Šeštadienio pašnekesiai
Skęstantįjį išgelbėjęs policininkas padėkos nelaukia
Praėjusį ketvirtadienį rajono Policijos komisariato operatyvaus valdymo poskyrio vyresnysis postinis Aleksandras Zinčiukas nedarbo metu Vėžaičiuose išgelbėjo netoli savo namų, miestelio tvenkinyje, skendusį vėžaitiškį. Jame yra užgesusi ne vieno žmogaus gyvybė. Šį kartą išvydęs plūduriuojantį nelaimėlį, pareigūnas nedvejodamas puolė į vandenį. Tačiau šio savo poelgio jis nesureikšmino ir padėkos už tai nelaukia. Aleksandras Zinčiukas „Bangos” korespondentei santūriai pasakojo apie šį įvykį.
– Prisiminkite tą ketvirtadienio vakarą, kai įvyko nelaimė.
– Apie 19 valandą mūsų sodyboje Vėžaičiuose, esančioje netoli tvenkinio, svečiavosi tėvelis iš Šilutės rajono ir sesuo Alisa su vyru Romu, gyvenančiais Gargžduose. Besišnekučiuojant kieme, prie ūkinio pastato, išgirdome moters šauksmą, kad tvenkinyje skęsta žmogus. Išbėgę pamatėme jį plūduriuojantį vandentyje apie 4-5 metrus nuo kranto. Beje, tvenkinio gylis – 6 metrai. Sušukęs: „Grėblį!”, kurį padavė tėvelis, puoliau į vandenį ir užkabinęs trūktelėjau. Tačiau nuslydau nuo betoninio šlaito ir atsidūriau giliai vandenyje. Šaltas vanduo stingdė kūną ir aš nebegalėjau įkvėpti. Į pagalbą suskubo sesers vyras Romas Zinčiukas. Laikydamiesi už rankų, ištraukėme į dugną grimztantį vyriškį ir ištempėme į krantą.
Gerai, kad jis buvo apsivilkęs striukę, už kurios galėjome užkabinti grėbliu. Nelaimėlio veidas mėlynavo. Dešimtmetė duktė surinko telefono numerį, kad iškviestų greitąją. Aš pradėjau daryti masažą širdies plote. Šito išmokau kursuose, bet iki tol teko masažuoti tik negyvėlius manekenus. Tačiau sekėsi gaivinti ir žmogų, nors tai dariau pirmą kartą. Per burną išbėgo vanduo, vyriškis įkvėpė, pradėjo keistis veido spalva. Atskubėjusi greitoji jį išvežė į Gargždų ligoninės Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių.
– Ar pažinojote išgelbėtąjį?
– Tai 33-ejų metų Vėžaičių gyventojas Rolandas Kerpė. Kartą budėjimo metu dėl kilusio šeimyninio konflikto girtaujant namuose man jį teko vežti į rajono Policijos komisariatą. Žinojau, kad tai į girtuokliavimą linkęs žmogus. Pažinau jį tik ištraukęs į krantą – taip pat buvo girtas. Apie dešimt minučių likus iki nelaimės mačiau jį svirduliuojant keliu ir šūkaujant. Pamaniau, kad paklius po automobilio ratais arba įkris į tvenkinį. Bloga nuojauta neapgavo.
– Pirmą kartą teko gelbėti skęstantįjį?
– Vaikystėje iš Jūros upės Tauragės rajone ištraukiau bendraamžį, kuris nemokėdamas plaukti, įsmuko į duobę.
– Jeigu ne Jūsų pagalba, šis vėžaitiškis būtų nuskendęs. Ar jums kas nors padėkojo?
– Puldamas į vandenį, negalvojau apie padėką. Mačiau, kad skęsta žmogus ir privalėjau jį gelbėti. Tai truko kelias minutes. Kai nuo skendusiojo pakėliau galvą, pamačiau susirinkusį būrį žmonių.
– Kiek metų dirbate policijoje?
– Jau 17 metų esu policijos pareigūnas. Anksčiau dirbau Klaipėdos miesto vyriausiojo polisijos komisariato kelių policijoje, o rajono Policijos komisariate – antrus metus.
– Kada įsikūrėte Vėžaičiuose?
– Beveik prieš 10 metų į šį miestelį persikėlėme iš Klaipėdos. Man čia patinka – netoli tvenkinys. Bet jame nuskendo ne vienas žmogus.
– Nedažnai policininkams ištariama gerų žodžių, pasakojama apie jų gerus darbus. Kaip reagavote, kai po šio įvykio jus „užuolė” spaudos, televizijos žurnalistai?
– Iš tiesų daug blogo žiniasklaidoje skleidžiama apie policininkus. Po šio įvykio man norėjosi slėptis. Juk aš padariau tai, ką privalėjo – gelbėti nelaimėje. O reklamos man nereikia.
Pašnekovo anekdotas
Iš šios žemės iškeliavęs policininkas pateko į dangų. Atėjėjusiojo prie vartų šventas Petras paklausė:
– Koks tu buvai – geras ar blogas?
– Ir šioks, ir anoks.
Šventas Petras parodė kelią į rojų ir į pragarą.
Policininkas paklausė:
– Ar galiu stovėti sankryžoje?
Virginija LAPIENĖ
