei – jokia naujiena.
Anot jo, reaguojant į pranešimus apie problemas, svarstomi įvairūs jų sprendimo būdai, planuojamas finansavimas. Savivaldybės vadovas nesutiko tik su vienu priekaištu – kad Sendvario seniūnijai neskiriamas dėmesys. Jo nuomone, dėmesio šiai seniūnijai skiriama net labai daug. Specialiai Sendvario seniūnijos problemoms spręsti sudarytai darbo grupei pirmininkauja mero patarėjas Jevgenijus Bardauskas.
„Suprantame šios teritorijos problematiką. Pradėsime rengti jos bendrąjį planą, jis numatys plėtrą su visa būtina infrastruktūra, nes ne tik keliai yra problema. Buvo ir susitikimų su aktyvesniais tos seniūnijos žmonėmis, ir kitokios komunikacijos. Dabar sudaryta speciali darbo grupė. Didžiausia bėda ten – valstybiniai keliai, kur nėra šaligatvių, apšvietimo, vietų, skirtų autobusams sustoti. Bet nėra taip, kad mes nieko nedarome. Jau seniai pradėjome pirmuosius žingsnius: prieš keletą metų su tuomete Kelių direkcija pasirašėme bendradarbiavimo sutartis, numatėme 20 procentų Savivaldybės prisidėjimą. Pagal numatytus terminus jau viskas turėjo būti atlikta, tačiau valstybinius kelius dabar administruojanti „Via Lietuva“ jau bene dvejus metus skundžiasi neturinti lėšų kelių rekonstrukcijai. Tai jei valstybė neskirs atskirai lėšų bendradarbiavimo sutarčių vykdymui, bendrovė numato, kad tik 2040 metais galės imtis darbų“, – kalbėjo meras. Anot jo, susitikimai su „Via Lietuva“ rengiami bemaž kas dvi ar tris savaites, jų metu Savivaldybė spaudžia šią bendrovę sistemingai atlikti bent mažus pakeitimus.
Tai šiuo metu, kaip ir minėjo R. Žitkus, jau padarytos salelės laukiantiesiems autobuso, yra sutarta, kad Arimų gatvėje bus įrengtos pėsčiųjų perėjos, tuo pasirūpins minėta „Via Lietuva“, o Savivaldybė atliko savo namų darbus – įrengė reikalingą kryptinį apšvietimą. Tad visgi, B. Markausko teigimu, negalima sakyti, kad toje seniūnijoje niekas nevyksta. Žinoma, meras supranta, kad gyventojai norėtų spartesnių pokyčių, tačiau viskas remiasi į galimybes. Šiųmetis valstybės biudžetas jau suraikytas, tikėtis, kad į Klaipėdos rajoną dabar atplauks papildomų lėšų, naivu. Nebent tik ateityje.

110 hektarų nupirkti – 60–70 mln. eurų
„Ko gero, nelaukdami kokios nors papildomos paramos iš valstybės biudžeto mes patys po truputį investuosime ir tvarkysimės. Žinoma, mums būtų svarbu, jei gyventojai suprastų, jog mes paveldėjome labai prastą situaciją, atkuriant žemės nuosavybę sklypai paskirti iki pat kelio ir dėl to kyla labai daug papildomų iššūkių planuojant kelių platinimą ar šaligatvių įrengimą. Nepaisant to, jau baigiame parengti tos teritorijos specialųjį planą, tam, kad būtų įmanoma suformuoti koridorius normaliems keliams, nes beveik niekur į koridorius netelpa. Siekiant tą planą įgyvendinti, mums reikia nupirkti 110 hektarų privačios žemės, kurios kaina šiandien siektų apie 60–70 milijonų eurų. Vienas dalykas yra pinigai, kitas – procedūros, nes be teismų beveik niekur neapsieiname. Deja, formuojant bet kurį koridorių, su kažkuo nepavyksta susitarti, tai einame į teismus“, – kalbėjo B. Markauskas.
Mero teigimu, laisvos valstybinės žemės trūkumas ir sukelia visas problemas. Esą sukelia sunkumų tiek tvarkant esamas ir tiesiant naujas gatves, tiek norint įrengti pėsčiųjų ir dviračių takus, apšvietimą, autobusų stoteles ar naujas jungtis su Klaipėdos miestu, kurios padėtų valdyti eismo srautus bei mažintų transporto spūstis. Todėl specialiajame plane ir numatomas žemės poėmis iš gyventojų.
Jau suplanuoti darbai
Po pokalbio su rajono vadovu „Bangos“ redakciją pasiekė papildoma informacija, kurioje juodu ant balto surašyti jau suplanuoti darbai Sendvario seniūnijoje. Ilgiausią sąrašą darbų ketinama įgyvendinti 2025–2027 metais, kasmet seniūnijos kelių, gatvių priežiūrai ir remontui skiriant po 339,9 tūkst. eurų, iš viso – 1 019,7 tūkst. eurų planuojamu laikotarpiu.
Už juos numatyta Mazūriškių Rasytės, Agilos ir Jurgaičių gatvių sankryžos su šviesoforu projektavimas ir statyba, tęsti rangos darbus Slengių Pavandenės gatvėje ir Pavandenės take, pasirūpinti privažiavimu iki Sendvario daugiafunkcio centro Agilos gatvėje. Taip pat šioje gatvėje numatytas šaligatvio ir dviračių tako iki Gilijos gatvės įrengimas.
Sąraše – ir kelių remonto darbai Smilgų, Sendvario ir Aguonų gatvėse, Gindulių Daržų gatvės kapitalinis remontas, Juodžemių gatvės projektavimas, tiesimas įrengiant šaligatvį, dviračių taką, automobilių stovėjimo aikštelę prie projektuojamo vaikų darželio bei apšvietimo ir lietaus nuvedimo tinklus, Dangaus gatvės Slengiuose rekonstrukcija pagal pasirašytą bendradarbiavimo sutartį su AB „Via Lietuva“.
Kaip rašoma Savivaldybės „Bangai“ atsiųstame rašte, siekiant spartinti naujos susisiekimo infrastruktūros sukūrimą Sendvario seniūnijoje, yra analizuojama galimybė įgyvendinti Sendvario kelių plėtros strategiją viešos ir privačios partnerystės būdu. Šiuo projektu planuojama į Sendvario kelių infrastruktūros gerinimą 2026−2027 m. laikotarpiu investuoti apie 16 mln. eurų.
Daroma kiek pajėgiama
Lėšos Sendvario seniūnijoje yra skiriamos ne tik kelių būklei gerinti, bet ir kitos inžinerinės ir socialinės infrastruktūros plėtrai. Žadama, jog vykdant Klaipėdos rajono savivaldybės kelių ir gatvių apšvietimo plėtros projektą Sendvario seniūnijoje 2025 metais bus įrengta 15,5 km gatvių apšvietimo sistemų už 1,5 mln. eurų. Apšvietimas atsiras Lenkviečių ir Muldžių gatvėse Mazūriškiuose, Danės gatvėje Trušeliuose, Kinčių, Arimų, Smeltaitės, Dirvelų ir Aukštkiemių gatvėse, Alyvų gatvėje Leliuose, Beržyno gatvėje Radailiuose, Budrikų ir Austėjos gatvėse Budrikuose.
Tiesa, reikėtų paminėti, jog, kalbėdami su meru B. Markausku, priminėme jau Sendvario seniūnijos gyventojų priekaištus dėl neišvystyto švietimo įstaigų tinklo. Mero įsitikinimu, netolimoje ateityje toje seniūnijoje iškils gimnazija, jau netrukus duris atvers baigiama statyti mokykla. „Negalime mokyklų statyti avansu, nes vėliau mokyklinio amžiaus vaikų tiek nebebus. Nevykime Dievo į medį, nes dabar jau vejamės laiką, o ne atsiliekame. Anksčiau gal ir nebuvo tiek to dėmesio šiai teritorijai, tačiau dabar darome, ką galime ir pajėgūs“, – aiškino meras.
Seniūnijos vystymo vizija
Piešiant bendrą Sendvario seniūnijos situacijos paveikslą, akivaizdu, kad tenykščius gyventojus kamuojančios prob­lemos susijusios ne tik su lėšų stygiumi, bet ir su teritorijos planavimu. Dėl to natūraliai kyla klausimai, ar 2024 metais koreguojant Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą buvo atsižvelgta į pastaruosius metus Sendvario seniūnijos gyventojus varginančias infrastruktūros problemas, ar numatyta teigiamų pokyčių.
Šiuos klausimus uždavėme Klaipėdos rajono savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjui bei vyriausiajam architektui Gyčiui Kasperavičiui, kuris paaiškino, jog koreguojant Klaipėdos rajono bendrąjį planą buvo sprendžiamos įvairios su plėtros klausimais susijusios viso rajono problemos, įvardytos bendrojo plano stebėsenoje ir numatytos planavimo darbų programoje.
„Galima būtų paminėti keletą svarbiausių – patikslinti urbanizuojamų ir neurbanizuojamų funkcinių zonų reglamentai, patikslintos sklypų minimalių dydžių gyvenamajai statybai nuostatos, susisiekimo dalyje – pažymėtas priemiestinėse teritorijose esančių AB „Via Lietuva“ priklausančių kelių perdavimas Klaipėdos rajono savivaldybei. Vienas ryškiausių pokyčių, kuris palietė gyvenamąsias zonas – tai pramonės ir sandėliavimo objektų plėtros reguliavimas šiose zonose. Visose gyvenamosiose teritorijose, kurios yra vakarinėje rajono dalyje nuo Minijos upės, pramonės ir sandėliavimo, atliekų rūšiavimo ir saugojimo veikla bus galima, tik jeigu yra numatyta parengtame vietovės lygmens bendrajame plane ir pramoninėse zonose. Kitaip tariant, tokios veiklos atsiradimas gali būti nag­rinėjamas tik Gargžduose, Kretingalėje, Doviluose, Priekulėje ir bendrajame plane numatytose pramoninėse zonose“, – aiškino vedėjas, kurio teiravomės ir to, ar apskritai yra numatyta aiški Sendvario seniūnijos vystymo vizija.
Plėtros teritorijos – milžiniškos
Pakoreguotame Klaipėdos rajono bendrajame plane įtrauktos nuostatos dėl vietovės lygmens bendrojo plano parengimo priemiesčių teritorijoms. Šiuo metu jau rengiamas projekto planas ir strategija minėtiems dokumentams parengti.
Plėtra šiose teritorijose esą vykdoma remiantis rajono bend­rojo plano reglamentais, Kalotės–Purmalių, Slengių, Gindulių, Mazūriškių ir aplinkinių gyvenamųjų vietovių teritorijų, Jakų susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros vystymo specialiaisiais planais. Šiuo metu rengiamas Slengių, Gindulių, Mazūriškių ir aplinkinių gyvenamųjų vietovių teritorijų specialiojo plano keitimas. „Tai yra didelės apimties dokumentas, kuriame tikslinami infrastruktūrai reikalingi koridoriai, formuojami visuomenės poreikiams paimami sklypai ar jų dalys, nustatomi įgyvendinimo prioritetai. Vien infrastruktūros koridoriams reikalinga išpirkti apie 100 hektarų privačių žemės sklypų ar jų dalių“, – dėstė G. Kasperavičius, neslėpęs ir to, su kokiomis problemomis susiduria skyrius, atliepdamas Sendvario seniūnijos gyventojų poreikius.
Esą susiduriama su milžiniškos plėtros teritorijomis, numatytomis visoje rajono teritorijoje, ypatingai priemiesčio zonoje, apie 10 km atstumu nuo Klaipėdos miesto. Nenuosekliai sklindanti gyvenamųjų teritorijų plėtra iškelia sudėtingai įgyvendinamus socialinės ir inžinerinės infrastruktūros poreikius.
Sendvariškiai teiravosi, kodėl leidžiama tankinti statybą, jei trūkstama infrastruktūros, rajono Savivaldybės vyriausiojo architekto klausėme, kiek statybos leidimų šioje seniūnijoje išduodama per metus, remiantis kelerių metų statistika. G. Kasperavičius paaiškino, kad statybų galimybes nustato teisės aktų reikalavimai, galiojantys planavimo dokumentai. „Kompaktiškos plėtros skatinimas yra numatytas Lietuvos Respublikos bendrajame plane, tos pačios nuostatos atspindėtos mūsų dokumente“, – teigė jis.
O dėl leidimų – Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Paslaugų ir civilinės metrikacijos skyriaus duomenimis, 2022 metais Sendvario seniūnijoje išduota 310 statybą leidžiančių dokumentų, 2023 metais – 279, o pernai – 320.
Savivaldybės pozicija: finansavimas sparčiai didėja
Bandant suprasti, kas išties vyksta Sendvario seniūnijoje ir ar jos gyventojai neperlenkia lazdos, dėstydami savo nusiskundimus ir priekaištus Savivaldybei, pervertėme ne vieną dokumentą ir raštą. Tarp jų – 2024 metų spalio 24 dienos Sendvario seniūnijos gyventojų peticija Tarybos nariams ir rajono vadovams, kurioje teigiama, esą „finansavimas Gargždų seniūnijai 2024 m. buvo skirtas 28,8 proc., tuo tarpu Sendvario seniūnijai su žymiai didesniu gyventojų skaičiumi buvo skiriama tik 8 proc.“ Todėl norėjosi Gargždų miesto seniūnės Indrės Žiedienės paaiškinimo, ar šie skaičiai pagrįsti. Be to, kadangi peticijoje rašoma, jog „netikslinga skirti kelis milijonus dar geros būklės Gargždų miesto gatvių rekonstrukcijai“, taip pat rūpėjo išgirsti, ar tikrai lėšos skiriamos geros būklės gatvėms mieste.
Tačiau I. Žiedienė, kaip ir jos kolegė iš Sendvario seniūnijos, patikino negalinti savarankiškai komentuoti, todėl pati kreipėsi į Savivaldybės Viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo skyrių, kuris raštu ir pasisakė minėtais klausimais:
„Norime atkreipti dėmesį, kad šis finansavimas apima ne tik investicijas į infrastruktūrą, bet ir biudžetinių įstaigų išlaikymą. Gargždų mieste veikia gerokai daugiau švietimo, socialinės, kultūros ir sporto įstaigų nei Sendvario seniūnijoje ir vien jų išlaikymui yra išleidžiama per 80 proc. visų Gargždų seniūnijai skiriamų asignavimų. Sendvario seniūnijai skirtas finansavimas, 2020 metus lyginant su 2019 metais, padidėjo beveik du kartus ir sparčiai didėja kasmet. Biudžeto išlaidos vienam seniūnijos gyventojui priklauso ir nuo vykdomų infrastruktūros projektų konkrečiais metais.
Sendvario seniūnijoje pastatyta Jakų pradinė mokykla – 2,4 milijonai eurų. Įrengtas Slengių darželis – 544 tūkst. eurų. Šiais metais turėtų būti pradėtas statyti Mazūriškių darželis, kurio vertė – 4,7 mln. eurų. Pradėta statyti „Saulės“ mokykla Trušeliuose, kurios vertė daugiau nei 35 milijonai eurų. Dar apie 1,5 mln. eurų bus investuota į gatvių apšvietimo plėtrą, apšviesta bus per 15 km naujų gatvių. Vien gatvių, šaligatvių ir apšvietimo įrengimui per pastaruosius kelerius metus Sendvario seniūnijai skirti beveik 15 mln. eurų.
Strateginiame veiklos plane 2025−2027 m. suplanuota į Sendvario susisiekimo infrastruktūros objektus – kelius, gatves, pėsčiųjų takus – investuoti dar apie 12 mln. eurų.
Taip pat, siekiant spartinti naujos susisiekimo infrastruktūros sukūrimą Sendvario seniūnijoje, yra analizuojama galimybė įgyvendinti Sendvario kelių plėtros strategiją viešos ir privačios partnerystės būdu. Šiuo projektu planuojama į Sendvario kelių infrastruktūros gerinimą 2026−2027 m. laikotarpiu investuoti dar apie 16 mln. eurų.
Trūksta aiškios sistemos
Ar peticijoje minimi skaičiai atitinka realybę ir ar šių metų biudžetas atliepia šios seniūnijos lūkesčius, teiravomės ir Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos opozicijos lyderio bei Ekonomikos ir biudžeto komiteto nario liberalo Justo Ruškio, kuris praėjusioje kadencijoje buvo ne tik opozicijoje, bet ir valdančiojoje daugumoje. Be to, jis – ir buvęs Savivaldybės administracijos direktorius, tad buvo įdomu išgirsti, kokius iššūkius pavyko įveikti, o kokie opūs klausimai liko neišspręsti Sendvario seniūnijoje.
„Kaip opozicijos atstovas, turintis ir Savivaldybės administracijos direktoriaus darbo patirties, puikiai suprantu, kad prioritetų nustatymas – sudėtingas, bet būtinas procesas tokioje didelėje ir nevienalytėje savivaldybėje. Tačiau pasirinkta kryptis turi būti nuosekliai įgyvendinama, o priimti sprendimai virsti realiais darbais, o ne likti tik popieriuje ar būti kilnojami metai iš metų. Prisimenant netolimą praeitį, praeitoje kadencijoje, kurioje teko dirbti, buvo nustatyti aiškūs prioritetai – Sendvario ir Gargždų infrastruktūros įrengimo ar atnaujinimo, taip pat vaikų darželių vietų trūkumo mažinimo, mokyklų nebuvimo Sendvaryje ir kitų bėdų sprendimai. Tenka tik apgailestauti, kad iki 2019 metų šios problemos nebuvo sprendžiamos. Ir nuo 2019 metų prie šio darbo kryptingai buvo dirbama tiek politikų, tiek administracijos žmonių, tiek gyventojų“, – teigė pašnekovas, anot kurio, tokių problemų sprendimas reikalauja laiko ir nuoseklių investicijų.
Pavyzdžiui, 2020 metais, kaip ir metais vėliau, J. Ruškio teigimu, Sendvario ir Gargždų seniūnijoms skirta po 1,5 mln. eurų keliams, takams, apšvietimui. 2022 metais padidintos kompensacijos tėvams, vedantiems vaikus į privačius darželius, iki 250 eurų, nupirktas sklypas Sendvaryje statyti mokyklai, pradėtas projektavimas, pastatyta Jakų mokykla. Taip pat sudarytos sutartys su „Via Lietuva“, numatančios, jog Savivaldybė savo lėšomis prisidės prie pagrindinių arterijų sutvarkymo, surastos teritorijos ugdymo įstaigų statyboms, daugiau vaikų gali lankyti ugdymo veiklas pastatytame priestate prie Slengių darželio-mokyklos.
„Tokia buvo politinė valia, tokia buvo kryptis, toks buvo gyventojų lūkestis, kad po ilgų metų šios seniūnijos sulaukė didesnių investicijų. Viskas kainuoja laiką, jo daug buvo prarasta, o dabar tenka vytis. Problemų yra ir jos turi būti sprendžiamos nuosekliai. Šiandien daugiausia jų Sendvario seniūnijoje kelia keliai, saugumas juose, nepakankamas ugdymo įstaigų tink­las. Šiuo metu veiksmų daug, tačiau trūksta aiškios prioritetų sistemos. Tvirtinant 2025 metų biudžetą, kėlėme klausimą, ar 200 tūkst. eurų tiltelio per upelį statybai yra būtinas sprendimas, kai šalia yra apvažiavimas? Taip pat svarstėme, ar penkerius metus neįgyvendinamas objektas, kainuojantis 300 tūkst. eurų, vis dar reikalingas. Ar šios lėšos negalėtų būti nukreiptos į darbus, kurie šiandien realiai pagerintų gyventojų kasdienybę? Dabartinei valdžiai tai – prioritetai, mums – ne. Už šiuos pinigus galima atlikti svarbesnius darbus, kurie turėtų tiesioginę naudą bendruomenei“, – savo pastebėjimus dėstė opozicijos lyderis.
Anot jo, Sendvario gyventojų peticijoje pateikti skaičiai nėra visiškai tikslūs, tačiau suprantamas noras išryškinti problemas – darbai turi būti vykdomi, o ne tik žadami ar atidedami. Tačiau, vertinant investicijas, J. Ruškio žodžiais, svarbu atsižvelgti ne tik į įstaigų buvimo vietą, bet ir į jų teikiamų paslaugų mastą visame rajone. Tai ypač aktualu kultūros, sporto, sveikatos ir administracinėms įstaigoms.

Gargždiškiai linki supratingumo
Rajono Savivaldybės tarybos Ekonomikos ir biudžeto komiteto narys J. Ruškys pateikė ir skaičius, kaip atrodo šių metų biudžetas infrastruktūrai. Kelių tvarkymui esą numatyta 12 mln. eurų, iš kurių 5,329 mln. eurų (44 %) – Sendvario seniūnijai. Tuo tarpu Gargždų seniūnijai – 1,996 mln. eurų (16,6 %), Priekulės – 1,564 mln. eurų (13 %), likusios aštuonios seniūnijos pasidalins tik 3,151 mln. eurų (26 %).
Lietaus nuotekų sistemoms atriekta 1,461 mln. eurų: Sendvario seniūnijai – 615 tūkst. eurų (42 %), Gargždų – 463 tūkst. eurų (31 %); Priekulės – 110 tūkst. eurų (7,5 %). Likusioms aštuonioms seniūnijoms – 273 tūkst. eurų (18 %).
Tad akivaizdu, kad šiemet didžiausias finansavimas kelių ir lietaus nuotekų infrastruktūrai tenka Sendvario seniūnijai. Tačiau, anot J. Ruškio, svarbiausia – užtikrinti, kad šie darbai būtų įgyvendinti efektyviai ir laiku. „Mano ir kolegų tikslas – skaidrus biudžeto paskirstymas, aiškūs ir įgyvendinami prioritetai. Esame pasirengę konstruktyviam dialogui ir argumentuotoms diskusijoms, siekdami rasti geriausius sprendimus“, – kalbėjo jis.
Gargždų bendruomenės pirmininkė Vida Anužienė įsitikinusi, kad tikrai nėra taip, kad daugiausia biudžeto lėšų skiriama Gargždams, o Sendvario naujakuriams ji linki daugiau supratingumo, mažiau emocijų. „Į Sendvario seniūniją tenka važiuoti darbo reikalais, tai tikrai į akis krenta tie nesutvarkyti keliai. Tačiau reikia suprasti, kad ten tebesikuria žmonės, vyksta statybos, važinėja sunkioji technika – neįmanoma iškart visur nutiesti kelius, kur tik išdygsta namas. Manau, kai naujakuriai baigs kurtis ir kai tik bus galimybė, Savivaldybė pasirūpins, kad gatvės būtų sutvarkytos, kad būtų pastatytos saugios stotelės laukiantiesiems autobuso, įrengtas apšvietimas. Tik reikia truputį kantrybės. Tik­rai nėra taip, kad nusigręžiama nuo tos seniūnijos ir visi pinigai suteka į Gargždus, – lėšos yra paskirstomos visam rajonui. Kažkada ir į Radailius reikėjo važiuoti žvyrkeliu, bet vėliau, kada žmonės įsikūrė, susiformavo gyvenvietė, buvo sutvarkyta ir infrastruktūra.“
Klausimų turėjome Ligitai Liutikienei – Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narei bei Ekonomikos ir biudžeto komiteto pirmininkei. Tačiau ji nei į skambučius, nei į elektroninius laiškus neatsakė.
Lieka tikėtis, kad Sendvario seniūnijos gyventojai pagaliau išsivaduos iš pažadų ir mažais žingsneliais, padedant Savivaldybei ir kitoms institucijoms, nors ir ne septynmyliais žingsniais, bet visgi žengs į geresnį rytojų.
Jei „palaimins“ – bus prioritetas
Galbūt tas geresnis rytojus – jau nebe už kalnų, mat praėjusį antradienį susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis su Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentu Audriumi Klišoniu bei kitų savivaldybių vadovais aptarė savivaldai aktualių kelių infrastruktūros klausimus. Ministras prakalbo apie tai, kad jau šiais metais savivaldybės vietinės reikšmės kelių tinklas sulauks rekordinio finansavimo – daugiau kaip 206,5 mln. eurų. Palyginti su 2024 metais, finansavimas minėtam tinklui auga daugiau kaip 27 mln. eurų. Tai, anot ministro, savivaldybėms leis pradėti ilgai atidėtus darbus.
Dalis minėtos sumos galbūt nubirs ir Sendvario seniūnijos keliams tvarkyti. Toks scenarijus tikėtinas, jei vasario 27 dieną posėdžiausiantys Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos nariai „palaimins“ pakoreguotą Klaipėdos rajono savivaldybės kelių rekonstravimo, kapitalinio remonto, naujos statybos, paprastojo remonto prioritetinį objektų sąrašą, kurio pirmajame dešimtuke net kelios pozicijos atitenka būtent Sendvario seniūnijai. Sąrašo viršūnėje – Jurgaičių, Šilelių takas Klipščiuose ir Mazūriškiuose, antroje, trečioje bei dešimtoje vietose – taip pat šios seniūnijos keliai: atitinkamai Pašto gatvė Jakuose, Juodžemių gatvė Mazūriškių kaime bei Bičiulių gatvė Budrikiuose. Gargžduose esančių Gedimino, Vytenio, Saulažolių, Palangos, Gargždupio ir Žibučių gatvių rekonstrukcija nustumta į vienuoliktą poziciją.
Gintarė KARMONIENĖ
Autorės ir „Bangos“ archyvo nuotr.