Šeštadienio pašnekesiai
„Bangos“ treneriui patinka Gargždų ramybė
Prieš metus iš Romos į Gargždus gyventi persikraustęs futbolo klubo „Banga“ vyriausiasis treneris Fabio Lopezas tikina, jog mūsų miestas jam tapo artimas ir savas. Matyt, svečias iš Italijos tapo artimas ir gargždiškiams. Praėjusių metų pabaigoje tarp „Bangos“ laikraščio skaitytojų siūlomų nominantų į rajono Metų žmogaus titulą buvo ir F. Lopezas. Su gera nuotaika spinduliuojančiu ir nuolat šmaikštaujančiu Fabio vieną popietę improvizavome gyvenimo Gargžduose tema.
Mažame mieste – savi privalumai
– Praėjo jau vieneri metai, kaip gyvenate Gargžduose. Kaip čia jaučiatės, ar pritapote?
– Gargždai man patinka. Be abejo, iš pradžių buvo truputį keista, kai iš šešis milijonus gyventojų turinčios Romos atvykau į miestą, kuriame gyvena šešiolika tūkstančių žmonių. Gargždai pasirodė tokie maži. Bet vėliau supratau, jog tai duoda savų pliusų: viskas arti, gatvėse nevargina automobilių spūstys. Romoje norėdamas miesto centre automobiliu nuvažiuoti kelis kilometrus gali visą pusvalandį prastovėti spūstyse, o čia per pusvalandį gali nuvažiuoti į Klaipėdą ir grįžti atgal. Galbūt maža erdvė, nedideli atstumai lemia, jog žmonės čia labiau atsipalaidavę, niekur neskuba. Romoje patiriu daug daugiau įtampos ir streso. Gargžduose gyvenimo tempas daug lėtesnis, visur tvyro ramybė. Man tai patinka. Beje, prieš savaitę grįžęs po atostogų Romoje vos bepažinau Gargždus: gatvėse šviečia šviesoforai, o įvažiavimas į mano namo kiemą užtvertas užkardu. Niekaip nesupratau, kaip įvažiuoti, teko automobilį palikti prieš jį (juokiasi – aut. pastaba).
– Ar per čia praleistus metus susiradote daug naujų draugų?
– Susipažinau su nemažai žmonių, tačiau draugais galiu vadinti vos porą jų. Pastebėjau, jog Lietuvoje žmonės ne taip lengvai užmezga naujus ryšius, dauguma gana užsidarę, šalti. Esu tikras, kad svetimšalis, nuvykęs gyventi į Italiją, per metus ten susirastų nepalyginamai daugiau draugų nei gyvendamas Lietuvoje. Mat italai labai šilti, noriai bendraujantys žmonės.
Pasiilgsta itališkos virtuvės
– Ko labiausiai trūksta iš Italijos?
– Labai pasiilgstu tikros itališkos virtuvės patiekalų.
– Kur dažniausiai valgote būdamas čia?
– Mėgstu lankytis picerijoje „Ievos skanėstai“. Čia jau žino, ką mėgstu, ir specialiai man paruošia picą su pomidorais ir mocarelos sūriu. „Astorijoje“ kartais susigundau lietuviškais cepelinais.
– Ir kaip jums tradicinis lietuvių patiekalas?
– Skanu, bet labai sotu. Suvalgius porciją cepelinų, visą kitą dieną apie maistą nesinori net galvoti.
– O namie ar gaminate?
– Kartais. Moku paruošti jautienos kepsnį, žuvį. Tačiau reikia pripažinti, kad mano virtuvės arkliukas vis dėlto yra pasta. Makaronus, kaip daugelis italų, galiu valgyti kasdien. Moku juos skaniai paruošti. Jei „Banga“ laimės ateinantį čempionatą, pažadu visus Gargždus pavaišinti savo gaminta pasta.
– Kaip prasideda jūsų rytas?
– Tik prabudęs lekiu į virtuvę virti kavos. Iš Italijos turiu atsivežęs specialų kavos virimo aparatą bei itališkos kavos. Negaliu pradėti dienos be puodelio tikros itališkos ekspreso kavos.
Veiklos užtenka
– Ar jau įpratote prie vėsoko Lietuvos klimato?
– Pamenu, kai pernai sausį atskridau į Lietuvą, snigo ir spaudė dešimties laipsnių šaltis, tada pamaniau, jog bus sunku. Tačiau dabar pripratau. Beje, sušilti visada galiu savo bute, čia karšta lyg Sicilijoje (juokiasi – aut. pastaba).
– Kokius didžiausius skirtumus pastebite tarp lietuvių ir italų?
– Skirtumų daugybė, bet tai normalu, juk Lietuva ir Italija – dvi visiškai skirtingos šalys. Tiesa, man keista, jog lietuviai vartoja labai daug alkoholinių gėrimų.
– O kokia italų alkoholio vartojimo kultūra?
– Italai mėgsta vyną, bet paprastai jį geria saikingai. Aš pats vyno taurę taip pat mielai išgeriu. Keletą kartų bandžiau lietuviško alaus, bet nepasakyčiau, kad labai patiko. Tiesa, retkarčiais mėgstu ekspreso kavos ir sambukos kokteilį.
– Prasidėjus futbolo sezonui įsisukate į nuolatinę treniruočių vedimo ir pasiruošimo joms rutiną. Be to, nuolat vyksta varžybos, tad veiklos tikriausiai užtenka. O ką veikiate dabar, kai iki sezono pradžios dar daug laiko?
– Tikrai nenuobodžiauju. Jau dabar ruošiuosi ateinančiam sezonui, planuoju būsimų treniruočių programas, daug skaitau, ieškau naudingos informacijos internete. Neseniai baigiau rašyti knygą apie futbolą, dabar derinami klausimai dėl jos išleidimo. Taip pat sukūriau savo internetinį puslapį, kuriame ketinu pateikti savo straipsnius apie futbolo taktiką.
Pašnekovo anekdotas:
– Kodėl liuksemburgiečiai taip nemėgsta žaisti futbolo? Mat šis žaidimas yra labai nepatogus: stipriau spyrei kamuolį, ir jau reikia bėgti arba į Belgiją, arba į Vokietiją, arba į Prancūziją.
Milda JUDELYTĖ
