Skaitytojo paraštėse
Atlikti ir nebaigti darbai
Sako, kad viščiukus skaičiuoja rudenį. Nors gruodžio mėnuo priskiriamas žiemai, bet tikriausiai visi prieš Naujuosius metus peržvelgia ir įvertina praėjusius. Peržiūrėjau ir aš savo pastabas, kilusias skaitant „Bangos“ laikraštį. Ne visos išvydo dienos šviesą. Daugiausia nerealizuotų liko dėl straipsnių apie mūsų negeroves.
Nemalonu kritikuoti, bartis. Vis kankina jausmas, kad ko nors nežinojau, kad buvo labai svarbių priežasčių, nulėmusių blogą poelgį, kad galiu įžeisti nekaltą. Daug maloniau rašyti apie gerus žmones ir jų reikšmingus darbus. „Bangoje“ daug apie juos buvo rašyta. Pirmą kartą redakcija organizavo geriausio Metų įvykio, Metų renginio ir Metų politiko rinkimus. Skaitytojai aktyviai pareiškė savo nuomonę ir juos išrinko. Belieka tik pasidžiaugti, pasveikinti išrinktuosius, o kartu ir visus „Bangos“ skaitytojus didžiųjų švenčių išvakarėse, pasiųsti visiems linkėjimų amuletą, saugantį nuo visų nelaimių, kurį taip gražiai aprašė Jadvyga Surplienė žurnalisto pastabose, ir pereiti prie nebaigtų darbų, kad jie nebūtų pamiršti ateinančiais metais.
Stipriai pyktelėjau perskaičiusi Irenos Kasperavičienės straipsnį „Auksiniai“ Dituvos tualetai… užrakinti“. Atrodo, kvailiau negali būti: Dituvos pagrindinėje mokykloje didelius pinigus kainavę vidaus patalpose prieš metus įrengti tualetai nenaudojami, nes nėra vandens, o vaikai yra priversti bėgioti į lauką. Jau metus Savivaldybės tarnautojai nepajėgia išspręsti šios problemos. Iš karto šovė mintis į galvą, kad reikia juos pačius (tuos tarnautojus) reikalui prispyrus priversti bėgioti į lauką, gal tada greičiau sutvarkytų tualetų naudojimą Dituvos mokykloje. Pasirodo, kad tų bėgiotojų būtų nemažai. Kur pirštu dursi, ten trūksta: nėra įteisinta mokyklos priestato statyba, nėra įteisintos mokyklos sklypo ribos, dar tebesvarstoma, kokiu būdu mokyklą aprūpinti vandeniu. Pripažįstu, kad problemų daug, tačiau ir laiko praėjo nemažai. Blogiausia, kai iškilusios kliūtys sukelia dar vieną problemą – siekimą nieko nedaryti, nustumti sunkumus į šalį. Nenoriu taip galvoti, todėl lieka tikėti, kad atsakingi darbuotojai jau surado protingiausią sprendimą, o kitais metais sėkmingai sutvarkys visus šiuos reikalus.
Kelerių metų neišspręsta problema, apie kurią ne kartą buvo rašyta „Bangoje“, yra eismas Gargžduose, P. Cvirkos gatvėje, ties turgaviete ir „Maximos“ parduotuve. Kol kas imamasi tik kosmetinių priemonių – uždrausta statyti transportą P. Cvirkos gatvės dalyje. Skaitytojas A. Saja pastebėjo, kad šis reikalavimas dažnai pažeidinėjamas. Kitaip ir negali būti, nes draudimais problemos neišspręsi. Uždraudus ten statyti, reikia nukreipti į kitą vietą. Deja, tokio nukreipimo nėra. Vienoje vietoje susitelkė kelios ne tik gargždiškiams, bet ir kitiems rajono gyventojams reikalingos organizacijos: turgus, kavinė „Klevas“ ir parduotuvė „Maxima“. „Klevo“ kavinėje dažnai organizuojami gedulingi pietūs ir kiti masiniai renginiai. Į visus šiuos taškus dažniausiai žmonės atvyksta automobiliais. Ir čia prasideda problemos – nėra kur jų pastatyti. Juk nepasiūlysi su parduodamų ar nusipirktų produktų maišais tampytis į kitą miesto galą, o ir kitur laisvų transporto stovėjimo aikštelių beveik nebėra. Be to, prie šių taškų pėsčiųjų eismo sąlygos taip pat blogos. Kartais į parduotuvę atvežusios prekes krovininės mašinos su priekabomis visiškai uždaro praėjimą šaligatviu ir trukdo judėjimą P. Cvirkos gatvėje. Nori nenori, teks ieškoti kapitalinio sprendimo, kaip pagerinti padėtį. Tuose ieškojimuose turėtų aktyviai dalyvauti „Maximos“ parduotuvė, nes į šią patogią vietą jinai atsikėlė paskutinė ir savo reikmėms visiškai okupavo Jūratės skersgatvį bei dažnai panaudoja dalį P. Cvirkos gatvės, tuo skriausdama aplinkinius.
Kartais negerovės, apie kurias rašė „Banga“, taip lengvai pašalinamos, kad net nepatogu skaityti pasiteisinimus. Taip man atrodė skaitant straipsnį apie klaidas Savivaldybės informacinėje lentoje. Normalu, kad galima pamiršti ir ko nors nepadaryti, bet tada garbingiau pripažinti savo klaidas, negu teisintis, kad kelių įrašų lentoje negalėjo pakeisti, nes planuoja rengti naują lentą. Atsirado net šabloniški pasiteisinimai dėl trūkumų. Vienas iš jų – lėšų nebuvimas. Kartais jis pridengia ir tuos neatliktus darbus, kuriems atlikti reikėjo ne lėšų, o daugiau rūpestingumo. Dar vienas neretai biurokratų jodomas arkliukas yra pasakymas „Dėl šitų pažeidimų skundų negavome“. Tarsi būtų organizacijų, užsiimančių tik skundų (aišku, parašytų raštu) nagrinėjimu. Atrodo, kad jie patys vaikšto užsimerkę, užsikimšę ausis, todėl nieko aplinkui nemato, negirdi, nežino ir nedirba, kol negauna skundo.
Maloniai perskaičiau valdininkų patarimus į darbą eiti pėstiems arba atsikelti anksčiau, kad išvengtų kamščių Gargždų sankryžose. Manyčiau, kad tokius patarimus gali duoti kaimynas kaimynui. Iš Savivaldybės darbuotojų laukiame kitokio problemų sprendimo. Tai nereiškia, kad gyventojai, kaip plėšikai, reikalauja viską padaryti tuoj pat. Jie tik nori žinoti, kad valdininkams žmonių problemos rūpi, kad jie apie tai galvoja ir kada planuoja jas išspręsti. Nors ir ne kitais metais.
Donata LEKETIENĖ
