Skaitytojo paraštėse
Pasvarstykime kartu
Skaitau „Bangoje“ įvairiausius straipsnius, o užvertusi laikraštį ilgai galvoju apie iškeltas problemas. Tik iš pirmo žvilgsnio viskas aišku. Pamąsčiusi suprantu, kokia teisinga lietuvių patarlė „Kuo giliau į mišką, tuo daugiau medžių“.
Prasideda diskusija su savimi. Dažnai pajuntu savo bejėgiškumą, nesugebėjimą atsakyti į keliamus klausimus, nes trūksta žinių bei informacijos. Tada su užuojauta mąstau apie tuos (Seimo, rajono Savivaldybės tarybos narius), kurie privalo priimti sprendimus, apie jų sunkų darbą ir atsakomybę. Būtų lengviau, jeigu dažniau pasitartų su visuomene, išklausytų žmonių nuomonės. Deja, kartais kritinės pastabos pasipila tik pradėjus vykdyti sprendimus ir susidūrus su jų trūkumais, kuriuos ne visada galima ištaisyti. Dažnai pritrūksta abiejų pusių iniciatyvos ir geranoriško bendravimo.
Straipsnyje „Garbės vardas – nuopelnų įvertinimo ir pagarbos ženklas“ „Banga“ pakvietė į diskusiją dėl Gargždų miesto garbės piliečio vardo suteikimo (2006 02 11). Aktualus, bet nelengvas klausimas. Turbūt daugelis galvoja, kad diskusija jau pavėluota, nes Suteikimo nuostatai patvirtinti 2003 metais, šešiems asmenims Gargždų miesto garbės piliečio vardai jau suteikti. Anksčiau ir aš taip galvojau, bet pamąsčiusi nuomonę pakeičiau. Skiriant Garbės piliečio vardus nebuvo tiksliai laikomasi patvirtintų nuostatų. Nuostatuose rašoma, kad garbės vardas suteikiamas už ypatingus nuopelnus Gargždų miestui bei miesto vardo propagavimą. Bent trys didžiai gerbiami asmenys, kuriems buvo suteikti Gargždų miesto garbės piliečio vardai, akademikas Jonas Lankutis, Vilniaus universiteto rektorius Benediktas Juodka ir akademikas Eduardas Vilkas, neturėjo nuostatuose nurodytų nuopelnų Gargždų miestui. Jų nuopelnai visos Lietuvos mastu, o su Gargždais juos sieja tik kilmė ir mokykla. Neprieštarauju šių asmenų pagerbimui, bet manau, kad atitinkamai reikia pakeisti patvirtintus nuostatus. Priešingu atveju nejaukiai pasijunta pagerbtieji asmenys ir atsiranda pagrindas prieštarauti.
Straipsnyje pagrįstai keliamas klausimas dėl garbės vardo pavadinimo. Bepigu tiems, kurių miesto ribos sutampa su savivaldybės ribomis, pavyzdžiui, Klaipėdai ir kitiems didiesiems miestams. Tuo tarpu Gargždų miestas sudaro tik dalį savivaldybės teritorijos. Kadangi garbės vardus suteikia rajono Savivaldybė, atrodo, kad tai – pagerbimas rajono mastu. Įsivaizduokim, kad Veiviržėnų ar kitos vietovės gyventojui suteikiamas Gargždų miesto garbės piliečio vardas. Atrodytų nenormaliai. Tai galėtų būti daug nusipelnęs visuomenei, plačiai žinomas asmuo, bet neturintis nieko bendro su Gargždų miestu. Vadinasi, reikia keisti pavadinimą. Artimiausias būtų Skuodo pavyzdys, reikėtų praleisti žodį „miesto“ ir vadinti „Gargždų garbės piliečio“ vardu, nes pažiūrėjus iš toliau gargždiškiais galima laikyti visus rajono gyventojus. Bėda tik ta, kad mūsų rajonas vadinasi kitaip. Tiksliausiai būtų pavadinus „Klaipėdos rajono garbės piliečio“ vardu, tačiau būtų nepaminėtas rajono centras Gargždai, kiltų pavojus sutapatinti su Klaipėdos miestu, neatkreipus dėmesio į žodelį „rajonas“. Nebūtinai garbės vardo pavadinimas turi sutapti su administraciniu pavadinimu, todėl aš balsuočiau už „Gargždų garbės piliečio“ vardą.
Nelengvas klausimas ir dėl materialinės dovanos, žemės sklypo, brangaus žiedo ar suvenyro, įteikimo. Dabar numatytas tik specialus garbės piliečio ženklas ir įrašymas į garbės piliečių knygą. Tai reikėtų palikti, o materialinės pagalbos suteikimą, jeigu jis reikalingas, galima būtų spręsti bendra tvarka. Garbės vardo suteikimas – tai įvertinimo ir pagarbos ženklas. O štai gražaus suvenyro įteikimui pritarčiau.
Be abejo, Nuostatus reikia papildyti ir numatyti, kokia tvarka garbės piliečių vardai suteikiami seniūnijose bei gyvenvietėse. Tik nesiūlyčiau reglamentuoti nei skaičiaus, nei suteikimo reguliarumo. Tegu tai būna palikta priimančiųjų sprendimą valiai. O pastariesiems patarčiau nepamiršti, kad vardų gausumas atvirkščiai proporcingas garbės dydžiui.
Baigdama skaitytojams noriu priminti, kad savo pasiūlymus galima pateikti rajono Kultūros skyriui, Gargždų seniūnui ir „Bangos“ redakcijai.
Kitoms problemoms nebeliko vietos, tačiau neiškenčiu nepareiškusi pastabos dėl tyrėjų straipsnelio „Jauniklių pastogėje“ (2006 02 18). Į jų klausimą, kas mieliau: Vasario 16-oji ar Valentino diena, atsakyčiau, kad yra nesulyginamų dalykų, kurių neįmanoma sulyginti. Vasario 16-ąją galima lyginti su Kovo 11-ąja ar kita valstybine švente, o Valentino dieną – su Joninėmis ar kita pramogų diena. Kiekvienam savo vieta ir laikas.
Donata LEKETIENĖ
