Stiprios bendruomenės – tiltas tarp gyventojų ir valdžios

Į susitikimą su rajono valdžia atvykę seniūnijų bendruomenių lyderiai dalijosi patirtimi ir diskutavo, kaip ir kokia sudėtimi turėtų veikti BO taryba.

Seniūnijų bendruomenes į susitikimą pakvietusi Klaipėdos rajono savivaldybė perdavė aiškią žinią: bendruomenės ir nevyriausybinės organizacijos turi būti įtrauktos į viešųjų paslaugų teikimą, kaip tai numato įstatymas. Tačiau ar Klaipėdos rajone veikiančios bendruomenės yra tam pasirengusios?

Klaipėdos rajone veikiančios bendruomenės ir nevyriausybinės organizacijos privalo telktis, stiprėti ir būti patikimu partneriu savivaldybei, – įsitikinęs Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

Tuo tikslu, pasak mero, norima sudaryti naują Bendruomeninių organizacijų tarybą, kurioje dirbtų visų 11 seniūnijų atstovai, lyderiai, galintys komunikuoti tiek su savivaldybe, tiek su seniūnijos bendruomenėmis, ir sugebėsiantys tikslingai ir aiškiai perduoti informaciją.

BO taryba galėtų teikti siūlymus dėl bendruomeninių organizacijų veiklos skatinimo, bendruomenių viešųjų poreikių ir iniciatyvų finansavimo tikslingumo, dėl kitų savivaldybės gyventojams svarbių reikalų. Bendruomeninės organizacijos turi investuoti ne tik į save (ugdytis, semtis patirties ir augti), tačiau spręsti ir bendruomenės skaudulius, lėšas nukreipiant į socialinių problemos, užimtumas ir švietimas klausimų sprendimą.

„Nors susidaro įspūdis, kad BO tarybos pagrindinė misija orientuota į pasiūlymų teikimą, tačiau noriu garantuoti, kad Savivaldybė įsipareigoja išgirsti BO Tarybos siūlymus priimant politinius ir programinius sprendimus. Iš šių 11 bendruomenių atstovų tikimės, kad jie taps savotišku gyventojų nuotaikų transliuotoju, geru filtru gyventojų poreikiams išgryninti visose srityse“, – bendraudamas su bendruomenių lyderiais kalbėjo meras B. Markauskas.

Turint visas bendruomenes vienijančią BO tarybą, lengviau bus nustatomi visų bendruomenių poreikiai ir prioritetai (savivaldybė ir jos įstaigos gaus būtiną reikiamą informaciją geriausiam sprendimui priimti), augs abipusis pasitikėjimas, pagerės savivaldybės ir jos institucijų veiklos skaidrumas bei atskaitomybė.

Meras taip pat informavo, kad 2020 m. yra suplanuota didinti NVO ir bendruomeninės veiklos stiprinimo programai skirtas lėšas nuo 96 tūkst. Eur iki 150 tūkst. Eur. Tikimasi, kad šis sprendimas paskatins ir bendruomenių didesnį prisidėjimą, nes prioritetas bus teikiamas tiems projektams, kuriuose bus bendruomenės prisidėjimas.

„Planuojame šios programos apimty turėti ir konkrečių Klaipėdos rajono problemų sprendimui skirtą priemonę. Tokiu būdu NVO ir rajono bendruomenes prisidės prie Klaipėdos rajono problemų sprendimo, siūlant iniciatyvas ir teikiant paraiškas. Šios priemonės metu bus finansuojama ne organizacija, bet konkretus projektas, kuris sprendžia aktualias problemas ir bus orientuotas į aiškius rezultatus“, – sakė meras.

Jo manymu, bendruomenės greitoje ateityje taps svarbiu Savivaldybės partneriu, tačiau turi nepamiršti ir pagrindinės misijos – įtraukti visus gyventojus į aktyvią visuomeninę veiklą, skatinti savanorystės iniciatyvą, didinti žmonių pilietinį sąmoningumą ir atsakomybės jausmą.

Gražių darbų, susijusių su savanoryste, yra nuveikusi nuo 2016 metų gyvuojanti bendruomenė „Priekulės ainiai“. Vadovė Gitana Mizgerienė susitikimo metu pasakojo, kad pernai metais prie bendruomenės įsteigtas ir jaunųjų savanorių klubas. Jame šiai dienai yra 90 jaunuolių, kurių amžius svyruoja nuo 12 iki 18 metų. Jaunuoliai savanoriauja slaugos ligoninėje „Gyvenimo gija“ ir užima jos pacientus.

Į visas kartu su seniūnija, Priekulės kultūros centru ir kitų seniūnijos kaimų bendruomenėmis organizuojamas veiklas (kalėdinės dirbtuvės, kalėdinio miesto kūrimas, sodo dienos, senų kapinių tvarkymas, gyventojų lankymas prieš Šv. Velykas ir verbų dovanojimas ir k.t.) „Priekulės ainiai“ stengiasi įtraukti kuo įvairesnio amžiaus žmones.

„Bendruomenė yra ne gyvenamoji vieta, ne popieriai. Kartais tiek jaunas, tiek senas žmogus gali jaustis niekam nereikalingas, todėl reikia pasistengti maksimaliai į visas veiklas įtraukti kuo daugiau įvairaus amžiaus vietos gyventojų“, – sakė G. Mizgerienė.

Gerąja bendruomenių projektų vykdymo patirtimi taip pat dalijosi Sendvario seniūnijos kaimų jungtinės bendruomenės pirmininkė Lijana Simonaitytė, vietos veiklos grupės „Pajūrio kraštas“ vadovė Raimonda Damulienė, apie Brožių bendruomenės vykdomą verslą, padėjusį įkurti 14 darbo vietų, pasakojo šios bendruomenės pirmininkė Vida Riaukienė.

Susitikimo metu nutarta, kad steigti BO tarybą būtina, o siūlomų bendruomenių lyderių kandidatūras kiekviena seniūnija turi pateikti per kelias savaites.

Gintarė PLUNGIENĖ

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Ryšių su visuomene skyriaus specialistė