Skaitytojų pasiūlyta tema

Gyvenimo tikrovės pulsas Daukšaičiuose

Į „Bangos“ redakciją paskambinusi skaitytoja (pavardė žinoma) skundėsi, kad Daukšaičių kaime klesti naminės perpardavinėjimo „verslas“. Apie čia veikiančius „taškus“ žinąs Veiviržėnų apylinkės policijos inspektorius, apie tai pranešusi ir rajono Policijos komisariato viršininkui, tačiau „velnio lašų“ perpardavinėtojai lyg niekur nieko pelnosi iš mažas pajamas gaunančių žmonių. „Kas čia dedasi gavus pensijas ar pašalpas“, – dejavo skaitytoja.

Tai paskatino „Bangos“ korespondentus pasidomėti daukšaitiškių gyvenimu.

Norintieji darbą randa

Daukšaičiuose, skelbimų lentoje, buvo kviečiama į mokyklą, kurioje turėjo būti giedami Žemaičių Kalvarijos kalnai už kaimo mirusiuosius. Vėjas plaikstė skelbimą apie jau įvykusį renginį „Kaip išlikti savimi“. Čia pat žemės ūkio specialistas kvietė registruotis „2006 m. pasėlių deklaravimui“, pranešti apie ankstyvą pasitraukimą iš pieno ūkio ir kt.

Šiame kaime, buvusio kolūkio centre, pusiaukelėje tarp Veiviržėnų ir Švėkšnos, dabar yra 65 sodybos, kuriose nuolat gyvena 262 žmonės. Iš jų 86 vaikai, 64 pensininkai. Darbą turi 55, o 57 darbingo amžiaus žmonės nedirba. Dalis iš jų verčiasi iš savo ūkelio, dirba atsitiktinius darbus. Daukšaičiuose įsidarbinti nėra kur, todėl gyventojai važiuoja į Gargždus, Klaipėdą, Grobštus ar Švėkšną. „Kas nori, tas gyvena“, – teko išgirsti apsilankius šiame kaime.

Pro skelbimų lentą takas veda į vienintelę čia esančią maisto prekių parduotuvę. Į ją daukšaitiškiai dažniausiai eina duonos kasdieninės. Na, kai kišenėje daugiau pinigėlių, perka dešros, silkės, sausainių, kurie, pasak parduotuvės savininkės Erikos Bendžienės, labai paklausūs. Tačiau kaimiečiai menkai perka pieno ir jo produktų, nes dauguma laiko karves.

E. Bendžienė prieš porą metų įsigijo Priekulės vartotojų kooperatyvo parduotuvės ir valgyklos patalpas. Po kapitalinio remonto erdvi parduotuvė švyti, joje nemažas maisto ir būtiniausių buities prekių pasirinkimas. E. Bendžienė tvirtino, kad žmonių perkamoji galia didėja, tačiau priminė, kad prieš porą metų bankrutavo viena maisto prekių parduotuvė.

Policija važiuoja prošal

Į parduotuvę užsukusių garbaus amžiaus moteriškių pasiteiravus, kiek naminės „taškų“ yra Daukšaičiuose, visos lyg susitarusios tikino nežinančios, nes jos negeriančios. Tačiau visos žinojo, kad kaime pusė litro šių „velnio lašų“ kainuoja 4 litus. Jų aiškinimu, Daukšaičiuose „bravoro“ nesą – „šnapsas“ pristatomas iš kitur. Ar daug girtuokliaujančių Daukšaičiuose? „O Jėzau, Jėzau!“ – šūktelėjo Ona Armonienė.

Ši 59-erių metų našlė pasiguodė, kad abu jos vyrai „mirkę“ alkoholyje, todėl anksti apleidę šį pasaulį. O kiek tokių nelaimėlių priglaudusios Daukšaičių kapinaitės… Beje, kažkas suskaičiavo, jog šiame kaime gyvena 12 našlių – visos moterys. Yra 4 išsiskyrusios šeimos, 7 vyrai ir moterys nė karto nesukūrę šeimos.

O. Armonienė pasiguodė, kad pasikeitus įstatymams, nebegaunanti priešpensinės pašalpos. Taigi laikanti karvelę. Už per dvi savaites parduotą pieną ji gavusi 37 litus. „Einu pas žmones kabinti mėšlą – 20 litų už dieną gaunu. Ir pavalgyti. Ne, „šnapso“ negeriu. Vasarą į priekabą šieną kraunu – vakare vos kojas pavelku“, – atsiduso daukšaitiškė.

Visgi parduotuvėje susirinkus būreliui daukšaitiškių, buvo suskaičiuota, kad šiame kaime yra 5 naminės perpardavinėjimo „taškai“. Ar policija apie juos žinanti? „O kaipgi! Bet policija važiuoja pro šalį – į darbą ir iš darbo“, – ironizavo pašnekovės.

O. Armonienė neslėpė, kad perkanti ir ji. „Bambalio“ reikia talkininkams pavaišinti, nes kitą kartą nebeprisikviesi. „Dorų talkininkų kaime nėra – visi kaip robotai, paralyžiuoti“, – apmaudžiai kalbėjo moterys. Viena pridūrė, kad naminės perpardavinėtojai turėtų užspringti žmonių ašaromis, besipelnydami iš pensijų ir pašalpų.

Daukšaitiškės vardijo vyrus, kurie, be saiko girtaudami, per anksti padėjo šaukštą.

Girtuoklius reikia gydyti

Prie „daktariukės“ kabineto lūkuriavęs šio kaimo gyventojas Jurgis Rusteika patvirtino, kad Daukšaičiuose gyvena ne vienas retai išsipagiriojantis žmogus. Ir ne vien vyrai – yra ir moterų. Yra naminės „taškų“, juos žino policijos inspektorius. Iš ko girtaujama? „Perka iš invalidumo pašalpų, pensijos. Kai kas nueina padirbėti pas ūkininką ir gauna „šnapso“, – pasakojo J. Rusteika.

Jis patikslino, kad girtuoklius ne tik natūrali mirtis ištinka, bet ir jie patys „ant šniūro pasikabina“. „Aš suskaičiavau, kad per keliasdešimt metų Daukšaičiuose pasikorė 13 žmonių, – aiškino J. Rusteika. – Vienas man sakė, kad nusižudysiąs – taip ir padarė“.

Pašnekovo manymu, šie žmonės patys tokį gyvenimo kelią pasirinko, bet girtuokliaujantiesiems reikia gydytis nuo šios priklausomybės.

Viena daukšaitiškė, nenorėjusi skelbti pavardės, kalbėjo, kad Daukšaičiuose naminė upeliais teka.

Anot jos, kaimiečiai nusivylę gyvenimu. Juk kaip išlaikyti šeimą, kai alga – 500 litų. Tik egzistuoti galima. Bet yra šeimų, kuriose nei vyras, nei moteris nedirba. „Kai kas laiko gyvulių – iš paskutiniųjų, kad išgyventų, nors labai brangu paruošti pašarą“, – apgailestavo pašnekovė. Taigi neviltį, nerimą kaimiečiai gramzdina alkoholyje. Pašnekovės manymu, socialiniai darbuotojai turėtų lankytis girtuokliaujančiose šeimose ir padėti pakilti – atsikratyti priklausomybės nuo alkoholio.

Pasak Veiviržėnų seniūnijos socialinės darbuotojos Aldonos Dėringienės, Daukšaičiuose gyvena 2 probleminės šeimos. Ji tikino, kad niekas nesiskundė dėl šiame kaime esančių „taškų“.

Veiviržėnų apylinkės policijos inspektorius Algirdas Požė teigė, jog už naminės degtinės laikymą Daukšaičių gyventoja Barbora Grevienė pernai buvo nubausta 500 litų bauda, jos duktė Vida Vainuvienė – 300 Lt, o Rūta Čėsnienė – 300 Lt. Pareigūnas teigė, kad praėjusių metų pabaigoje apsilankęs pas minėtus gyventojus, bet naminės neradęs. Neseniai jis vėl gavęs skundą, kad šiuose „taškuose“ pardavinėjama naminė. Tačiau šį kartą jos rasta Onos ir Leono Rumšų namuose.

Perpardavinėtoja atsižegnojo

Rūtos Čėsnienės namas iš aplinkinių išsiskiria moderniais plastikiniais langais. Retas kaimietis jais gali pasigirti. Be to, troboje vyko remontas: virtuvėje klojamos medinės grindys. „Iš pensijos“, – atrėmė R. Čėsnienė. Pasiteiravus, ar yra „taškų“ Daukšaičiuose, ji sumurmėjo, kad šių esą visur.

„Vieną kartą policija pas mane rado butelį. Ne, pati atnešiau, nes turėjau savo reikmėms, – nenoriai pasakojo R. Čėsnienė. – Bet policija nubaudė keliais šimtais litų“. Ir pridūrė, jog kas kaip išmano, tas taip verčiasi.

Pensininkės Barboros Grevienės, gyvenančios su dukros Vidos šeima, namai taip pat švietė šiuolaikiškais langais. Buvusi zootechnikė-selekcininkė pasakojo turinti gyvulių. „Girtuoklis mano vyras – 15 metų kartu nebegyvename, – atsiduso moteris. – Seniai jo pomėgis – alkoholis“.

B. Grevienė pasakojo, kad iširus bendrovei 13 metų neturėjusi darbo, gyvenusi iš pieno. Anot jos, žmonės nusivylę gyvenimu: juk ne visi turi transportą, kad galėtų važiuoti dirbti. Iš nevilties jie girtauja.

B. Grevienė prisipažino, kad policija jos namuose aptiko naminės. „Rado lašiuką ir nubaudė. Ką ten skųsies, jei esi kaltas. Daugiau to nebedarysiu“, – persižegnojo pašnekovė.

O jos duktė Vida, prieš mėnesį sulaukusi sūnelio Emilio, trečiojo vaiko, irgi buvo nubausta už naminės laikymą. „Prieš gimdymą norėjo užsidirbti kūdikio sauskelnėms, maisteliui, bet įkliuvo“, – atvirai pasakojo B. Grevienė.

Tą pačią dieną, kai mes lankėmės Daukšaičiuose, amžinybėn iškeliavo 32 metų šio kaimo gyventojas Aldas B., neturėjęs darbo, nesukūręs šeimos. Jo mirties priežastis – toksinė kepenų liga.

Kas išgelbės kaimą?

Virginija LAPIENĖ