Skaitytojo paraštėse
Kas apgins Gargždų ligoninę?
Padejavom, paverkšlenom „Bangos“ puslapiuose ar susitikę kaimyną dėl Sveikatos apsaugos ministerijos planų sumažinti iki minimumo lovadienių skaičių Gargždų ligoninėje ir nutilom. Sveikieji tikisi, kad jiems tos ligoninės nereikės, o ligoniai neturi jėgų kovoti už save.
Daugelis galvoja: „Kas iš to? Šunys loja, o karavanas (reforma) eina“. Jeigu taip būtume galvoję anksčiau, nebūtume turėję naujos Gargždų ligoninės. Prisiminkime, kiek pastangų ir lėšų reikėjo, kol ji iškilo. Kiek kliūčių teko nugalėti.
Ne vietinio patriotizmo skatinama rašau šias pastabas. Niekaip negaliu susitaikyti su beatodairišku, revoliuciniu sveikatos apsaugos reformos vykdymu. Negaliu pripažinti darbo stiliaus, kai viską lemia statistinis vienetas, o žmonės (ligoniai, gydytojai, slaugytojos) – tik neverti dėmesio objektai, trukdantys biurokratams vykdyti savo planus. Taip galima sugadinti geriausias idėjas. Galvojau, kad tik pirmaisiais nepriklausomybės metais dėl patyrimo stokos buvo galima daryti tokias klaidas, kaip tualetų ir pirčių privatizavimas, kuris visuomenei atnešė daug žalos. Deja… Ar gali sveiko proto žmogus paskirti Gargždų ligoninei 2006 metais siektiną hospitalizacijos skaičių 578, kai prieš metus čia buvo gydyti 3948 ligoniai. Prieš sumažinant hospitalizacijos apimtis beveik 8 kartus, reikėtų tai pagrįsti. Tai nebuvo padaryta. Reikėtų įvertinti specifinę aplinką, kad rajone yra daug sodo bendrijų, kuriose gyvenantys klaipėdiškiai pagal apskaitą priklauso Klaipėdos miestui, o pagal gyvenamąją vietą – rajonui. Reikėtų nepamiršti, kad beveik visi keliai į pajūrį eina per Klaipėdos rajoną ir visus avarijose sužeistus asmenis pirmiausia aptarnauja rajono medikai. Reikėtų prisiminti, kad Gargždų ligoninė nauja, pakankamai apsirūpinusi medicinine įranga ir kvalifikuotais specialistais, todėl nėra pagrindo jos griauti. Nieko panašaus. Biurokratai nemoka gilintis, atsižvelgti. Jie sugeba tik paskirti nerealų planą ir pasinaudoti turimais svertais prieš nepaklusniuosius.
Tie svertai prieš nepaklusniuosius išdėstyti sveikatos apsaugos ministro 2006 m. vasario 10 d. įsakyme: jei viršijamas nustatytas planas, sumažinamos paskirto rezervo lėšos. Tiesiog nesuvokiamas dalykas: jei ligoninė gydys mažiau ligonių ir neviršys nustatyto plano, ji gaus daugiau lėšų. Priešingu atveju – mažiau. Apie jokią analizę, plano viršijimo priežastis čia nekalbama. Visas įsakymo tekstas šaukte šaukia, kad svarbiausia vykdyti reformą, o žmonių interesai, su reformos vykdymu susijusios problemos nerūpi. Norisi paklausti, tai kam tada reikalinga tokia reforma? Paprastai visos reformos grindžiamos lėšų taupymu. Tai minėjo ir Klaipėdos apskrities viršininkas V. Rinkevičius pokalbyje su „Bangos“ korespondente J. Surpliene („Banga“, 2006 05 03). Cituoju: „Tad kam be reikalo eikvoti lėšas ir išlaikyti nešiuolaikiškas mažas ligonines, iš kurių pacientai taip pat neretai siunčiami gydytis ir konsultuotis į didžiuosius specializuotus centrus?“ Negaliu sutikti su šiuo teiginiu. Tikriausiai ponas viršininkas nežino, kad tos pačios ligos gydymas mažoje ligoninėje apmokamas pagal mažesnius įkainius, todėl ekonomiškiau mažus susirgimus gydyti mažose ligoninėse. Taigi lėšos nebūtų švaistomos, o taupomos. Manau, kad ponui viršininkui neteko kelis mėnesius laukti eilėje, kol didieji centrai priims konsultuoti ar paskirs planinę operaciją, todėl jis nežino, kad Klaipėdos didžiosios ligoninės neturi laisvų vietų. „Bangoje“ ne vieną kartą buvo rašyta, kaip sunku pakliūti į Klaipėdos ligoninės stacionarą ir kaip kartais abejingai priimami rajono gyventojai. Abejoju, ar ponas viršininkas yra susipažinęs su gydymo sąlygomis Gargždų ligoninėje. Jei taip būtų, tikriausiai jos nepriskirtų prie vadinamųjų nešiuolaikiškų mažųjų ligoninių.
Neįpusėjus nė metams Gargždų ligoninė jau išnaudojo visą iš aukščiau jai paskirtą hospitalizacijos normą. Ji kenčia ne tik finansiškai, visuose pasitarimuose, medicininėj spaudoj įvardijama kaip didžiausia pažeidėja. Be jokios analizės kritikuojama už nerealaus plano viršijimą, kartais nurodant iš lubų „išlaužtas“ priežastis: atseit čia be jokio pagrindo guldomi atvykę konsultuotis ligoniai. „Nesąmonė, tai šmeižtas“, – pasipiktinusi Gargždų ligoninės vyriausioji gydytoja Alma Grikšienė, tačiau jos niekas negirdi. Net į 2006 03 31 rašytą vyriausiosios gydytojos raštą dėl hospitalizacijos plano padidinimo Sveikatos apsaugos ministerija iki šiol nesiteikė atsakyti. Ilgai galvojau, ką reikia daryti, kad išgirstų, apsvarstytų ir teigiamai išspręstų mums labai aktualius klausimus: padidintų Gargždų ligoninei 2006 metams nustatytą hospitalizacijos planą, šią ligoninę perkeltų iš minimalių paslaugų grupės į rajoninių ligoninių grupę ir liautųsi mažinę lėšas už paskirto plano viršijimą. Priemonių daug. Tai gali būti ir motyvuoti atsakingų asmenų raštai, ir autoritetingos komisijos pasiuntimas derėtis, ir ieškojimas užtarėjų aukštose instancijose, ir gyventojų parašų rinkimas, ir piketavimas prie Sveikatos apsaugos ministerijos su plakatais: „Ponas Padaiga, nekrėsk išdaigų“. Ir daugelis kitų. Tik negalima pasilikti bliaunančiomis avimis, kurias veda pjauti. Juk tai kova ne tik už Gargždų ligoninę, bet ir už humanišką valdymo stilių bei paprasto žmogaus vertę.
Donata LEKETIENĖ
