Senjorai lyg bankomatai:mokėkit ir neburbėkit
Ne visi senjorai patenkinti pensijų dydžiu. Užtat daugelis paslaugų teikėjų patenkinti šia gyventojų grupe. Arba jų nuolatinėmis pajamomis. Įsiūlyti jiems naują paslaugą ne visada sudėtinga. Tik ar nuo to senjorų gyvenimas tampa patogesnis?
Naujas telefonas – nauja problema
Aštuoniasdešimtmetis Viktoras, nutaręs pratęsti sutartį su mobiliojo ryšio operatoriumi, buvo maloniai įkalbėtas pakeisti ir mobilųjį įrenginį. Reikalo didelio gal ir nebuvo, senasis veikė normaliai, tiesa, anot konsultantų, atitarnavo kelerius metus, tad naujo modelio išmanusis telefonas bus ir išmanesnis, ir patogesnis. Dėl to senjoras neprieštaravo, tik, po mėnesio išvydęs sąskaitą, neramiai kilstelėjo antakį. Ji padidėjo net 7 eurais. Kai vyras pasiteiravo operatoriaus apie tai, jam buvo pasiūlyta išsamiai panagrinėti mėnesio sąskaitos išklotinę. Paaiškėjo, kad senjoras pasinaudojo pramogų tiekėjo „Mobi GW OU“ paslauga. Nors vyras dievagojosi jokios paslaugos neužsisakęs, jam teko, anūkei talkinant, nemažai paplušėti, kol paaiškėjo, kodėl tapo paslaugos gavėju ne visai savo noru. Paaiškėjo, kad paslaugą, už kurią teko susimokėti, teikianti Estijos įmonė „Mobi GW OU“, Lietuvoje savo paslaugas siūlanti trumpuoju numeriu 1337, dar nuo 2013 m. vartotojams kelia nemažai problemų, nes yra naudojama telefoninių sukčių. Pranešus apie tai mobiliojo ryšio paslaugas teikiančiai bendrovei, buvo gautas atsakymas, kad trumpasis telefono numeris, keliantis problemų nemažai daliai gyventojų, jai yra žinomas. Senjorui buvo duota elektroninio pašto nuoroda, kad jis galėtų pramogų teikėjos „Mobi GW OU“ paprašyti… nutraukti paslaugos teikimą. Mat mobiliojo ryšio paslaugos teikėja, su kuria senjoras sudaręs sutartį, šios bendrovės paslaugų teikimo nutraukti teisiškai negali.
Rūpintis tik vartotojui
Apie situaciją pasiteiravus Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vedėjos Dalios Malinauskienės, buvo gautas atsakymas. „Minima bendrovė („Mobi GW OU“ – aut. p.) VVTAT yra žinoma, tačiau pastaruosius dvejus metus vartotojų skundų dėl šios bendrovės negauta. Jei vartotojas mano, kad buvo pažeistos jo teisės, jis turėtų kreiptis į paslaugos teikėją ir pateikti savo reikalavimą, pvz., grąžinti sumokėtus pinigus. Jei nepavyktų išspręsti problemos su paslaugos teikėju, vartotojas dar gali kreiptis į VVTAT dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka. Duotuoju atveju bendrovė yra registruota Estijoje, todėl ginčą padėtų spręsti VVTAT padalinys – Europos vartotojų centras. Iš ankstesnės praktikos dėl šios bendrovės veiklos ir vartotojų skundų mobiliojo ryšio operatoriai buvo informuoti rekomenduojant su šia įmone nebendradarbiauti. Daugelis skundus pateikusių vartotojų pinigus atgavo.“
Viktoras tikino, kad galbūt naujajame įrenginyje spustelėjęs jam nepatikusią reklamą, ketindamas vaizdą panaikinti, ir susidūrė su minėtuoju pramogų teikėju. Ir tikrai nesuvedinėjo savo telefono numerio, kaip tikina jo ryšio operatorius. Laimei, šį kartą mobiliojo įrenginio naujų galimybių paieškos atsipirko tik 7 eurais. Mat senjoras, esant tokioms aplinkybėms, neketina ieškoti teisybės. Juolab, kai reikia atlikti tiek formalumų. Tik juokiasi, kad dabar supranta, kodėl jo bendraamžiai vis dar naudojasi mygtukiniais telefonais, atsisako internetinės bankininkystės ir vengia moderniųjų technologijų naujovių.
Be interneto, bet su mokesčiu?
Į devintą dešimtį įkopusi senjorė Irena, kaip ir daugelis jos bendraamžių, vis dažniau su bendraamžėmis bendrauja mobiliuoju telefonu. Nepaisant, kad neatsisako ir laidinio. O ir pokalbių planas, kurį teikia jos mobiliojo ryšio operatorė, yra jai naudingas. Moterį stebina tik tai, kad ji nesinaudoja internetu, bet į pokalbių planą, kuriuo ji naudojasi, įeina ir interneto paslauga. Suprantama, internetu šiandien naudojasi daugelis. Senjorė aiškina, kad ji nesiruošia naršyti internete. O ir namuose neturi ir neketina įsigyti kompiuterio. Jos senučiukė „Nokia“ tokiai paslaugai irgi nepritaikyta. Tiesa, su mobiliojo ryšio paslaugų konsultantais reikia nuolat aiškintis, kodėl ji neįsigyja naujo ir modernesnio telefono. „Kodėl privalau mokėti už tai, kas man neaktualu?“ Deja, kaip paaiškėjo, Lietuvoje yra vienintelė telekomunikacijų bendrovė, kuri teikia galimybę rinktis mobiliojo ryšio paslaugas be interneto paslaugos. Juk daugeliui net galvon nešauna, kad šiandien žmogus gali išgyventi be interneto mobiliajame įrenginyje. Taigi, mokėk ir… neburbėk. Suprantamas visuomenės poreikis žengti koja kojon su gyvenimu ir šiuolaikinėmis technologijomis. Vis dėlto yra žmonių – brandaus amžiaus, prastai matančių, turinčių itin mažas pajamas, kurių poreikiai riboti ar labai nedideli. O mokestis už paslaugas ir modernius įrenginius – akivaizdu, ne jų kišenėms.
Vilma SRĖBALIŪTĖ
Asociatyvi nuotr.
