Skaitytojų pasiūlyta tema
Vaikai – išsiskyrusių tėvų keršto įkaitai
Vaikų išgyvenimus dėl tėvų skyrybų psichologai palygina su tais, kurie patiriami netekus vieno iš jų. Tačiau suaugusieji dar labiau skaudina, žemindami, užgauliodami vienas kitą, kovodami dėl vaikų ir užgyvento turto. Šiemet padaugėjo sudėtingų ištuokų bylų, kai tėvai neieško kompromiso savo vaikų padėčiai pagerinti. Rajono Savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai mėgina padėti ieškoti šeimai bendrų sprendimo būdų, kaip skyrybas lengviau išgyventi vaikams ir jų tėvams.
Šeimoje – pragaras
Į „Bangos“ redakciją atėjusi gargždiškė Ilona (vardas pakeistas) prašė pagalbos. Su vyru Vaidu (vardas pakeistas) per 13 bendro gyvenimo metų susilaukė sūnaus ir dukros, bet ramybės, pasak moters, niekada nebuvę nei jai, nei vaikams.
Ilonos aiškinimu, vyras, dirbantis vienoje Gargždų įstaigoje, turi gerą vardą, o namuose terorizuoja, smurtauja visus santuokos metus – muša ją be jokios priežasties, dažniausiai blaivas.
„Niekina, tyčiojasi iš manęs, – graudinosi moteris. – Bet aš nenorėjau skirtis – norėjau išsaugoti šeimą dėl vaikų“. Spręsti šeimos problemas Ilona bandė policijos, prokuratūros pareigūnų, teismo, Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų padedama.
Dėl smurtaujančio vyro ji kvietusi policiją apie 20 kartų. „Bet atvykę policininkai pasijuokdavo, kad esu bendras turtas, ir išvykdavo. Vaidas darė su šeima, ką norėjo“, – skundėsi Ilona.
Nuo savo vyro nukentėjusiai moteriai teismo medicinos ekspertai ne kartą nustatę nežymų sveikatos sutrikimą.
Į prokuratūrą ji kreipėsi, kad vyras pardavęs už bendras lėšas pirktą automobilį, tačiau atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šio pardavimo.
Rajono apylinkės teisme bene prieš pusantrų metų prasidėjo Ilonos ir Vaido ištuokos procesas. „Vyras nunešė ištuokai pareiškimą, bylą nagrinėjo daug kartų, bet mūsų neišskiria“, – pasakojo Ilona.
Bet, jos teigimu, šeima – nebe šeima: gyvenimas čia – tikras pragaras.
Įpareigojo gyventi skyrium
Šiemet sausio mėnesį Ilona kreipėsi į rajono apylinkės teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taigi teismas priėmė nutartį, įpareigojančią Vaidą gyventi skyrium nuo šeimos. Be to, priteisė išlaikymą vaikams. Teismas nusprendė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtinas siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų ir jų motinos interesus.
Pasak Ilonos, Vaiko teisių apsaugos skyriuje su vyru susitarė, kad darbo dienomis vaikai gyvena su mama, o kas antrą savaitgalį, penktadienį nuo 12 val. iki sekmadienio 19 val. vaikus gali paimti tėvas. Jeigu jie panorėtų, galėtų prašyti tėvo, kad šis paimtų ir darbo dienomis, bet ne kasdien.
„Tačiau vyras nesilaiko mūsų susitarimo dėl vaikų – pasiima kada nori, manęs neklausęs, – skundėsi Ilona. – Nevykdo jis ir teismo nutarties gyventi skyrium nuo šeimos“.
Ji pasakojo, kad rugpjūčio pabaigoje Vaidas išlaužęs buto laukines duris. Ir ne vieną kartą dėl jo kvietusi policiją. „Visą laiką jaučiuosi nesaugi“, – tvirtino moteris.
Ir visa tai vyksta stebint Ilonos ir Vaido vaikams – vienuolikmetei dukrai ir penkiamečiam sūnui.
„Tėvas nuteikė juos prieš mane, vilioja automobiliu, kaimu, – braukė ašaras moteris. – Aš, uždirbdama minimalią algą, jais rūpinuosi iš visos širdies, nevartoju alkoholio, nelakstau pas drauges“.
Ilona prisipažino, kad nenorėjusi skyrybų, nes siekusi išsaugoti šeimą. „Bet aš bijau, kad vyras iš manęs neatimtų vaikų. Grasina mane išvarysiąs iš namų pliką. Kaip aš trokštu ramybės“, – skausmingai ištarė moteris.
Neseniai Ilona ir Vaidas vėl susitiko teisme. Skyrybų procesas tęsiasi. Ašarų pilnomis akimis jie žvelgė vienas į kitą, kaltindami įvairiais dalykais. Tikrais ar išgalvotais, žino tik jiedu.
Reikalingi abu tėvai
Rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos Irenos Šaulytės teigimu, šiemet padaugėjo sudėtingų ištuokos bylų, kai tėvai neieško kompromisų savo vaikų padėčiai pagerinti.
Ištuokos bylose, kai tėvai nesusitaria, pas kurį gyvens vaikas, Vaiko teisių apsaugos skyrius turi pateikti teismui išvadą dėl jo gyvenamosios vietos nustatymo.
„Labai atsakinga pasiūlyti, su kuriuo iš tėvų turi gyventi nepilnamečiai vaikai, – ištarė I. Šaulytė. – Kalbamės su tėvais, išklausome vaikų nuomonę, ugdymo įstaigose domimės vaikų ir tėvų santykiais, bandydami nustatyti, su kuriuo iš jų stipresnis ryšys, vertiname buities gyvenimo sąlygas, pajamas“.
I.Šaulytė akcentavo, jog dažniausiai vaikai pasako, kad nori gyventi su abiem tėvais. „Vaiko noras toks geras – jis pats bando kažką daryti, kad šalia būtų ir tėtis, ir mama“, – pasakojo ji.
Anot pašnekovės, jeigu tėvų keliai skiriasi, tai padaryti turi nežemindami vienas kito, nes jie abu svarbūs vaikams.
„Tai geriausiai pastebi mokytojai – vaikams skauda galvą, jie nebenori eiti į mokyklą, dalyvauti visuomeninėje veikloje. Irstančių šeimų atžaloms atrodo, kad apie jų problemas žino visas pasaulis – paaugliams gėda prieš bendraamžius, jie jaučiasi nesaugūs, – kalbėjo I. Šaulytė. – Mėginame kalbėtis su tėvais, kad šią problemą spręstų kultūringai, nežemindami vienas kito bent girdint vaikams“.
Tačiau ji apgailestavo, kad įniršę tėvai negirdi vienas kito ir nemato savo atžalų. Kartu vyksta kova dėl užgyvento turto.
„Padalijus turtą, paaiškėja, kuriam iš tėvų svarbūs vaikai ir jų likimas“, – akcentavo I. Šaulytė.
Tėvas savaitgaliui
Nustačius vaiko gyvenamąją vietą (dažniausiai su mama), tėvas tampa savaitgalio svečias. Nuo jo pečių nukrinta tėviškos pareigos. Pasak I. Šaulytės, mama nuolat rūpinasi vaiko mokymusi, buitimi, auklėjimu. Taigi iš jo reikalaujama tam tikrų pareigų, ne visada malonių. Savaitgalį susitikus tėvą šis atrodo labai geras. „Betgi vaikui tėvo reikia kasdien – pasikalbėti, pasitarti, o ne vien atsitiktinių susitikimų“, – sakė pašnekovė.
Ji apgailestavo, jog vaikai, susiginčiję su mama, atbėga pas „geresnį“ tėtį. Šis, supykęs ant buvusios žmonos, nežinodamas, ką daryti, veža vaiką į policiją, skambina į Vaiko teisių apsaugos skyrių.
„Jis skundėsi, kad vaikas nevalgęs, murzinas, nežinantis, ką daryti. Pasiūliau vežtis jį į savo namus nuprausti, pavalgydinti, užmigdyti. Kitą dieną į mūsų skyrių aiškintis atėjo su vaiku ne ankstyvą rytą, o žymiai vėliau, visai nesirūpindamas, kad vaikas anksčiau nueitų į mokyklą“, – pasakojo I. Šaulytė.
Ji apgailestavo, kad yra tėvų, įsitikinusių, jog jų vaikais privalo rūpintis Vaiko teisių apsaugos skyrius.
„Vadinasi, jie neturi atsakomybės, jiems neberūpi vaikai. Betgi išsiskyrę tėvai turi labai daug bendrauti, spręsdami savo atžalos auklėjimo klausimus. Ir privalo laikytis vieningo susitarimo, nes priešingu atveju praras vaiką“, – kalbėjo pašnekovė.
Keršto šokis
“Po skyrybų nemažai buvusių sutuoktinių ilgai kerštauja vienas kitam, nejausdami, kad jie kankina savo vaikus, – teigė I. Šaulytė. – Baisus šis keršto šokis“.
„Mūsų skyriaus darbuotojai mėgina padėti iširusiai šeimai ieškoti bendrų sprendimo būdų, kaip lengviau išgyventi vaikams ir tėvams, – sakė ji. – Tam skiriame nemažai laiko“. Dažnai patariama kreiptis į psichologą, psichoterapeutą, bet suaugusieji dažniausiai nenori pripažinti, kad jiems reikalinga šių specialistų pagalba. Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų nuomone, išsituokiančių šeimų artimieji, draugai turėtų padėti, o ne abejingai stebėti skaudžius vaikų ir tėvų išgyvenimus.
Skaudūs išgyvenimai
Gargžduose dirbantis advokatas Gediminas Lukauskas pastebėjo, kad pastaraisiais metais nemažai santuokų nutraukiama dėl emigracijos. Netgi išvykus uždarbiauti abiem sutuoktiniams, jie kartais išsiskiria. Advokatas akcentavo skaudų vaikų likimą irstančioje šeimoje. „Daugeliu atveju po skyrybų vaikai nori važiuoti į užsienį gyventi ir mokytis, kur įsikūręs vienas iš tėvų. Dažniausiai pas motiną, – pasakojo advokatas. – Jie naktimis sapnuoja Airiją, Angliją, bet, aišku, nesuvokia, kokia ateitis laukia svetimoje šalyje. Mamos baiminasi vežtis savo vaikus, abejodamos, ar šie prisitaikys svetimoje šalyje“. Tačiau G. Lukauskas prisiminė atvejį, kai uždarbiauti į užsienį išvyko moteris, vaikus prižiūrėti palikusi vyrui. Svečioje šalyje ji surado draugą, išsituokė su vaikų tėvu, bet savo atžalų nepanoro išsivežti. Vaikai liko gyventi su tėvu – jie irgi nenori važiuoti į užsienį pas mamą.
Advokato praktikoje pasitaikė atvejis, kai seniai santuoką nutraukusi moteris išvyko į užsienį uždarbiauti. Ten įsikūrusi panoro išsivežti sūnų, tačiau tėvas neleidžia, nors materialiai jo neremia.
Pasak G. Lukausko, tėvas piktnaudžiauja savo teise matytis su vaiku ir neleidžia išsivežti į užsienį. Tačiau tai daro ne iš tėviškos meilės: jis leistų išvykti sūnui, jeigu buvusi žmona atsisakytų iš jo alimentų sūnui išlaikyti.
Advokatą stebina ir tai, jog išsilavinę suaugusieji, nutraukdami santuoką, vaikų akivaizdoje elgiasi amoraliai. „Keršto, neapykantos apimtiems tėvams vaikų išgyvenimai neberūpi“, – apgailestavo advokatas.
Virginija LAPIENĖ
