Sparnus jaunimui pakerta psichoaktyvios medžiagos

Marihuana/hašišas, kokainas, krekas, heroinas – šių narkotinių medžiagų pėdsakai buvo rasti Klaipėdos rajono ugdymo įstaigose, kuomet buvo atliekamas tyrimas. Narkotinės medžiagos aptiktos ant lauko durų, informatikos kabinete, berniukų ir mergaičių tualeto patalpose, sporto salės persirengimo kambariuose, ant spintelių, poilsio zonose.

Akivaizdu, kad psichoaktyvių medžiagų vartojimo problema aktuali ne tik didmiesčiams. Apie ją kalbamės su MB „Dariaus projektai“ įkūrėju, lektoriumi, buvusiu policijos pareigūnu Dariumi JONEIKIU, kuris garsėja ypač paveikiomis paskaitomis apie žalingų įpročių pasekmes, elektroninėse cigaretėse slypinčius pavojus, narkotinių medžiagų pražūtingą poveikį ir kt.

Patirties bagažas – iš policijos

– Dariau, papasakokite savo istoriją: kaip susiklostė, kad tiek daug žinote apie psichoaktyvias medžiagas?

• Dar 1995 metais mokantis Lietuvos policijos akademijoje, būdamas III kurso studentas atlikau savo paskutinę praktiką Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kovos su narkotikais skyriuje. Dalyvavau išaiškinant platinimo „taškus“ ar sulaikant vartojančius bei laikančius ir pardavinėjančius narkotikus. Nuo to laiko dirbamas kriminalinėje policijoje buvau atsakingas už nepilnamečių nusikalstamumo stebėjimą Kauno rajono teritorijoje. Buvo ir vartojančių, ir vykdančių nusikaltimus vaikų ir jaunuolių, kad nusipirktų „dozę“. Vėliau dirbant policijos bendruomenės pareigūnu labai domėjausi ir rinkau prevencinę medžiagą, padėsiančią, kad mokyklose neplistų narkotinės medžiagos. Nuo 2014 metų įgyvendintų projektų metu važinėdavau per Lietuvą (po 15-20 rajonų), juose organizuodavau per 70-80 viešų renginių šia tematika prie prekybos centrų, parkuose, sporto aikštelėse, ten, kur būdavo jaunimas. Tuo metu buvo aktualu tik rūkymas ir alkoholio vartojimas, psichoaktyvių medžiagų plitimas buvo retas dalykas.

Nuo 2015 metų jaunuolių rankose atsirado elektroninės cigaretės ir užpilami skysčiai, nuo tada pradėjau gilintis, skaityti įvairius straipsnius, girdėti įvairius jaunuolių pasakojamus, atsitikimus, su kuriais jie susidūrė. Surinkau nemažą patirtį bendraudamas su vartojančiais ir turinčiais priklausomybių jaunuoliais. Po renginių jie pasilikdavo ir konsultuodavosi, klausinėdavo, ką daryti, kaip atsikratyti žalingų įpročių.

• Kaip keitėsi vartojimo tendencijos?
• Nuo 2018 metų atsirado pavojinga medžiaga – žiurkių nuodai, kuriuose esanti cheminė medžiaga brodifikumas, sukeldavo sintetinių kanabinoidų pastiprinimą ir ilgesnį veikimą. Po dar kelių metų (iš karto po pandemijos, apie 2021 metus) į skysčius vaikai ir jaunimas pradėjo pilti įvairias psichoaktyvias medžiagas. Aš tą pokytį stebiu iš žiniasklaidos, mokslinių straipsnių ar laidų. Labai domiuosi socialiniais tinklais, kuriuose vyksta prekyba, todėl ten yra labiausiai žinomos naujos tendencijos ir pokyčiai. 

Pražūtingas poveikis

– Šiuo metu policijoje jau nebedirbate?

• 2023 metais išėjęs iš policijos savo patirtį perkėliau į profesionalią pagalbą mokykloms, įkūriau MB „Dariaus projektai“, kuri siūlo kompleksines priemones, siekiant kurti saugią aplinką mokyklose prieš psichoaktyvias priemones. Sukūrėme programą „Saugi mokykla“, kurioje kartu savo socialinių partnerių judėjimo „Stabdyk nusikalstamumą“ Kauno regiono skyriumi vykdome aktyvias prevencines veiklas: mokinių testavimą dėl sąlyčio su psichoaktyviomis medžiagomis (testuoti visi 5-12 klasių moksleiviai Mažeikių ir Raseinių rajono savivaldybės, 2025 m. rugsėjo mėn. bus testuojami Akmenės rajono mokiniai), vykdome reidus, taikome įvairias priemones (naudojami dronai, metalo ir nešiojami garų nustatymo detektoriai), vykdome daiktų ir asmenų patikras bei stebėjimą mokyklos viduje ir išorėje (prieigose) dėl neigiamų reiškinių paplitimo. Aktyviai veiklas 2023-2024 m. vykdėme Druskininkų, Alytaus rajono, Kazlų Rūdos savivaldybėse. Susitinkame su vaikais, tėvais ir kalbamės apie psichoaktyvių medžiagų plitimą.         
• Kokios psichoaktyvios medžiagos šiuo metu yra populiariausios tarp jaunimo ir kokią žalą jos daro?
• Labai sunkus klausimas, nes dabar daugeliu atvejų būna mišiniai įvairių medžiagų. Dar dirbdamas policijoje mačiau savo akimis pas tyrėją padarytą ekspertizę, kurioje buvo paminėta 12 skirtingų narkotinių medžiagų, net ir iš skirtingų poveikių grupių, kas yra labai pavojinga. Pvz., „Spice“ sintetinis kanabinoidas, tačiau jis gali sukelti trejopą poveikį (stimuoliantį, slopinantį ir haliucinogeninį). O kiek kartų vaikai liudija, kad vieniems tas pats buteliukas nieko nesukelia, kitus išveža į ligoninę su ūmių apsinuodijimu ir perdozavimu? Nemažai atvejų nėra žinoma narkotinių medžiagų koncentracija ir kiek jos pavojingos kiekvienam individualiai. Šiuo metu yra apie 700 naujų psichoaktyvių medžiagų. Virš 250 sintetinių kanabinoidų, per 170 sintetinių katinonų per 250 sintetinių opioidų. Jų kasmet daugėja, po 50-60 psichoaktyvių medžiagų.

Svarbu pasėti abejonės sėklą

– Daug keliaujate po Lietuvą, vedate paskaitas jaunimui. Jūsų nuomone, kokios yra žalingų įpročių priežastys?

• Didmiesčiuose yra didesnės problemos: daugiau mokinių, daugiau nepastebimų vietų, daugelis neatpažįsta stovinčių šalia mokyklos. Grėsmę miestuose didina tai, kad jie turi paštomatus, kuriais dažnai vyksta nelegali prekyba šiomis priemonėmis. Dažnai prekiautojai naudoja paštomatus, kaip psichoaktyvių medžiagų saugojimo funkciją. Arba pamokų metu moksleiviai laiko savo „veipus“ prekybos centrų daiktadėžėse. Sumažinus šių priemonių prieinamumą ar didinant jų kontrolę (įtraukiant prekybos centrų apsaugą), galima apsunkinti jų plitimą. Dar viena priežastis yra nekontroliuojamas prieinamumas. Dabar bet kuris 5-6 klasės mokinys, jei nori, gali įsigyti nelegalių medžiagų iš vyresnių klasių mokinių (7-8 klasių) arba iš šių priemonių platintojų, kurie yra tarp mokinių ar išorėje (pertraukų metu sutartose vietose). Taip pat labai aktyviai yra įsigyjama per socialinius tinklus, uždarose grupėse, tik patikimų žmonių sambūriuose. Kai yra prekiaujama narkotinėmis medžiagomis, kartais nėra kontakto: pardavėjas su pirkėju nenaudoja pavedimų, o pasinaudoja „kriptovaliuta“. Dažniausiai naudojami „Solanas“. Įsigyta narkotinė priemonė yra paliekama sutartoje vietoje nurodant geolokaciją. Tai yra sunkiai kontroliuojami teisės pažeidimai ir nusikaltimai. Policijos pareigūnų negalima kaltinti, kad nieko nepadaro. Kaip tik reikia jiems padėti, siekiant mokymo įstaigose išsiaiškinti platintojus ir pardavėjus, vartotojus, o ne tai slėpti. Kuo daugiau slepiate, tuo labiau gilėja problema, jų daugėja, jaučiamas nebaudžiamumas ir galimas didėjantis nusikalstamumas pačioje mokykloje.
• Sakoma, jog bausmėmis sunku diegti sąmoningumą, ar yra kitas kelias?
• Būtina užmegzti kontaktą su vaikais (klasės auklėtojai, socialiniai pedagogai, gal net mokykloje jaunimo darbuotoja), kad su jais būtų kuriamas tinkamas santykis, kad jie pasitikėtų suaugusiais. Socialiai atsakingi mokiniai neleis plisti narkotikams mokykloje, klasėje ar tarp draugų, bus galima identifikuoti platintojus ir vartotojus. Jei nebus tinkamai dirbama su mokiniais, mokyklų administracija ir tėvais, jei nebus koordinuojama ši veikla, tol mes šį „karą“ pralaimėsime. Kiekvieną mėnesį atsiranda naujų vartojamų medžiagų, priemonių ar įrenginių. Kol mes nerengsime suaugusių šios problemos sprendimui, tol nieko nebus. Turime vaikams pasėti abejonės sėklą, kad jie paėmę bet kokį daiktą į rankas ar verčiami vartoti ne iš karto sutiktų, o nors akimirką sustotų ir susimąstytų, kodėl jam siūloma, kokios pasekmės laukia ir pan. Gal ši akimirka padės vaikui apsispręsti? Nei vieno suaugusio žmogaus nebus šalia, kai vaikui ar paaugliui reikės patarimo ir priimti teisingą sprendimą.  

Šviesti reikia jau pradinukus

– Jūsų paskaitos netradicinės. Papasakokite, kokius metodus, praktikas naudojate, kad pritrauktumėte jaunimo dėmesį ir užtikrintumėte žinių sklaidą?

• Dažniausiai metodus ir priemones mūsų komanda sukuria ir pritaiko, pasitelkdama pažangiausias prevencines priemones visame pasaulyje. Nuolat analizuoja ir sistemina bei adaptuoja Lietuvos mokyklų moksleiviams. Priemonės skirtingoms amžiaus grupėms. Dabar pati jauniausia auditorija 9-10 metų vaikai (III-IV klasių mokiniai jau viską žino apie elektronines cigaretes, apie „snusus“), todėl matome poreikį jau parengti išsamesnę medžiagą jiems suprantama kalba. Ši tendencija labai išryškėjo per 2024-2025 mokslo metus. Kas mūsų laukia 2025-2026 mokslo metais, niekas nežino. Tendencijos keičiasi kas 3-6 mėn., todėl mokymo įstaigos turi būti pasiruošusios būti lanksčios savo prevencinėje veikloje.
• Ką patartumėte daryti tėvams, kurie pastebėjo, kad jų atžala vartoja psichoaktyvias medžiagas?
• Labai sunkus klausimas. Vieno recepto nėra. Pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į vaiko draugus, į daiktus ir priemones, atsiradusias jo rankose. Įtartini kvapai ar elgesys turi sukelti įtarimą. Reikia sugebėti nustatyti pagal fizinius požymius, ar nėra pavartojęs šią akimirką. Kadangi narkotinių  medžiagų, mišinių įvairovė yra stulbinanti, nėra žinoma, koks poveikis bus jūsų vaikui, todėl nepalikite savo vaiko be priežiūros, vartokite daug vandens. Pasaulinėje prevencinėje praktikoje įvairių prevencinių priemonių. Pavyzdžiui, Vokietijoje ir Austrijoje yra programa „FRED goes net“, kuri yra skirta jaunimui, kurie buvo pastebėti vartojantys alkoholį ar psichoaktyvias medžiagas viešumoje. Ši programa suteikia 8 val. seminarus, kuriuose susirinkęs jaunimas reflektuoja savo elgesį ir pasirinkimus, taip pat jiems yra suteikiama informacija apie ilgalaikes ar/ir trumpalaikes pasekmes. Visą šią programą veda apmokytų profesionalų grupė. Po dalyvavimo šiuose seminaruose buvo pastebėtas žymus sumažėjęs alkoholio vartojimas.

Agnė ADOMAITĖ

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas