Skaitytojų pasiūlyta tema

Vardan ko miršta Gargždų medžiai?

Praėjusį penktadienį prie Gargždų kultūros centro krito dar vienas miesto medis – graži eglė. Gargždiškiai neslėpė pykčio ir be jokių užuolankų tai pavadino valdžios siautėjimu ir vandalizmu. Tačiau Savivaldybės atstovai ir toliau tikina, jog medžių mirtis – neišvengiama, o pabaigus Klaipėdos gatvės rekonstrukciją visi pasidžiaugsime puikiu rezultatu.

Kaip sakoma, duok Dieve, kad šitie žodžiai eitų į dangų…

Vaizdas pribloškė

Gargždų kultūros centro vaikų šokių kolektyvo „Trepsiukas“ vadovė Lilija Šepčenko, išvydusi, kad nebeliko eglės, neslėpė apsiverkusi: „Taip širdį suspaudė…“

Kultūros centro direktorė Birutė Oželienė taip pat apgailestavo, kad buvo priimtas toks sprendimas. „Praėjusiais metais įsigijome girliandų ir planavome kiekvienais metais ją prieš Kalėdas puošti. Žinoma, gaila, juolab kad nieko nežinome, kas šioje erdvėje suplanuota. Norėtųsi, kad prie kultūros centro netrūktų žalumos ir jaukumo, kad čia būtų galima rengti koncertus ar kitus pramoginius renginius.“

Kultūros centro kaimynystėje savo saloną turinti kirpėja Laima Petrauskienė sakė nesuprantanti, kuo „nusikalto“ šita eglė. L. Petrauskienės manymu, ji galėjo tapti pagrindiniu miesto Kalėdų švenčių akcentu – nereikėtų kasmet iš miško vežti… „Deja, tai kas dabar vyksta Gargžduose, ne tik aš, bet ir visi, su kuriais bendrauju, vandalizmu vadina. Nesuprantu, kaip tokie projektai gali būti įgyvendinami jų sprendinių neaptarus su visuomene. Kas kita būtų, jei gatvės ir aikštės maketai būtų viešai paskelbti, jei žmonės būtų turėję galimybę padiskutuoti. Juk valdžia ne sau, o visuomenei tai turėtų daryti. Gal valdininkams gražu tos betoninės aikštės ir asfalto dangos, bet paprastiems gargždiškiams, įpratusiems prie miesto žalumos, nesuprantama, kodėl aukojami medžiai platiems šaligatviams, kuriais kariuomenė galėtų pražygiuoti. Dabar atrodo, jog ta betonine gatve tiesiai į jūrą išvažiuosi. Negirdėjau nė vieno patenkinto tuo, kas Gargžduose daroma ir jau padaryta“, – teigė L. Petrauskienė.

Užstojo šviesą

Praėjusią savaitę krito ne tik Gargždų kultūros centro eglė. Nebeliko ir liberalcentristų prieš keletą metų įrengto alpinariumo. Dar viena eglė nupjauta prie buvusio viešbučio, kita laukia pjūklo, nebėra ir čia augusios liepos. L. Petrauskienės teigimu, šitie medžiai išties kažkada buvo ne vietoj pasodinti ir visiškai užtemdė pastato patalpas. Taip pat kalbėjo ir prekyvietės pardavėja Ramutė Jastrumskienė: „Gerai, kad nupjovė. Net vasarą tekdavo apšvietimą visą dieną įjungti.“ Beje, R. Jastrumskienė buvo vienintelė pašnekovė, kuriai Klaipėdos gatvės ir aikščių rekonstrukcija teikia vilčių, kad miestas ateity taps gražesnis.

Tačiau bare „Klevas“ sutiktoms gargždiškėms Aldonai Zubrienei ir Rimai Strazdauskienei taip neatrodo. Joms neaišku, kodėl Palangoje, J. Basanavičiaus gatvėje, iškirtus senus medžius ir iš naujo įrengus tinklus, kaštonus buvo galima atsodinti, o Gargžduose – ne. „Gargždai neturi šeimininko, todėl tiek daug chaoso, netvarkos ir neūkiškumo. Akivaizdu, kad darbai nesuplanuoti, išrausiama, užkasama ir netrukus toje pačioje vietoje vėl rausiama. Nėra kam visa tai aprėpti ir koordinuoti, nėra žmogaus, kuriam dėl miesto vaizdo širdis skaudėtų“, – kalbėjo gargždiškės.

Pusiau lupta, pusiau skusta

Savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Gintautas Bareikis, paklaustas, kaip vertina po jo vadovaujamos įstaigos langais vykstančius procesus, pirmiausia paprašė suprasti, jog jis yra… Savivaldybės tarnautojas. Nors neslėpė apgailestaująs, kad niekas nei jo, nei jo kolegų neklausė, kas aikštėje prie kultūros centro turėtų būti, kokia jos funkcija, kaip ji turėtų atrodyti. „Žinoma, man labai gaila tos vienintelės eglės. Liūdna būtų, jei čia liktų tik grindinys. Juolab kad Savivaldybės aikštė nėra kokybiškai įgyvendintas projektas – ji jau šiandien nebelygi ir ne itin jauki. Mūsų aikštė – prie pagrindinės gatvės ir galėtų būti reprezentacinė. Būtų puiku, jog šioje miesto dalyje atsirastų daugiau meno kūrinių. Aš vis tik tikiu specialistų kompetencija ir viliuosi, kad darbas bus atliktas gerai.“

Tačiau G. Bareikis pastebėjo, jog mūsuose trūksta sprendimų ir veiksmų kompleksiškumo. „Norėtųsi, kad jei darome, tai padarykime išbaigtai ir kokybiškai“, – sakė jis.

Beje, jau baigiamas rengti Gargždų kultūros centro pastato rekonstrukcijos projektas, kurio sąmata – per 10 milijonų litų. Taigi kai aikštė bus pabaigta įrengti, neužilgo turėtų prasidėti centro rekonstrukcija: antrojo aukšto statyba, sienų šiltinimo, fasado atnaujinimo ir kiti darbai. Kam rūpi, kas liks iš aikštės, kuri kainuos šimtus tūkstančių?

Savivaldybės tarybos narė Genovaitė Sinskienė sakė nesanti gerai įsigilinusi į Klaipėdos gatvės rekonstrukcijos projektą, bet tartum pratęsė G. Bareikio mintį: „Už visus sprendimus atsakomybę turi prisiimti specialistai. Ši gatvė – pagrindinė miesto arterija. Pirmiausia reikėjo įvertinti transporto srautus ir ją išplatinti. Deja, tai nepadaryta. Man nepriimtina, kai pinigai mėtomi šen ir ten, bet problemos nesprendžiamos kompleksiškai. Reikėtų laikytis principo: jei esi biednas, geriau nepradėk, o jei darai, atlik darbą iki galo, kad rezultatas būtų.“

Liberalcentristų partijos rajono skyriaus narės G. Sinskienės ir jos kolegų iniciatyva prieš keletą metų prie Gargždų kultūros centro įrengto alpinariumo krūmeliai turėtų būti perkelti prie bažnyčios. Jos sutikimo atsiklausęs Gargždų seniūno pavaduotojas.

Bus gražu?

Kol rekonstrukcijos pabaigos dar nematyti, o gargždiškiai ją jau ne tik stebi, bet ir reiškia nuomones, o ne vienas ir atvirai piktinasi, aiškumo ieškome Savivaldybėje, tapusoje rekonstrukcijos „štabu“, užduočių užsakovu ir veiksmų su projektuotojais – UAB „Patvanka“ iš Kauno ir rangovais – UAB „Hidrostatyba“ koordinatoriais. Jos Vietinio ūkio ir plėtros skyriaus vedėjas Vytautas Buivydas „Bangai“ papasakojo, jog Gargždų kultūros centro eglė nukirsta dėl to, kad trukdė tinklų rekonstrukcijai. Jis tikino suprantantis žmonių jausmus, tačiau esą „vieni pyksta ir protestuoja, kiti prašo, kad seni medžiai būtų nupjauti“. „Mes ir taip mažiau išpjovėme, nei buvo numatyta projekte, o kai kuriose vietose ir atsodinsime“, – patikino vienas iš pagrindinių rekonstrukcijos darbų koordinatorių.

V. Buivydas paaiškino, jog prie Gargždų kultūros centro bus įrengta geltono klinkerio trinkelių aikštė, čia bus poilsio ir renginių zona. Palei pastatą tekės dirbtinis upelis, netoli laiptų bus įrengtas fontanas. „O ar žalumos nors lopinėlis liks? – nedrąsiai klausiu „modernių“ sprendimų priblokšta. V. Buivydas patikina, jog liks: nuo banko link kultūros centro ves laiptai su specialiu apšvietimu, šonuose bus įrengtos klombos, pastatytos gėlių piramidės. Tokios turėtų atsirasti ir Klaipėdos gatvės atkarpoje, kurią „Bangos“ pašnekovė Laima Petrauskienė pavadino betoniniais „vartais į jūrą“. Jie mums kainuos ne tik sentimentus apie buvusius žalius Gargždus, bet ir milijonus litų.

Irena KASPERAVIČIENĖ