Šildymo dilema: ką kūrena kaimynai?

Sugrįžęs šildymo sezonas į kai kuriuos gyvenamuosius kvartalus grąžino nerimą dėl sveikatos. Tokį rūpestį teigia turintys ir gargždiškiai J. Basanavičiaus gatvėje – esą jų kaimynystėje įsikūrusi baldų gamybos įmonė į orą paleidžia medienos atraižas ir net gobeleną. Aplinkosaugininkai vardija dar įdomesnį kurą – kažkada bauda skirta asmeniui, sukūrenusiam impregnuotus pabėgius. Degė gerai, bet ir bauda pasiekė greitai.

Trokšta nuo smarvės

Jokia naujiena, kad kai kurie namų savininkai būtent dabar į krosnis sumeta per vasarą sukauptas atliekas, tarp jų senus batus, drabužius, baldų atliekas, pila alyvą ir kitką, kas tinka prakurui, bet didina oro taršą ir į aplinką skleidžia aštrius kvapus.

Gargždiškė Violeta Jonikaitė teigia jau 5–6 metus vargstanti dėl kaimynų kūrenimo įpročių. Anot moters, buvusioje duonos kepykloje Birutės gatvėje įsikūrusi baldų gamybos įmonė galimai kūrena gaminių atliekas. Klijuota furnitūra, plokštės ar net gobelenas – tokius įtarimus turi kaimynai, besiskundžiantys nemaloniais kvapais. „Miegoti praviru langu būna neįmanoma. Prabundi pusę 7 ryte ir trokšti nuo smarvės, neįmanoma kvėpuoti. Neseniai kieme vyrai pjovė malkas. Vienas darbininkas po poros valandų pradėjo skųstis galvos skausmais, nebegalėjo dirbti“, – pasakojo moteris.

Išvydę kaimynystėje į orą kylančius gausius dūmus gargždiškiai ne kartą kreipėsi į Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūrą ir ugniagesius. Vien šiemet trys gretimi kaimynai pateikė du raštiškus skundus. Jų būta ir pernai. „Dabar lauke dar šilta, todėl problema nėra dažna. Bet kai tik pašąla arba kai prisikaupia šiukšlių, iškart jaučiame“, – teigė V. Jonikaitė. 29 metus tame pačiame name gyvenanti moteris tikino asmeninių interesų neturinti: „Ne gaila, tegul vysto verslą, bet tvarka turi būti. Mes tenorime, kad oras nebūtų teršiamas.“

Baudė ne kartą

„Bangos“ žurnalistus pasitikęs UAB „Evinga“ direktorius Marius Urbonas nenustebo. Esą kaimynai šiemet juo bent triskart tarnyboms skundėsi. Rodydamas kaminą vadovas pripažino gavęs ugniagesių nurodymą jį modernizuoti, o patalpas esą kūrena malkomis. „Čia dirbame 7 metus, o skundžia mus jau kokius 3–4 metus. Baudą esu gavęs užpernai. Būti nubaustam pakartotinai man neapsimoka – už tą sumą malkų trejiems metams nusiperku“, – ramiai kalbėjo M. Urbonas. Atokioje kertėje sukrautas kalnas furnitūros likučių, anot jo, paruoštos atiduoti atliekas surenkančiai įmonei. Beje, gobeleno ar odos įmonė gamyboje nenaudoja. „Atliekų nėra daug. Nesame didelis cechas. Gi šiuolaikinės technologijos furnitūrą leidžia išpjauti taip, kad kuo mažiau nepanaudotų galiukų liktų“, – tikino vadovas.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros vyresnysis specialistas Alvydas Mockus „Bangai“ patikslino, kad UAB „Evinga“ pernai pagal gyventojų skundus tikrinta dukart. Abu kartus skundai pasitvirtino – krosnis buvo kūrenama baldų furnitūros atraižomis, o įmonei paskirtos administracinio poveikio priemonės – baudos. „Šiemet gavome du skundus. Į vieną skundą reagavome kitą dieną, o į antrąjį – per keletą minučių. Tačiau patikrinę krosnį joje radome tik malkas, skundai nepasitvirtino“, – teigė A. Mockus. Anot jo, dėl pasikartojančių gyventojų nusiskundimų ši įmonė kitąmet greičiausiai bus įtraukta į padidintos rizikos įmonių grupę, o tai reiškia, kad ji pateks į tikrinamų objektų planą.

Į krosnis meta bet ką

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros vedėjas Algirdas Vaitkus apgailestavo, kad aplinkosaugininkų patikrinimai ne visada veiksmingi. „Skundų pasitaiko. Praktika rodo, kad per šalčius į mus gyventojai kreipiasi maždaug po dukart per savaitę. Dabar tik sezono pradžia, todėl šildymas nėra labai intensyvus. Deja, mūsų misija baigiasi tuo, kad patikriname, ar žmogus nekūrena atliekomis. Jeigu tokį faktą nustatome, skiriame baudą. Šiemet administracinė atsakomybė gyventojams taikyta 4 kartus. Bauda siekia 28–57 Eur“, – informavo A. Vaitkus.

Anot pašnekovo, reaguodami į skundą aplinkosaugininkai namo šeimininko prašo parodyti naudojamą kurą, o dauguma nesipriešindami vedasi specialistus į katilinę. Taip pat apžiūrima, ar kiemuose nėra prikaupta atliekų. Neretai pasitaiko, kad krosnis kūrenamos akmens anglimis, o pastaroji, kol įsidega, skleidžia daugiau dūmų. Tačiau tai – sertifikuotas kuras.

A. Vaitkus skaičiavo, kad iš visų skundų pasitvirtina mažiau nei pusė. Daugiausia jų – Gargžduose, taip pat pasitaiko Dauparų, Vėžaičių gyvenvietėse. „Priemiestyje arčiau Klaipėdos tokių problemų beveik nėra, nes žmonės yra įsirengę modernias krosnis, į kurias bet ko neįmesi. Senesnės statybos namuose pasitaiko visko. Esame radę kūrenamų senų batų, drabužių, baldų plokščių. Kartą žmogus kūreno medinius pabėgius, kurie buvo impregnuoti ir gerai degė“, – prisiminė A. Vaitkus.

Raimundas GRIGALIŪNAS, Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos skyriaus vyriausiasis specialistas:

– Kaip atsiranda kenksmingi dūmai?

– Yra sąmoningų žmonių, rūšiuojančių atliekas ir saugančių savo ir aplinkinių sveikatą. Deja, dalis atliekų nerūšiuoja ir meta į krosnį viską, kas papuola, taip kenkdami savo, vaikų ir kaimynų sveikatai. Degina plastikinę tarą, gumą, impregnuotą ar dažytą medieną, medžio drožlių plokštes, senus baldus, drabužius ir cheminėmis medžiagomis ir alyvomis užterštus audinius ar pakuotes. Deginant atliekas buitiniu būdu dėl per žemos temperatūros ir ne visiško degimo susidaro žmogaus sveikatai labai pavojingos cheminės medžiagos, sunkieji metalai, dioksinai. Gyvenamųjų namų kaminai yra neaukšti, todėl kenksmingos medžiagos neišsisklaido ir nusėda bei kaupiasi ant žemės paviršiaus savame ir kaimyniniame kieme, sode, dirvoje, tvenkinyje, o vėliau aptinkami mėsoje, piene, daržovėse, vaisiuose.

– Kuo dūmai kenksmingi žmogui?

– Į organizmą dioksinai patenka tiek per kvėpavimo sistemą, odą, tiek ir su maisto produktais, vandeniu. Jie kaupiasi organizmo audiniuose. Net mažas dioksinų kiekis gali sukelti vėžį, kenkia odai, kepenims, imuninei, endokrininei, nervų ir dauginimosi sistemoms. Dioksinų poveikis ypač stiprus besivystantiems embrionams (galimi apsigimimai) ir naujagimiams. Poveikis siejamas su virškinimo sutrikimais, svorio sumažėjimu, raumenų, pilvo bei galvos skausmais, širdies ir kraujagyslių, inkstų ir šlapimo pūslės, kasos veiklos ir kitais sutrikimais. Dioksinai yra patvarūs, patekę į aplinką išlieka nesuirę net dešimtis metų.

Su dūmais taip pat išsiskiria pavojingos žmonių sveikatai smulkios, nematomos kietosios dalelės, kurios nesulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose ir prasiskverbia į žmogaus organizmą. Kaip rodo tyrimų duomenys, didžiausia kietųjų dalelių koncentracija nustatoma per didžiausius šalčius, kai ypač suintensyvėja kūrenimas. Pavojų sveikatai gali kelti ir užterštų pelenų, likusių nuo tokių šiukšlių deginimo, išbarstymas sode ar ant lysvių. Ten auginamos daržovės, vaisiai ir uogos per dirvožemį kaupia sunkiuosius metalus ir taip kenkia mūsų sveikatai.

Esant netvarkingiems dūmtraukiams, kai nėra tinkamo dūmų ištraukimo, dėl suskilusių krosnių teršalai patenka ir į gyvenamųjų patalpų orą, susidaro sąlygos ilgalaikiam kenksmingų medžiagų poveikiui sveikatai.