„Sieksiu, kad Gargždų ligoninė išliktų, kokia yra“

teigia naujoji Gargždų ligoninės vyriausioji gydytoja Virgina Ruškienė

„Didžiausias tikslas – kad rajono ligoninė išliktų tokia, kokia dabar yra. Šis modelis yra pats optimaliausias, geriausiai tenkinantis gyventojų interesus. Teikiamos būtiniausios paslaugos, tos, kurios ypač reikalingos vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms. Paūmėjus vienai ar kitai ligai galima gydytis čia, nebūtina vykti į centrus. Čia patogiau susisiekimo, lankymo atžvilgiais“, – įsitikinusi Gargždų ligoninės vyriausioji gydytoja V. Ruškienė.

Kad taptų Gargždų ligoninės vyriausiąja gydytoja, V. Ruškienei teko įveikti ne vieną iššūkį. Ilgametę medikės bei administracinio darbo patirtį turinti moteris laimėjo Savivaldybės skelbtą konkursą šioms parei­goms eiti, tačiau pastarasis buvo apskųstas, tad prasidėjo teisminiai procesai, kurie baigėsi tik visai neseniai.

Su V. Ruškiene kalbėjomės apie vyriausiosios gydytojos darbo specifiką bei Gargždų ligoninės ateities perspektyvas.

Apsispręsti padėjo kolektyvas

– Papasakokite apie savo profesinį medikės kelią.

– Dar 1985 m. baigiau Vilniaus universitete Medicinos fakultete pediatrijos specialybę. Pagal paskyrimą atvykau dirbti į Klaipėdą, kur vaikų ligoninėje atlikau internatūrą. Iki 1990 m. likau dirbti Klaipėdos vaikų ligoninės Reanimacijos skyriuje. Po to buvo profesinė pertrauka, susilaukiau dviejų vaikų, tad buvau vaiko priežiūros atostogose. 1994 m. tuometis vyriausiasis gydytojas Bronius Paulauskas mane pakvietė dirbti į Gargždus. Kadangi su šeima buvome įsikūrę čia, tai nusprendžiau sutikti ir taip išvengti kasdienių kelionių į darbą Klaipėdoje. Dirbau Vaikų poliklinikoje, o vėliau buvau pakviesta dirbti Suaugusiųjų poliklinikos vedėja. Po to tapau Gargždų ligoninės vyriausiosios gydytojos Almos Grikšienės pavaduotoja, kuria dirbau 22 metus.

– Kaip apsisprendėte pretenduoti į vyriausiojo gydytojo poziciją?

– Buvo keletas faktorių. Pirmiausia skatino kolektyvas. Be to, pavaduotojos pareigas ėjau 22 metus, tad teisinis ligoninės veiklos reglamentavimas, paslaugų specifika, administracinis darbas man buvo pažįstami. Kartu su vyriausiąja gydytoja A. Grikšiene įveikėme daug pakopų. Prasidėjus sveikatos įstaigų reformoms, kartu važiavome į LR Seimą, Prezidentūrą ir pan.

Tiek mano, tiek kolektyvo nuomone, geriau, kai sveikatos įstaigos vadovo pareigas užima medikas. Šioje srityje išties yra labai daug specifinių dalykų, kuriuos eilinis vadovas perprastų tik po kelerių metų praktikos. Sutartys su ligonių kasomis, kodavimas – tai tik keletas aspektų.

Pergalę apkartino teisminiai procesai

– Skelbta, jog Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys Egidijus Skarbalius taip pat kandidatavo į Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centro bei Gargždų ligoninės vyriausiojo gydytojo pareigas. Jis ir buvo apskundęs konkursus. Buvo nerimo?

– Į Gargždų ligoninės vyriausiojo gydytojo poziciją pretendavo 6 kandidatai, tačiau į konkursą atvyko 4. Paskelbus konkurso rezultatus buvo aišku, kad laimėjau. Tačiau supratau, kad neverta iškart švęsti pergalės, nes E. Skarbalius paprašė konkurso medžiagos, įrašų ir pan. Jo nuomone, konkursas neatitiko numatytos tvarkos. Tad vos tik byla atsidūrė teisme, mano įgaliojimai buvo sustabdyti, pareigas ėjau laikinai. Teisminis procesas tęsėsi iki lapkričio 13 d., visi ieškiniai buvo atmesti. Tačiau apskundimo terminas galiojo iki gruodžio 13 d. Tad tik nuo šios datos tiek aš, tiek Petras Serapinas tapome teisėti vyriausieji gydytojai. Jis – Gargždų PSPC, aš – ligoninės. Dabar ramiau, galime planuoti darbą, judėti priekin.

– Gargždų ligoninė patenka į vadinamąjį „juodąjį sąrašą“ tų gydymo įstaigų, kurios ateityje galimai teiks tik slaugos paslaugas. Kokios, Jūsų nuomone, Gargždų ligoninės perspektyvos?

– Didžiausias tikslas – kad rajono ligoninė išliktų tokia, kokia dabar yra. Šis modelis yra pats optimaliausias, geriausiai tenkinantis gyventojų interesus. Teikiamos būtiniausios paslaugos, tos, kurios ypač reikalingos vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms. Paūmėjus vienai ar kitai ligai galima gydytis čia, nebūtina vykti į centrus. Čia patogiau susisiekimo, lankymo atžvilgiais.

Dar 2016-aisiais metais buvo išleistas įstatymas, apibrėžiantis mažųjų rajono ligoninių kriterijus. Mes juos atitinkame, įveikėme visus restruktūrizacijos etapus. Sunaikinti Chirurgijos, Reanimacijos skyriai, sumažintas Vaikų ligų skyriaus lovų skaičius. Tačiau dabar, atėjus naujai valdžiai, išgirstame apie visiškai kitus kriterijus. Esą įstaiga galės teikti aktyvaus gydymo paslaugas, jei teiks trijų profilių paslaugas: terapijos, vaikų gydymo ir psichiatrijos. Įsteigti Psichiatrijos skyrių būtų sudėtinga, jam keliami didžiuliai reikalavimai. Tad darome prielaidą, jog tokie kriterijai tam, kad paprasčiausiai jų neatitiktume ir ateityje teiktume tik slaugos paslaugas. Dėl tokių reikalavimų „juodųjų ligoninių“ sąrašas išsiplėtė nuo 10 iki 15. Dabar gyvename nežinioje, nes kol kas planuojamos reformos guli stalčiuose, artėja rinkimai, tad niekas nenori prarasti balsų.

Gerina pacientų ir darbuotojų sąlygas

– Ar Gargždų ligoninei pakanka medicininės įrangos, priemonių, kad pacientams išties nereikėtų vykti į Klaipėdą?

– Viską, kas reikalinga licencijuotai įstaigai, turime. Galime teikti kokybiškas diagnostikos ir gydymo paslaugas. Tačiau, žinoma, aparatūra sensta, tad reikia ją atnaujinti.

Dar gruodį įvykdėme viešąjį pirkimą. Įsigijome 30 funkcinių lovų, čiužinius, kurie prisitaiko prie kūno ir neleidžia rastis praguloms. Taip pat pirkome spintelių, vežimėlių neįgaliesiems, tualeto kėdžių, reikalingų palatose. Įsigytos ir infuzinės pompos, taip pat patalynės komplektai. Priemonėmis praturtintas Vaiko raidos centras, Fizioterapijos skyrius. Pagerintos sąlygos ne tik pacientams, bet ir darbuotojams. Nupirkta 10 kompiuterių, kad gydytojams ir slaugytojams netektų naudotis vienu, kad darbas elektroninėmis sistemomis, kurios dažnai stringa, būtų patogus.

Pagal gamintojo terminus rentgeno apa­ratas gali būti naudojamas ne ilgiau nei 10 metų. Mūsiškis buvo pirktas už 1 500 000 Lt, veikia puikiai iki šiol. Tačiau jau prašosi atnaujinamas. Naujo kaina gali būti 400–500 tūkst. Eur. Dalyvaujame Sveikatos apsaugos ministerijos atitinkamoje programoje, pagal kurią galimai bus skiriamas finansavimas. Tačiau kol kas daug neaiškumų. Tad kaupiame ir patys lėšas. Echoskopą taip pat reikės pirkti, o endoskopą jau esame atnaujinę.

Mums aktualus ir paties pastato remontas, prakiuro stogas virš dienos chirurgijos skyriaus, drėksta viena palata. Dalis pastato yra neapšiltinta. Tad tikimės Savivaldybės finansinio prisidėjimo.

– Viena iš opiausių visos Lietuvos bėdų – emigruojantys medikai. Ar pavyko suformuoti stiprų kolektyvą, ar nestinga specialistų?

– Dirba per 200 darbuotojų. Džiaugiamės visu etatu pradėjusia dirbti rentgenologe Irma Kizlaityte, po vaiko priežiūros atostogų sugrįš ir LOR gydytoja Vilma Jonikienė, kuri pradžioje dirbs ne visu etatu. Pati turiu pavaduotoją, kuri šias pareigas pradėjo eiti spalio mėnesį, tai buvusi laboratorijos vedėja Irena Stalmokienė. Taip pat priėmėme finansininkę, buvo skelbtas viešas konkursas ir jį laimėjo Alina Lengvinienė. Dabar jaučiame poreikį slaugytojų, tad įdarbinome jų padėjėjų. Kolektyvas yra suformuotas, daugelis ligoninėje dirba dešimtmečiais, tad čia dirba daug patirties ir profesinių žinių turintys medikai.