Siūlomos trys vietos naujoms kapinėms Klaipėdos rajone

Vis dar ieškoma naujos vietos kapinėms Klaipėdos regione. 93 proc. Lėbartų kapinių ploto jau išnaudota, todėl Klaipėdos miesto savivaldybės užsakymu dar 2017 m. pradėta rengti Klaipėdos miesto kapinių plėtros galimybių studija. Potencialių vietų ieškoma Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje. Ketvirtadienį vykusiame Savivaldybės tarybos posėdyje pristatytas galimybių studijos papildymas. Jame dalyvavo Klaipėdos miesto savivaldybės vicemeras Arūnas Barbšys, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis ir Klaipėdos miesto kapinių plėtros studijos rengėjų atstovas, architektas Donatas Baltrušaitis.

Teritorijų trejetukas
Parengtame galimybių studijos papildyme, ieškant potencialių vietų rajono teritorijoje, nustatytos kelios galimos kapinių plėtros vietos. Jos reitinguotos socialiniais, ekonominiais ir aplinkosauginiais aspektais, atliktas vertinimas ir nustatyti prioritetai. Pasirinktos vietos buvo vertinamos balais. Maksimalus jų skaičius galėjo siekti 57.
Klaipėdos miesto kapinių plėtros studijos rengėjų atstovas, architektas D. Baltrušaitis rajono Tarybos posėdyje minėjo, kad iš pradžių buvo atrinktos Eglynų, Šimkų ir Vitinių teritorijos naujoms kapinėms steigti. Parengtas projektas viešinamas, vyko du susitikimai su gyventojais.
Dėl gyventojų pasipriešinimo ir diskusijų reitingavimas galimybių studijoje keitėsi ir dabar trejetuke yra teritorijos, esančios Glaudėnuose, Vitiniuose ir Vytaučiuose.
Architektas įvardijo, kad kapinės negali būti steigiamos arčiau negu 100 metrų nuo urbanizuotų (gyvenamųjų) teritorijų, taip pat, kad nauja teritorija siektų 40 ha, mat aplink kapines norima steigti rekreacinį mišką, kuris užstotų kapines.
D. Baltrušaitis pristatė naujai parinktų vietų trejetuką, tačiau akcentavo, kad kiekviena teritorija reikalauja investicijų infrastruktūrai sutvarkyti. Daugiausia balų surinko teritorija, esanti Glaudėnuose, Sendvario seniūnijoje. Jos dydis 78 ha. Atstumas iki Klaipėdos m. – 14,3 km, Kretingos m. – 22,6 km, Gargždų m. – 25 km. Architektas minėjo, kad reikėtų infrastruktūros viešojo transporto stotelei.
Taip pat tinkama būtų teritorija, esanti Vitiniuose, Kretingalės seniūnijoje. Jos dydis 50 ha. Atstumas iki Klaipėdos m. – 16,4 km, Kretingos m. – 9,2 km, Gargždų m. – 21,7 km. Čia reikėtų išplatinti ir nutiesti apie 6 km asfalto nuo Kretingalės iki Plikių.
Taip pat parinkta Vytaučių teritorija Kretingalės seniūnijoje. Jos dydis 48 ha. Atstumas iki Klaipėdos m. ‒ 18,1 km, Kretingos m. ‒ 12,2 km, Gargždų m. ‒ 20,4 km. Tai teritorija šalia Lapieniškių miško, ir esą kapinės galėtų integruotis į miško aplinką. Tiesa, čia taip pat reikalinga nutiesti apie 7 km kelių infrastruktūros nuo Plikių gyvenvietės.
Tarybos narys Aivaras Vasylius papildė, kad šiuo metu kelias Kretingalė‒Plikiai jau asfaltuojamas ir steigiant naujas kapines minėtose teritorijose liktų asfaltuoti tik apie kelis šimtus metrų.
„Be abejonės, tai jautrus klausimas. Bet kapinių reikia, tai kasdienybė, toks gyvenimas, ‒ kalbėjo architektas D. Baltrušaitis. ‒ Jų reikia ir reikės, bet jos gali teikti ir naudą aplinkinėms gyvenvietėms bei bendruomenėms. Būtų sutvarkoma aplinka, apželdinimas, įrengta inžinerinė infrastruktūra, visuomeninis transportas, nutiesti dviračių ir pėsčiųjų takai. Įmanoma užtikrinti alternatyvas laidojimui, galima kurti pridėtines vertes kuriančias ekonomines veiklas – visos paslaugos, kurios susijusios su laidojimu. Nagrinėjome pasaulines praktikas, kaip būtų galima kapines integruoti į kraštovaizdį: jos gali veikti kaip rekreaciniai parkai, vieta apmąstymams.“

Turėjo klausimų
Tarybos narys Raimondas Simonavičius teiravosi dėl vizijos Glaudėnuose, kuri dabar yra pirmoje vietoje. „Kaip sekėsi bendrauti su bendruomene, ne tik Glaudėnų, bet Kalotės, Kalnuvėnų veikiančiomis bendruomenėmis? Taip pat kodėl susirinkimas su Sendvario gyventojais buvo daromas Kretingalės seniūnijoje?“ ‒ domėjosi Tarybos narys.
Architektas D. Baltrušaitis atsakė, jei gerai prisimenantis, iš Glaudėnų buvo atvykę trys gyventojai. „Jų išsakyta nuomonė nebuvo nei labai priešiška, nei pozityvi. Išsakė tokią riziką, kad gali būti papildomo triukšmo, nes aplink yra gamybos teritorijų. O dėl susitikimo vietos organizavimo, kiek bendravome su seniūnais, jie pasiūlė šią vietą Kretingalėje, kadangi ji reprezentatyviausia ir patogiausia vietos požiūriu“, ‒ įvardijo specialistas.
Tarybos narė Audronė Balnionienė teiravosi Klaipėdos miesto vadovų, kurie prisiimtų atsakomybę įrengti šitas kapines, ar jie tai darys pagal pristatymo metu rodytą paruoštą labai gražią viziją, ar kapinės vis dėlto taps panašios į Lėbartų kapinių vaizdelį. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius G. Neniškis akcentavo, kad sąlygas bei ką ir kaip miestas turėtų daryti, diktuos būtent rajono Savivaldybė: „Tie įsipareigojimai bus įgyvendinti. Klaipėdos miestas nėra tas, kuris ieško pigaus biznelio ar uždirbti. Mes, jei teikiame socialines paslaugas, norime padaryti kokybiškai, kad jomis naudotųsi ne tik Klaipėdos miesto, bet iš esmės ir viso regiono gyventojai.“
Tarybos narys Raimundas Daubaris kėlė klausimą, ar rengėjai negalvoja dar kartą pristatyti projekto Glaudėnų ir Sendvario seniūnijos gyventojams. „Gal žinote, kaip reaguoja jūsų miesto gyventojai, kai žino, kad kapinės bus sąvartyno teritorijoje?“ ‒ klausė politikas.
Klaipėdos miesto vicemeras A. Barbšys patikino, kad pristatymų visuomenei dar bus. „Tai nėra sąvartyno teritorija, jis jau keliasdešimt metų uždarytas. Kalbame apie teritoriją, kuri yra sanitarinėje buvusio sąvartyno apsaugos zonoje, kurioje negalima vykdyti gyvenamosios statybos. O kapinių įrengimui nėra apribojimo“, ‒ patikslino A. Barbšys.

Siūlė viešą diskusiją
Tarybos narys Nerijus Galvanauskas domėjosi, ar jau preliminariai svarstytas biudžetas ir kokios apimties investicijos būtų Klaipėdos rajonui. Savivaldybės vadovas Bronius Markauskas papildė klausdamas, ar lėšos numatytos Klaipėdos miesto Strateginiame plane ir domėjosi, kaip dėl derybų su žemės savininkais.
Klaipėdos miesto vicemeras A. Barbšys atsakė, kad vietų vertės yra skirtingos. „Kalbant apie Glaudėnus, tai yra apleista teritorija, užžėlusi krūmais. Kitur yra gražūs užsėti laukai, sako, kad geros, derlingos žemės, ‒ kalbėjo vicemeras. ‒ Pačio įvertinimo mes dar neturime. Šiame etape dar nesame paruošę konkrečių planų. Miestui reikia pasirūpinti kapinėmis – reikalingas lėšas mes turėsime numatyti.“
Tarybos narys R. Simonavičius išsakė savo nuomonę, kad reikia organizuoti viešą diskusiją būtent su Glaudėnų ir aplinkinių kaimų gyventojais, bendruomenėmis: „Nemanau, kad 3 atėję žmonės išsakė gyvenvietės gyventojų nuomonę. Nedarykime nieko slaptai. Prašau organizuoti tokį susitikimą. Jeigu gyventojai pritars, manau, tai bus žingsnis dėl šitos vietos išreitingavimo į 1 vietą kaip dabar yra.“
Meras B. Markauskas apibendrindamas sakė, kad yra sudaryta darbo grupė, kuri dar nebaigė darbo. Esą reikia organizuoti darbo grupės posėdį ir nuspręsti dėl tolimesnių žingsnių. Darbo grupė turi priimti sprendimą.
Klaipėdos miesto vadovai minėjo, kad šiuo metu laukiama rajono Tarybos pritarimo galimybių studijai, o tada jie esą diskutuos Klaipėdos m. taryboje.
Architektas D. Baltrušaitis paminėjo rengėjų požiūrį: „Kuo greičiau radus vietą, tuo mažiau galvos skausmo ateityje.“

Monika CALZONAITĖ