Studentiškas bendrabutis: kančia ar naujos galimybės?

Kasmet dalis abiturientų, išvykdami studijuoti į kitą miestą, nusprendžia apsigyventi patirčių ir istorijų prikaupusiuose bendrabučiuose. Vienam jaunuoliui maždaug 50 eurų siekianti triviečio kambario nuoma – gana pigus pasirinkimas net ir sostinėje. Visgi laimės dalykas, koks kambarys, aukštas ir gyventojai paklius šioje loterijoje. Apie savo patirtis pasikalbėti sutiko keletas buvusių „Vaivorykštės“ gimnazijos abiturientų.

Džiugina net žalios sienos

Vilniaus universitete politikos mokslus studijuojanti Anelė Dromantaitė dalijasi, kad pirmieji įspūdžiai buvo įdomūs, tačiau ir kėlė daugybę klausimų – kiek pirkti maisto, kokias valymo priemones naudoti. „Pradžia buvo tikrai labai jaudinanti, nauja vieta, nauji žmonės, net kambario valymas atrodė smagus, o ypač galimybė susikurti savo erdvę (tiksliau savo pusę kambaryje) taip, kaip nori, ir net ant erzinančiai žalios sienos pakabintos lemputės džiugino“, – teigė studentė.

Molekulinę biologiją pasirinkęs Feliksas Uktveris kalbėjo, kad atvykęs buvo mielai nustebintas. „Galvoje buvau susikūręs patį blogiausią bendrabučio paveikslą. Labai bijojau, kad teks gyventi ne tik su savo dviem kambariokais, bet ir dar kokiais nors mažais gyviais, pavyzdžiui, tarakonais“, – šypsojosi jaunuolis pridėdamas, kad taip neatsitiko.

Gargždiškė Indrė Būdvytytė, šiuo metu besigilinanti į prancūzų filologijos vingrybes, kalbėjo, jog nauja patirtimi tapo kambario dalijimasis su kitais studentais, o vėliau įpratimas, jog nauja erdvė tampa namais.

Nustebino draugiškumas

Indrė išvykdama kruopščiai sekė informaciją, kada gaus patvirtinimą, jog gavo vietą kambaryje, ir rengė sąrašą, kokių daiktų gali prireikti. „Susikūriau sąrašą su visomis detalėmis ir smulkmenomis, bet tai pasiteisino, nes atsikrausčiusi turėjau viską, ko reikia“, – minėjo mergina.

Anelė apie būsimą išvykimą mąstė nuo pat egzaminų pabaigos, kuomet vaikščiodavo po parduotuves bei dėliojo, kokių daiktų gali prireikti. „Išvykdama nusivežiau daug daiktų, tačiau nemažą dalį pirkau jau Vilniuje, kad būtų bent šiek tiek paprasčiau, stengiausi sau nuolat kartoti, jog bendrabutyje bus mažai vietos“, – dalijosi pašnekovė.

„Visą savo gyvenimą gyvenau namuose tarp mylimų žmonių ir tą aplinką pakeisti per 24 valandas šiek tiek skambėjo šokiruojančiai. Save raminau, kad viskas bus tikrai smagu ir linksma, – kalbėjo Feliksas. – Reikia nusiteikti išleisti pinigų įsikuriant bendrabučio kambaryje, nes gali nebūti rašomojo stalo ir tikriausiai reiks nusipirkti šaldytuvą.“ Feliksą džiugina tai, jog su savo dviem kambariokais greitai rado bendrų pomėgių, taip pat gerbia vieni kitų asmeninę erdvę ir laiką, skirtą studijoms.

Prabangos nesitikėjo

„Jaunimo erdvei“ Anelė komentavo, kad vieta maloniai nustebino – dviese apsigyveno 8-ame aukšte ir gana tvarkingame kambaryje. „Žinojau, kad prabangaus kambario tikrai nereikia tikėtis. Žinoma, seni baldai, tikrai ne naujai nudažytos sienos, kai kuriose vietose likę nešvarumai, bet kambarys gana tvarkingas“, – detalizavo gargždiškė. Visgi dėl taikomo mišraus mokymo dar rudenį bendrabutis buvo tuštokas, tad bendrose patalpose nekildavo jokių problemų.

Indrė teigė, kad gavo kambarį 12-ame aukšte su vaizdu į vakarų pusę, todėl mėgaujasi saulėlydžiais ir miesto panorama.

Feliksas apsigyveno Vilniuje esančiame penkiaaukščių bendrabučių komplekse „Kamčiatka“.

„Svarbiausia buvo nesulūžusi lova, stalas, spinta. Tapetai ir grindys buvo geros būklės, tai net nereikėjo remontuoti. Kadangi bendrabutyje yra blokų sistema (šalia du kambariai – vienas dvivietis, o kitas trivietis), tai šalia turime ir tualetą bei praustuvę. Aukštas man primena ligoninės koridorius“, – šypsojosi studentas pridėdamas, kad virtuvėje buvo proga išmokti naudotis dujine orkaite, o dviejų dušų aukšte užtenka.

Kartu lengviau mokytis

Pasak Indrės, naujas gyvenimo būdas paskatino suvokti, jog jau gyvenama ne po vieną, todėl būtina gerbti kambariokus. „Man pasisekė, nes kambaryje gyvenu dviese su drauge, tačiau tai nereiškia, kad esame laisvos elgtis, kaip sumąstome“, – mintimis dalijosi gargždiškė.

Feliksas įžvelgė daugybę gyvenimo bendrabutyje pliusų – pradedant tuo, kad už 50 eurų per mėnesį galima gyventi Vilniuje, baigiant tuo, jog kambaryje gyvenama su draugais, kolegomis. „Tuomet labai lengva apsikeisti konspektais, gauti patarimų mokantis“, – analizavo gargždiškis pridurdamas, jog šalia bendrabučių yra patogus susisiekimas nuvažiuoti į bet kurį miesto tašką.

A. Dromantaitė teigė, kad atvykus teko pratintis keltis anksčiau, nes kambariokės miego režimas – kitoks. „Vienas juokingesnių dalykų, jog išmokau nemažai patiekalų pasigaminti mikrobangų krosnelėje, nes nelabai mėgstu eiti į bendrą virtuvę. Išmokau naujų receptų, vaikščiojimo ant pirštų galiukų, sužinojau daugiau dalykų apie skirtingus žmones, įpročius, net posakius“, – prisiminė mergina.

Ji teigė, kad su kitais mokytis yra produktyviau, taip pat trumpos pertraukėlės, darbų aptarimai, diskusijos didina motyvaciją: „Bendrabutis yra puiki vieta įsilieti į bendruomenę, surasti naujų draugų.“

Robertas MACIUS

Autoriaus nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių