Skaitytojo paraštėse
Kai niekas nieko nežino…
Jei kas būtų sumanęs išrinkti skaitomiausius praėjusios savaitės “Bangos” žurnalistų straipsnius, manau, tokios nominacijos šlovę pelnytų Jadvyga Surplienė. Mat jai teko atsidurti svarbiausių rajono įvykių sūkuryje ieškant atsakymų į pačius neramiausius gyventojų klausimus. Visų pirma – kodėl Gargždų miesto daugiabučių namų gyventojai buvo atsidūrę ties dilema: sušalsime ar ne? Antra, su neramia širdimi laukėme (ypač Dovilų seniūnijos žmonės) pranešimų, kuo gi baigsis ketinimai statyti dar vieną chemijos gamyklą. J. Surplienė nuo pat tokių grėsmingų statybų pradžios informuoja laikraščio skaitytojus.
Šeštadienį perskaičius jos straipsnį “Vardinis balsavimas sužlugdė chemijos gamyklos planus” nerimas lyg ir šiek tiek atslūgo. Tik ar Savivaldybės tarybos nepritarimas planuojamai tereftalio rūgštį gaminsiančios įmonės statybai jau yra galutinis taškas šioje istorijoje? Negudru būtų manyti, jog pelningų projektų iniciatoriai nuleistų rankas ir nebeieškotų landų savo tikslams pasiekti.
“Banga” savo publikacijomis stengiasi tolerantiškai apginti visuomenės interesą, objektyviai aprašyti įvykius, faktus, konfliktus. Tokiomis nuostatomis mūsų laikraštis pelnė tūkstančių skaitytojų pasitikėjimą.
Žinoma šalies žurnalistė Rūta Grinevičiūtė neseniai vienoje televizijos laidoje apie tas pačias nelemtas statybas be jokių užuolankų spaudė pašnekovus prie sienos. Nuo jos paprastučių klausimų, kodėl šioje vietoje radosi Vakarų kapitalo su rusiškų milijardų “prieskoniais” investicijos, kaip vijurkai sukosi ir bendrovės generalinis direktorius, ir mūsų rajone išrinktas Seimo narys. Pirmasis nesumojo įtikinamai sumeluoti, kodėl pats nesikelia gyventi iš sostinės į Rimkus, tai yra arčiau darbo vietos, antrasis, vos neužspringęs karšta arbata, taip ir nepaaiškino, kaip anuomet per vieną naktį pakeitė nuomonę pritardamas pirmosios tokios gamyklos statybai.
Kažkodėl savo laidoje patyrusi žurnalistė nepasiteiravo mūsų rajono mero ir Tarybos valdančiosios daugumos, kodėl jie prieš dvejus metus savo balsais iš esmės pasmerkė šalia dabar jau veikiančios įmonės gyvenančius žmones nuolatinei baimei dėl savo sveikatos. Nesumojo, kas tų žmonių gali laukti ateityje? Ar nesiryžo nuodugniau pasidomėti?
“Bangoje” (Nr. 2) išspausdintame straipsnyje Jadvyga Surplienė pateikė eksperto, pakankamai susipažinusio su planuojamos įmonės poveikio aplinkai vertinimo ekspertizės išvadomis, vienareikšmišką atsakymą: “<…>ši įmonė yra potencialiai pavojinga”. Dar daugiau – ir mūsų laikraščio puslapiuose, ir televizijos laidoje ekologas E. Paplauskas tiesiai pasakė, jog niekas neskaičiuoja (taigi ir nežino!), kiek tie gigantai išmes nuodingų medžiagų į aplinką ir kokia sprogimų rizika. O sprogimų būta šalyse, kur tokios gamyklos jau veikia. Apie juos Klai-PET projektuotojai nutylėjo 2004 metais pateikdami Savivaldybei detaliojo plano santrauką, kurioje užtikrino, jog tokios gamyklos stovi ”ir miesto centre, visai netoli gyvenamųjų kvartalų, jokių problemų, gaisrų ar sprogimų nebuvo”.
Prieš dvejus metus į Rimkų ir aplinkinių kaimų gyventojų balsą dėl būsimų statybų grėsmės visai nereaguota. O jų argumentai, regis, tokie patys, kuriais Savivaldybės tarybos valdančioji dauguma dabar remiasi savo pareiškime. Tad ką anuomet mąstė valdantieji, leidę įkelti koją į sklypus uostamiesčio pašonėje? Galima manyti ir taip: statybų organizatorių padovanota kelionė į Barseloną ir karšta Ispanijos saulė apsvaigino įtakingus pasiuntinius…
Vadinasi, pas mus daug ką galima paslėpti po nežinojimo ar nesusivokimo kauke. Ir sklypus komercinei veiklai Pajūrio regioniniame parke, ir privačias statybas, darkančias Kuršių nerijos kraštovaizdį, ir pagaliau žmonių sveikatai pavojingus objektus. Neseniai skelbti Pasaulio banko bei ERPB tyrimai rodo, jog Lietuva tebesusiduria su rimtomis korupcijos problemomis. Šalies valstybininkai dažnai mato tiktai save. Priešrinkiminiai pažadai jau pamiršti.
Štai ir bėgančią nuo atsakomybės už nelegalių statybų pajūrio zonoje įteisinimą Klaipėdos apskrities viršininkę savivaldybių merai išlydėjo su didžiulėmis gėlių puokštėmis. O mūsų rajono mero nuomone, “Neringos statybų skandalas žiniasklaidos išpūstas iki neregėto masto ir <…> tikriausiai subliūkš, kaip visi kiti panašaus pobūdžio skandalai” (“Savivaldybių žinios”).
Jei taip mano meras, galgi iš tiesų ir dėl Rimkų chemijos gigantų statybos kilusiam skandalui nulemta subliūkšti. Taigi dar per anksti džiaugtis.
Mūsų rajonas nei finansiškai pažangiausias (kaip Trakai), nei geriausiai puoselėjantis kultūrą (kaip Utena), nei turintis rūpestingiausią savivaldybę (kaip Skuodas), nei sveikiausias ar moderniausias… Tad ir nėra tarp Auksinėmis krivūlėmis apdovanotų. Beje, šalčio išbandymus atlaikiusiai Telšių savivaldybei atiteko Auksinė krivūlė už didžiausią pasitikėjimą, deja, ne šilumos tiekėjais, o policija.
Manau, būtų smalsu žinoti, kokia reikšminga nominacija galėtų būti paskirta mūsų rajonui. Kokios esame nusipelnę turėdami puikaus pajūrio geidžiamiausias žemes? Galbūt “Bangos” skaitytojai pateiks savus pasiūlymus? Dabar itin madingas nuomonių tyrimas.
Aldona VAREIKIENĖ „Bangos“ skaitytoja
