Skaitytojų pasiūlyta tema

Priekuliškiai siekia išsaugoti Vingio parką

Priekulės miesto teritorijoje ne pirmą amžių stūksantis Vingio parkas – graži poilsio, renginių vieta. Tačiau jis netvarkomas ir pamažu nyksta. Priekuliškiai susirūpinę, kad jame būtų sutvarkyti takai, apšvietimas, įrengta žaidimų aikštelių, sutvirtinta Minijos krantinė. Parengus Vingio parko specialųjį planą ir jį pateikus svarstyti, miestelėnus išgąsdino kai kurios formuluotės, planuojamai įtartini darbai. Jie pabūgo, kad Vingio parkui gresia privatizavimas: jame gali pridygti įvairių privačių pastatų ir bendruomenė neteks gražaus gamtos kampelio. Iniciatoriai, griežtai pasisakę prieš šį specialųjį planą, rinko gyventojų parašus ir kreipėsi į rajono teisėsaugininkus. Ir antrą kartą svarstant pataisytą planą abejonių liko, nors rajono ir vietos valdžios atstovai tikino, kad Vingio parko žemės paskirtis nekeičiama, jame statybos nevyks.

Įtikinti bendruomenę sunku

Savivaldybės administracijos užsakymu pernai parengtas Priekulės miesto Vingio parko specialusis planas, be kurio neįmanoma jį sutvarkyti. Tačiau šis sukėlė audringas diskusijas, įtarimus, jog kėsinamasi privatizuoti gražųjį gamtos kampelį.

Praėjusį rudenį bendruomenės susirinkime aptarus Vingio parko specialųjį planą, jis buvo pakeistas atsižvelgus į kai kuriuos pasiūlymus, pastabas. Šiemet priekuliškiai antrą kartą aistringai diskutavo dėl šio plano, dalyvaujant rajono ir vietos valdžios atstovams, projektuotojams.

Šio projekto vadovas D. Kitovas pristatė Vingio parko specialiajame plane numatytas rekreacinę, intensyvaus, ekstensyvaus poilsio zonas ir kt.

Tačiau miestelėnus jaudino klausimas, kokia bus parko paskirtis. Savivaldybės administracijos direktorius Kęstutis Cirtautas kelis kartus pakartojo, jog parko paskirtis nekeičiama – žemės paskirtis nenustatoma.

Priekuliškiams kėlė nerimą urbanizuotos parko teritorijos. Projektuotojas paaiškino: „Urbanizuotų teritorijų viešosios erdvės – tai Priekulės miesto viešoji erdvė.” Jo teigimu, Vingio parke bus atlikti kraštotvarkiniai kirtimai išvalyti šabakštynus, krūmus. K. Cirtautas patvirtino, jog formuojant takus, nebus iškirsti vertingi medžiai. Projektuotojas tikino, jog čia negali būti gyvenamųjų namų statybos.

Tačiau susirinkime vienas priekuliškis atvirai pasakė, jog būtų mažiau diskusijų, jeigu nebūtų kalbama apie privatų kapitalą. „Reikia išbraukti iš šio plano žodžius apie privatų kapitalą”, – pasiūlęs jis. Juk prisiklausius, kas dedasi mūsų šalyje – užgrobiami gražiausi sklypai prie ežerų, upių ir pažeidžiant įstatymus statomi pastatai, patikėti, kad to neįvyks Priekulėje, labai sunku. Kas dedasi ranka pasiekiamoje Neringoje… Taigi suprantama priekuliškių baimė. Suprantamas jų noras išsaugoti Vingio parką visai bendruomenei, ateities kartoms. Būtina jį sutvarkyti, tačiau nerimas, kad pasinaudojus specialiuoju planu gali būti gviešiamasi privatizuoti, dar neišblėsęs.

Laiške – projektuotojų klaidos

„Priekulės Vingio parkas yra Minijos upės ichtiologinio draustinio ribose, todėl draustinio statusas ir turi išlikti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 2004 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr. 1144 pripažinta, kad ekologiniu ir kultūriniu požiūriu svarbi visa Minijos upė: dėl žuvų rūšių (lašišų), įtrauktų į Lietuvos Raudonąją knygą, gamtinių buveinių ir laukinės gyvūnijos bei augalijos apsaugos direktyvos saugomos rūšys, Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos (Berno) konvencijos saugomos rūšys, upės, kuriose saugomos lašišos Lietuvoje pagal HELCOM, Baltijos jūros žvejybos komisijos (IBSFC), Lietuvos lašišų atkūrimo ir apsaugos programą, Priekulės Vingio parkas yra kraštovaizdžio draustinis, regioninis parkas, ichtiologinis draustinis.

Teritorijoms natūra poveikio vertinimas atliktas remiantis ekspertų išvadomis. Ekologijos ir Botanikos instituo ekspertai atliko biologinės įvairovės tyrimus planuojamoje teritorijoje ir pateikė savo išvadas bei pasiūlymus biologinės įvairovės apsaugai. Šioje teritorijoje negalima įrengti statybos ir rekreacinių aikštelių nei planuoti urbanistinius statinius.

Kodėl Vingio parko plano architektas D. Kitovas projektuoja įvairius neleistinus statybos objektus, kurie prieštarauja kraštovaizdžio draustinio, regioninio parko ir ichtiologinio draustinio statusui? Draustinio ribose negalima projektuoti ir statyti automobilių stovėjimo aikštelių su kietąja danga, grandiozinių cementinių prieplaukų su draustinio žemės paskirties pakeitimu į kitą paskirtį, pažeidžiant viešumo principus, laužaviečių, parko kirtimo projektų, grandiozinių pamatų statybos…

Kodėl Klaipėdos rajono vyr. architektė V. Vytienė, gerai žinodama tuos įstatymus, negina ichtiologinio draustinio statuso išsaugojimo, o viešai įrodinėja, kad reikia šį statusą pakeisti į kitą?

Kodėl Priekulės seniūnas V. Velkas kalba apie žemės paskirties pakeitimą į kitą ichtiologinio draustinio ribose, kuriose yra Priekulės Vingio parkas?

Tai yra mus, priekuliškius, dominantys klausimai, į kuriuos negauname atsakymo”, – šį laišką „Bangai” atsiuntė skaitytoja Edita Barauskienė.

Įteisins parko ribas

Priekulės seniūnas Valerijus Velkas teigė esąs patenkintas, kad miestelėnai susidomėjo Vingio parko specialiuoju planu ir aktyviai dalyvavo jo svarstyme. Bet, pasak jo, ne viską supratę, todėl užvirusios aistros. „Specialiuoju planu žemės paskirtis nekeičiama. Juo bus įteisintos Vingio parko, esančio valstybės žemėje, ribos, – kalbėjo seniūnas. – Iš pradžių buvo skelbiama klaidinga informacija, kad čia vyks viešbučių, gyvenamųjų namų statyba. Vėliau žmonės suprato klaidinami.”

Jis akcentavo, kad Vingio parkas – Priekulės miesto viešoji erdvė, kuri ir ateityje liks visuomenei. „Tačiau be specialiojo plano negalima atlikti jo teisinės registracijos, o be šios – rengti projektus čia numatytoms krepšinio, vaikų žaidimo aikštelėms bei kt. objektams ir gauti Europos Sąjungos fondų lėšų”, – aiškino V. Velkas.

Jo teigimu, urbanizuota teritorija parke – visuomenės reikmėms. „Juk lankytojams reikia viešojo tualeto, renginiams – žiūrovų tribūnos, – kalbėjo seniūnas. – Nesikėsiname sugadinti parką, pažeisti ichtiologinį draustinį. Atvirkščiai – norime jį išsaugoti ateities kartoms.”

V. Velkas tikino, kad prieplaukai parinkta 0,3 ha žemės toje vietoje, kurioje didžiausia erozija. „Šiemet per potvynį Minija susiliejo su tvenkiniais. Nesutvirtinus krantinės, kyla grėsmė, kad upė padalins parko teritoriją į tris dalis”, – sakė seniūnas.

Atsižvelgta į draustinio reikalavimus

Rajono architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjos Vidos Vytienės teigimu, Vingio parko specialusis planas prilygsta kraštovaizdžio tvarkymo planui: nustatoma, ką jame galima daryti. „Nustatant tvarkymo reglamentus, vadovaujamasi įstatymais. Be to, atsižvelgiama į žemės naudojimo specialiąsias sąlygas”, – aiškino ji.

V. Vytienė patvirtino, kad priekuliškės E. Barauskienės minimas ichtiologinio draustinio statusas labai svarbus Vingio parkui tvarkyti. Rengiami sprendiniai negalės pažeisti ichtiologinio draustinio reikalavimų.

Įstatymiškai jo teritorijoje draudžiama keisti hidrologinį, terminį ir cheminį vandens režimą, tiesinti ir gilinti upių vagas, statyti užtvankas, keisti vandens telkinių kranto linijas, važiuoti per brastas, naudoti trąšas, pesticidus bei kt. chemines medžiagas, statyti statinius ir įrenginius, nesusijusius su draustinio paskirtimi. „Betgi specialiajame plane nenumatyta atlikti nė vieno iš šių darbų, – kalbėjo V. Vytienė. – Be to, negalima vykdyti pagrindinio naudojimo plynus kirtimus – specialiajame plane numatyta iškirsti tik šabakštynus.” Ji akcentavo, kad čia negalima statyti bei rekonstruoti statinius arba įrenginius, tiesti arba rekonstruoti kelius, vamzdynus, elektros tiekimo ir ryšių linijas, įrengti pažintinius takus bei turistines trasas šių darbų nesuderinus su Aplinkos ministerija. Šis specialusis planas, kaip ir visi teritorijų planavimo dokumentai, viešai juos apsvarsčius, derinami su institucijomis. Tarp jų ir aplinkos apsaugos, kurios garantuotų draustinio nepažeidžiamumą.

„Būtent šiuo dokumentu bus nustatyta, kaip tvarkyti parką ir jį išsaugoti ateities kartoms”, – akcentavo specialistė.

Šiuo metu Priekulės Vingio parko specialiojo plano sprendiniai konkretinami atsižvelgiant į bendruomenės pastabas ir pasiūlymus. Rajono Savivaldybės taryba jį svarstys atlikus viešąją procedūrą, suderinus su institucijomis ir gavusi Klaipėdos apskrities administracijos viršininko teigiamą išvadą dėl teikimo tvirtinti Taryboje.

Virginija LAPIENĖ