Skaitytojai teiraujasi

Rekonstrukcija išgąsdino gatvelės gyventojus

Tikriausiai daugelis prisimena įvykį, kai Vilniaus senamiestyje dėl sprogusio vandens vamzdžio ar šalia statomo naujo pastato nugriuvo dalis gyvenamojo namo. Baiminamasi, kad panaši situacija nepasikartotų ir Gargždų Smėlio gatvėje. Šios siauros gatvelės gyventojai sunerimę dėl planuojamų pradėti vykdyti kanalizacijos vamzdyno rekonstrukcijos darbų. Nerimą kelia esamų gyvenamųjų namų saugumas.

Atsakymo negavo

„Smėlio gatvėje šaligatvių nėra, pravažiavimas siauras. Nuo gatvės kelio vidurio iki gyvenamojo namo pamato vos penkių metrų atstumas. Žemės kasimo darbai bus vykdomi 6-7 metrų gylyje. Todėl visi Smėlio g. gyventojai nerimauja dėl pastatų saugumo“, – teigė į redakciją atėjęs Smėlio gatvės gyventojas Romualdas Usinas. Kokios yra numatytos saugumo priemonės? Kas atlygins galimus nuostolius? – šiuos klausimus R. Usinas kartu su kitais šios gatvės gyventojais jau uždavė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai bei AB „Klaipėdos vanduo“. Tačiau atsakymo kol kas negavo. Eilinį kartą gyventojai nebuvo informuoti ir dėl planuojamų pradėti rekonstrukcijos darbų.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir plėtros skyriaus vedėjas Vytautas Buivydas „Bangos“ korespondentei sakė, kad yra vykdomas Nemuno žemupio projektas. Savivaldybė, anot jo, užsakovo funkcijas yra perdavusi AB „Klaipėdos vanduo“. „Gautą Smėlio gatvės gyventojų raštą persiuntėme AB „Klaipėdos vanduo“. Ši bendrovė gyventojams ir turi atsakyti“, – įsitikinęs V. Buivydas. Pasak jo, apie darbus Smėlio gatvėje jų skyriuje jau diskutuota: „Įspėjome, kad būtų imtasi visų saugumo priemonių.“ Pašnekovas informavo, kad už galimus nuostolius atsakys rangovas – UAB „Hidrostatyba.“

Atsakingas rangovas

„Bangos“ korespondentę telefonu AB „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Leonas Makūnas patikino, kad darbų saugumą turi užtikrinti rangovas UAB „Hidrostatyba“. „Viena iš saugumo priemonių – tranšėjos ramstymas. Į tranšėją yra įleidžiama speciali dėžė. Specialiais ramsčiais atremiamos tranšėjos sienos. Žinoma, bus svarstomi ir kiti techniniai sprendimai, kad tranšėjos gylis nebūtų toks didelis“, – dėstė L. Makūnas.

Rangovo UAB „Hidrostatyba“ statybos direktorius Algimantas Gailius taip pat teigė, kad bus sutvirtinti tranšėjų šlaitai, tai padės išvengti griuvimo pavojaus. Pašnekovas teigė, kad jokio griuvimo tikrai nebus. Anot jo, darbai bus pradėti nuo J. Basanavičiaus gatvės. Jie truks vieną mėnesį ar pusantro. „Dėl pravažiavimo gatve, į kiemus su kiekvienu gyventoju bus tariamasi atskirai“, – sakė A. Gailius.

Privalės atlyginti nuostolius

Į „Bangos“ redakciją dar kartą atėjęs R. Usinas klausė, ar nereikėjo su kiekvienu gatvės gyventoju prieš pradedant darbus sudaryti sutartį. „Jei įskils namo siena, kas atlygins?“ – visų Smėlio gatvės gyventojų vardu klausė jis. Anot UAB „Hidrostatyba“ statybos direktoriaus A. Gailiaus, sudaryti sutartis nėra numatyta. „Mes atsakome už saugumą statybos zonoje. O dėl sienų galimų skilimų, kas žino, gal ta siena jau seniai buvo įskilusi. Be to, yra statybos darbų draudimai“, – sakė A. Gailius. Jis pridūrė, kad UAB „Hidrostatyba“ darbus vykdo pagal patvirtintą projektą, pagal užsakovo pateiktą gatvių sąrašą. „Gal Smėlio gatvės gyventojai nenori, kad jų gatvėje būtų keičiamas vamzdynas, jie gali parašyti prašymą, kad jų gatvėje nebūtų atliekami jokie darbai“, – sakė pašnekovas. Anot jo, būtų geriausia, kad gyventojai dėl rūpimų klausimų tiesiai kreptųsi į juos, o neieškotų atsakymų per spaudos atstovus.

Pakalbintas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Česlovas Banevičius sakė, kad statybos darbai yra apdrausti. „Jei kas nors atsitiktų, atvažiuotų komisija, draudimo kompanijos atstovai ir nustatytų dėl kokios priežasties, pavyzdžiui, įskilo namo siena. Jei nustatytų, kad dėl įskilimo kaltas rangovas, jis ir kompensuotų nuostolius. Tokiu atveju nuostoliai žmogui būtinai turės būti padengti. Jie atsako už viską“, – kalbėjo Č. Banevičius.

Išeitis – pastato draudimas?

Kai kyla pavojus pastatų saugumui, verta pasidomėti, kiek kainuoja pastatų draudimas. Anot „ERGO Lietuva“ vadybininkės Neringos Balvočiūtės, metinės įmokos dydis priklauso nuo pastato ploto, statybos metų. „Pavyzdžiui, jei namas pastatytas 1972 metais, jo plotas apie 190 kvadratinių metrų, draudimo metinė įmoka bus apie 300 Lt“, – sakė pašnekovė. Dažniausiai, „ERGO Lietuva“ duomenimis, turtas nukenčia nuo vandentiekio, kanalizacijos ar šilumos tinklų avarijų (45 proc.), gamtinių jėgų (37 proc.), ugnies (18 proc.).

Pasiteiravome apie konkretų Smėlio gatvės gyventojų atvejį. Jei namas apdraustas, tačiau pastato siena įskyla dėl rangovo, atliekančio vandentiekio keitimo darbus, kaltės, kas kompensuos patirtus nuostolius? „Šiuo atveju atsakytų rangovas. Kita vertus, jei rangovas turi statybos darbų ir civilinės atsakomybės draudimą, manau, problemų neturėtų kilti dėl patirtų nuostolių kompensavimo“, – atsakė Turto krovinių ir technikos draudimo grupės vadovas Saulius Rimkus.

Agnė ADOMAITĖ