Studija

Ar dalyvaus Savivaldybė Gargždų „mažojo Akropolio“ projekte?

Trečiadienį savivaldybės Tarybos nariams viešoji įstaiga Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra pristatė ataskaitą apie Savivaldybės galimybes dalyvauti UAB „Pamario namas“ siūlomame projekte, kurį įgyvendinus Gargžduose, S. Dariaus ir S. Girėno/ Pušų gatvių rajone būtų pastatytas ne tik prekybos centras, bet ir sukurta nauja sporto, pramogų ir laisvalaikio užimtumo infrastruktūra.

Netipinė partnerystė

Galimybių studiją dėl dalyvavimo tokiame projekte užsakė Savivaldybė. Jos galutinę ataskaitą pristačiusi Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros direktoriaus pavaduotoja Julija Bendikienė atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvoje tai yra naujas partnerystės tarp viešojo (Savivaldybės) ir privataus sektoriaus (UAB „Pamario namas“) būdas. Jei tokiai partnerystei būtų pritarta, būtume antri po Vilniaus savivaldybės, kuri tokią išvystė su UAB „Rubicon“. Kaip žinia, Vilniaus savivaldybės bendradarbiavimas su privačiu verslu sukėlė daug prieštaringų vertinimų, todėl studijos rengėjai iš karto atkreipė dėmesį, kad būtina detali projekto sklaida, visiškas skaidrumas ir viešumas.

Viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė šiuo atveju būtų dar ir netipinė, nes pasaulio praktikoje tokie projektai įgyvendinami viešojo sektoriaus iniciatyva, o ne privataus, kaip atsitiko šiuo atveju. Be to, projektas būtų įgyvendinamas privačiame UAB „Pamario namas“ žemės sklype, o tai didina riziką, kurią būtų galima panaikinti Savivaldybei išpirkus žemės sklypą dar prieš pradedant projektą įgyvendinti.

Biudžetui kasmet atsieitų per 3 mln. litų

Kaip pažymėjo J. Bendikienė, buvo pasirinkta nagrinėti Savivaldybės galimybė dalyvauti projekte, kuomet UAB „Pamario namas“ projektuotų, statytų, finansuotų ir perduotų objektą, o Savivaldybė, perėmusi jau pastatyto sporto, pramogų ir laisvalaikio užimtumo centro nuosavybės teisę pati jį prižiūrėtų, palaikytų ir valdytų teikdama paslaugas per įsteigtas viešąsias įstaigas ar uždarąsias akcines bendroves.

Atliktas finansinis modeliavimas 22 metų laikotarpiui, iš kurių dveji pirmieji metai skirti objektams pastatyti ir įrengti, o likusieji 20 metų – eksploatacijai. Pagal atliktus preliminarius skaičiavimus Savivaldybei kasmet tektų skirti apie 1 mln. 75 tūkstančius litų turtui išpirkti, o paslaugų teikimo kaštai sudarytų dar apie 1 mln. 53 tūkstančius litų. Taigi rajono biudžetui šis centras kasmet atsieitų daugiau kaip 3 mln. 200 tūkstančių litų. Anot studijos rengėjų, tokie metiniai mokėjimai Savivaldybei nėra kritiniai pagal šiuo metu turimus skolinius įsipareigojimus.

Didėtų miesto patrauklumas

Tai, ką siūlo Savivaldybei UAB „Pamario namas“, yra išties patrauklu ir reikalinga Gargždams, ypač jaunajai miesto kartai. Studijos rengėjai mano, kad pramogų, sporto ir laisvalaikio infrastruktūra galėtų pasinaudoti ne tik rajono centro gyventojai, bet ir kaimų, miestelių žmonės, kurie dabar pramogas ir saviraiškos būdus priversti rinktis Klaipėdoje.

UAB „Pamario namas“ siūlo statyti baseiną su pagalbinėmis patalpomis, kino teatrą, moksleivių ir jaunimo užimtumo centrą bei universalų sporto maniežą. Bendra projekto vertė – apie 22 mln.litų, o grąža – apie 6 proc. Tokia, anot J. Bendikienės, yra per maža privačiam verslui, todėl ir ieškoma bendradarbiavimo su Savivaldybe.

Į Tarybos nario J. Dromanto pastabą, ar nevertėjo šio centro statybos vietos rinktis toliau nuo pramoninio rajono, jo kolega Tarybos narys J. Dumašius atsakė, jog per daug didelis UAB „Pamario namo“ įdirbis, kad „eitume į kitą vietą“. UAB „Pamario namas“ generalinis direktorius V. Narbutas įrodinėjo, jog laisvalaikio ir pramogų paslaugos turi būti arti gyvenamosios vietos, o šiame kvartale kaip tik gyvenamoji statyba plečiasi. „Blogai, kad sumažinta pramoninio rajono sanitarinė zona ir prie jos vis artinami gyvenamieji namai. Turime būti atviri ir atsakyti žmonėms, kas ant ko lipa: pramonė ar norintys čia statyti?“ – kvietė kolegas J. Dromantas.

Projekto privalumai ir rizikos

 Dauguma išvardintų objektų yra numatyti rajono strateginiame plėtros plane, o jų paskirtis neprieštarauja funkcijoms, kurios deleguotos savivaldybėms. Galimybių studijos rengėjai pateikia kelias alternatyvas, kokio ploto šie objektai galėtų būti, kiek kainuotų, koks jų atsiperkamumas.

Studijos rengėjai pažymi, kad šis projektas yra tiek patrauklus, tiek ir rizikingas. Norėdama tinkamai ir sąžiningai atstovauti viešąjį interesą, Savivaldybė, jos Tarybos nariai turi kruopščiai išanalizuoti visas alternatyvas ir rizikas, tinkamai pasirengti sutarties pasirašymui. Tam derėtų samdytis ekspertus.

Savivaldybės administracijos direktorius K. Cirtautas, paklaustas, kada sprendimas dalyvauti ar ne šiame projekte galėtų būti priimtas, atsakė, jog galbūt pirmieji svarstymai vyks kovo 29 d. Tarybos posėdyje. Kaip žinia, tai bus paskutinis senosios sudėties Tarybos posėdis. Ar realu suspėti jau nuo politinės arenos nueinantiesiems (tiesa, ne visiems) įsiamžinti šiuo projektu rajono istorijoje? Mums svarbiausia, ne kas tai padarys, o kaip: gražiai, švariai, naudingai rajono bendruomenei ar taip, kad blogu žodžiu minėtų ne metus, ne dvejus, o porą dešimtmečių?

Irena KASPERAVIČIENĖ