Skaitytojų pasiūlyta tema

Judrėnuose pašventintas kertinis salės akmuo, o diskusijos netyla


Dėl Judrėnų Stepono Dariaus pagrindinės mokyklos sporto salės statybos priimtas politinis sprendimas, jau pašventintas kertinis akmuo, o judrėniškiai tebediskutuoja: reikia šio objekto miestelyje ar nereikia. Judrėnų bendruomenės atstovus, mokyklos pedagogus, seniūną žeidžia tokios abejonės, nes jie taip ilgai ir kantriai siekė, kad būtų skirta lėšų, jų nuomone, šiam bendruomenei būtinam objektui statyti.


Abejonės


„Judrėnuose yra du frontai dėl būsimos mokyklos sporto salės. Ar Savivaldybė atliko sociologinius tyrimus, kokia bus demografinė situacija Judrėnuose po 5 metų? Ar nereikės uždaryti mokyklos, kaip atsitiko Brožiuose. Milijonai bus išmesti, o naudos… Mūsų nuomone, reikėjo statyti namą jauniems specialistams apgyvendinti. Juk miestelyje nėra mediko, mokytojai (ne patys geriausi) važinėja čia dirbti iš Klaipėdos. Gaila, kad rajono Taryba nepaklausė ir kitų judrėniškių nuomonės“, – kalbėjo į „Bangos“ redakciją paskambinęs Judrėnų gyventojas.


Apsilankius šiame miestelyje, kuriame pagal seniūnijos statistiką gyvena 580 gyventojų, atsitiktinai sutiktą miestelėną paklausiau, ar, jo manymu, reikia Judrėnuose statyti sporto salę. „Kai mūsų kaimas atsidūrė ties išnykimo riba, sugalvota statyti sporto salę. Kam jos prireikė, kai šitaip mažėja mokinių, kaimas sensta. Liks bendruomenei? Betgi yra kultūros namai. Į renginius judrėniškiai nesirenka – savo namuose patogiai įsitaiso priešais televizorių. Seniūnas stengiasi, ruošiasi šventei ir skaudu, kad tiek mažai į renginį atvykstančiųjų“, – pasakojo pavardės nenorėjęs skelbti judrėniškis.


Tačiau tautodailininkė pensininkė Irena Viliutė samprotavo kitaip: „Gal ir gerai būtų sporto salė – vaikai sportuotų, geras užsiėmimas. Judėti, sportuoti sveika.“


Ne tik mokyklai


Judrėniškiai suskaičiavo, kad miestelyje stūkso 6 negyvenamos sodybos. Jų teigimu, pastarųjų kasmet daugėja. Jaunimas tik savaitgaliais pas savo tėvus sugrįžtąs.


Judrėnų seniūnijos statistikos duomenimis, pernai čia atvyko gyventi 19 gyventojų, o išvyko 7. Šiemet gyvenamąją vietą deklaravo 17, o išsikėlė 12. Praėjusiais metais amžino poilsio atgulė 6 gyventojai, o gimė 9, šiemet – 3 naujagimiai, mirė 4 gyventojai.


Pasak Judrėnų Stepono Dariaus pagrindinės mokyklos direktorės Irenos Račkauskienės, šį rugsėjį ateis 4 pirmokėliai, bet kitais metais – 7. Iš viso šiemet turėtų susirinkti 101 mokinys – 5 mažiau nei pernai.


„Sporto salė bus ne tik mokyklai, bet ir bendruomenei, aplinkinių kaimų žmonėms“, – kalbėjo 14-us metus mokyklai vadovaujanti pedagogė. – Mes anksčiau norėjome ją įrengti buvusio vaikų darželio patalpose, bet nepavyko. Jeigu nebus sporto salės, gyvenamojo namo čia niekas nestatys.“


Judrėnams būtų gėda


Šios mokyklos kūno kultūros mokytojas Vladas Ruškys samprotavo, kad atvykęs gyventi geras medikas ar mokytojas pats turi pasistatyti namus. „Netiesa, kad Judrėnai mirštantis kaimas – tai ramybės oazė. Aš 12 metų dirbu šioje mokykloje: nėra darbo sąlygų. Sporto salė tokia pat būtina, kaip pieštukas pamokoje. Rudenį iš pamokų grįžtu šlapias, purvinas. Nesuprantu judrėniškių, kurie pasisako prieš sporto salės statybą. Jeigu jų vaikai baigę mokyklą, tai kitiems nebereikia? O gal jie nežino, kas yra Steponas Darius?“ – retoriškai klausė kūno kultūros mokytojas.


Šis buvęs klasikinių imtynių treneris ne be emocijų kalbėjo, kad čia galima išugdyti sportininkų. Dabar veikia rajono vaikų jaunių sporto mokyklos teniso sekcija, o 3 stalo teniso stalai stovi mokyklos koridoriuje.


Judrėniškiai stalo tenisininkai sėkmingai dalyvauja ne tik rajono varžybose. Seniūnas Zigmantas Siminauskas akcentavo, jog šį pavasarį jie dalyvavo seniūnijų sporto žaidynėse Žemaitijos turnyre, kur rungėsi su didžiųjų miestų tenisininkais. O kiek padėkos raštų pelnę judrėniškiai tinklininkai. „Gėda Judrėnams neturėti sporto salės“, – piktinosi kūno kultūros mokytojas V. Ruškys.


Laukia statybos pradžios


Judrėnų Stepono Dariaus bendruomenės pirmininkė Vilija Norvilienė akcentavo, jog kultūros namai ne sportui, o kitiems poreikiams skirti. „Jeigu rajono politikai patvirtino sprendimą skirti lėšų sporto salės statybai, tai ji ir turi būti statoma“, – neabejojo ji.


Aštuntus metus Judrėnų seniūnu dirbantis Zigmantas Siminauskas su nuoskauda prisiminė, kiek buvo svarstyta su rajono valdžia, politikais, Seimo nariais, kad Judrėnuose reikia sporto salės. „Mūsų seniūnija nedidelė, bet jaučiamės nuskriausti. Juk daugiau nei prieš 40 metų pastačius mokyklą, svaresnių investicijų nebuvo skirta, – kalbėjo jis. – Mokyklos kolektyvas savo rankomis sutvarkė, išpuoselėjo aplinką. Tačiau vien entuziazmo, gero noro neužtenka pastatyti sporto salei: reikia pinigų. Judrėnų bendruomenė pasisako už šį objektą. Šiemet priimtas politinis sprendimas. Taigi ir turi būti Judrėnuose statomas šis būtinas objektas.“


Mokyklos vadovė I. Račkauskienė patvirtino, kad konkursą sporto salei, kainuosiančiai 1,5 mln. litų, statyti laimėjusi viena plungiškė įmonė. Būsimos sporto salės vietoje įkastas ir pašventintas kertinis akmuo – startas statybos pradžiai.


Virginija LAPIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių

Skip to content