Skaitytojai teiraujasi

Kompensacijos už šilumą ir vandenį: kam ir kodėl?

„Labai prašau padėti išsiaiškinti, kiek man kompensuos už šildymą“, – „Bangai“ rašo trijų kambarių bute gyvenanti pensininkė. Prieš šildymo sezoną tokie klausimai pasipila it iš gausybės rago. Nenuostabu, juk išlaidos už šildymą auga ne dienomis, o valandomis. Todėl pensininkams, mažesnes pajamas gaunančioms šeimoms šiuo metu opiausias klausimas, ar pavyks ištempti žiemą be skolų. Valstybės skiriamos kompensacijos šiems žmonėms tarsi gelbėjimo ratas.

Siekia mažinti socialinę atskirtį

Anot Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Paramos šeimai skyriaus vedėjos Svetlanos Kulpinos, mažindama socialinę atskirtį, valstybė sudaro galimybę gauti kompensacijas už šildymą, karštą bei šaltą vandenį. Šildymo sezono metu per vieną 2007 metų mėnesį būsto šildymo išlaidų kompensacijas vidutiniškai gavo 97 tūkst. asmenų. Per šių metų pirmą ketvirtį būsto šildymo kompensacijas gavo apie 100 tūkst. asmenų. Šiais metais, nuo rugpjūčio 1 d., Valstybės remiamos pajamos buvo padidintos nuo 286 Lt iki 350 Lt, t. y. 65 Lt. „Dėl to planuojama, kad dar 25 tūkst. gyventojų galės gauti kompensacijas už būsto šildymą“, – „Bangai“ sakė S. Kulpina. Pasak pašnekovės, 2008 m. kompensacijoms buvo skirta 47,4 mln. litų, o po minėto padidinimo papildomai – dar 12,6 mln. litų.

Rajono statistika

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjos pavaduotoja Dalia Gumuliauskienė informavo, kad pernai mūsų rajone kompensacijas už šildymą, karštą bei šaltą vandenį gavo per 1000 šeimų. Šių metų pirmą ketvirtį kompensacijas gavo 608 šeimos, tam buvo išleisti 145 tūkst. Lt.

Kalbėdama apie išlaidas už šildymą D. Gumuliauskienė sakė: „Kompensacijos už kietąjį kurą dažniausiai išmokamos pinigais, o už centralizuotai tiekiamą šilumą kompensacijos pervedamos šilumą tiekiančioms įmonėms.“ Ji informavo, kad dėl kompensacijų už kietąjį kurą reikia kreiptis į seniūnijas, o už centralizuotą šildymą – į Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių (Klaipėdos g. 2, Gargždai).

Dažniausiai lemia pajamos, būsto plotas

Kompensacijos skiriamos atsižvelgiant į daug kriterijų. Vieni iš svarbiausių: pajamos, gyvenamųjų patalpų plotas. Paprašėme D. Gumuliauskienės pateikti pavyzdį. „Tarkime pensinio amžiaus mama, kuri gauna 600 Lt pensiją per mėnesį, kartu su dukra, kuri uždirba 1000 Lt per mėnesį, gyvena 56 kvadratinių metrų bute. 38 kv. m yra normatyvas šildomo ploto vienam asmeniui. Kiekvienam kitam kartu gyvenančiam asmeniui tenka 12 kv. m. Mamos ir dukros normatyvinis plotas – 50 kv. m. Tačiau jos gyvena 56 kv. m bute, todėl 6 kv. m yra viršplotis, už kurį kompensacijos nėra skiriamos. Mamos ir dukros visos pajamos per mėnesį – 1600 Lt. Iš šios sumos reikia atimti VRP (valstybės remiamos pajamos), šiuo metu t. y. 350 Lt. Kadangi moterys yra dvi, reikia atimti 700 Lt. Lieka 900 Lt. Nuo šios sumos šeima gali mokėti tik 20 proc. už būsto šildymą. Šiuo atveju išeina 180 Lt. Vadinasi, jei šioms moterims ateis sąskaita už šildymą 140 Lt, jos ją ir apmokės. Tačiau, jei 220 Lt, tai jos sumokės 180 Lt, o likusią sumą padengs Savivaldybė iš valstybės dotacijos. Žinoma, kaip minėjau, jos turės sumokėti pačios už viršplotį“, – aiškino D. Gumuliauskienė.

Kiekvieno atvejis individualus

Pašnekovė akcentavo, kad skaičiuojant kompensacijas reikšmės turi ir žmogaus turimas turtas (žemė, kitas nekilnojamasis turtas). „Kiekvienas atvejis yra individualus. Kompensacijas už šildymą gali gauti įvairiausio amžiaus žmonės. Tikrai ne vien pensininkai, bet ir jaunos šeimos, kurių mažos pajamos. Tačiau pajamų vidurkio, nuo kurio priklausytų kompensacijos, nėra. Kaip minėjau, kiekvienas atvejis skirtingas “, – sakė ji.

Anot jos, prašant kompensacijos už šildymą, svarbu būti deklaravus gyvenamąją vietą: „Būna atvejų, kai pas senutę, nors kartu su ja negyvena, prisiregistruoja daug žmonių. Sudėjus visų pajamas gali išeiti nemenka suma, todėl ji netenka galimybės gauti kompensaciją.“ Keblumų kyla ir tada, kai žmonės neoficialiai, nesusitvarkę dokumentų nuomoja būstą. Nuomos sutartys turi būti įformintos, užregistruotos VĮ Registrų centre.

Paklausta apie kompensacijas už vandenį D. Gumuliauskienė teigė, kad jos skaičiuojamos pagal kitą metodiką: „Už šaltą vandenį (2 kub. m vienam asmeniui) žmonės gali mokėti 2 proc. šeimos pajamų, o už karštą (1,5 kub. m vienam asmeniui) – 5 proc.“, – informavo pašnekovė.

Kokių reikia dokumentų

Norintiesiems gauti kompensaciją už gyvenamųjų patalpų šildymą, karštą ir šaltą vandenį reikalingi šie dokumentai: prašymas (pildomas seniūnijoje arba Socialinės paramos skyriuje); suaugusių šeimos narių asmens dokumentai, vaikų gimimo liudijimai; pensininko, invalidumo pažymėjimas, darbingumo lygio, neįgalumo lygio pažyma; pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą; santuokos liudijimas, mirties liudijimas, ištuokos liudijimas; pažyma iš mokymo įstaigos, kai yra vyresnių nei 16 metų besimokančių vaikų; pažyma apie pajamas; pažyma apie vaikų išlaikymui mokamus alimentus; teritorinės darbo biržos pažyma; buto, kolektyvinio sodo įsigijimą liudijantys dokumentai; transporto priemonių įsigijimą liudijantys dokumentai; žemės nuosavybės liudijimas arba pažyma apie turimą žemę. Šie dokumentai pateikiami pagal poreikį.

„Žmonės dėl kompensacijų už šildymą, vandenį gali kreiptis ir įpusėjus šaltajam metų sezonui, jos bus apskaičiuotos. Maloniai prašome neskubėti kreiptis pačiomis pirmosiomis spalio dienomis, kad visi išvengtumėme laiką gaišinančių eilių“, – pridūrė D. Gumuliauskienė.

Ar žmogui, šeimai priklauso kompensacija už šildymą, dažniausiai lemia pajamos, taip pat gyvenamojo būsto plotas. Tačiau tai tik keli iš kriterijų.

Pernai mūsų rajone kompensacijas už šildymą, karštą bei šaltą vandenį gavo 1068 šeimos, tam išleista 346 tūkst. Lt

Agnė ADOMAITĖ