Stulbinantis obuolių derlius – ir gamtos dovana
Obelų šakos nusvirusios nuo vaisių – stulbinantis obuolių derlius pribloškė sodininkus. Per savo ūkio istoriją šukaitiškiai Janina ir Antanas Drungilai tokio derliaus nebuvo regėję. „Visi žiedai užmezgė – nepakando šalnos“, – kalbėjo sodininkė Barbora Petkevičienė iš Tilvikų kaimo.
Paankstino karštis
Šalies sodininkai tvirtina, kad per pastaruosius penkerius metus užderėjo didžiausias obuolių derlius. Ir ne vien dėl jų begalinio triūso – tai ir gamtos dovana. Ne tik džiuginanti, bet ir rūpesčių kelianti.
Šiemet ne tik stulbinanti obuolių gausa – jie prinoko dviem trimis savaitėmis anksčiau nei įprastai. „Alyvinius į turgų nuvežiau liepos 12 dieną, o būdavo tik rugpjūčio pradžioje pradėdavau pardavinėti. Labai gerai pirko alyvinius, saldinius. Rugpjūčio pabaigoje jau nebeliko ankstyvųjų veislių obuolių – rugsėjo pradžioje pradėjome skinti ‘Auksį’, – atskleidė šukaitiškis A. Drungilas, kartu su žmona Janina beveik 30 metų puoselėjantis mišrų ekologinį sodą, užimantį apie du hektarus. Per savo ūkio istoriją tokio derliaus jie nebuvo sulaukę. Sodininkai sakė, kad padėjo intensyvus obelų šakų retinimas, bet neatmetė ir to, kad šiais metais buvo itin palankus oras. „Palankiai sukosi gamtos ratas – nebuvo šalnų, nuolat žieduose dūzgė bitės“, – kalbėjo J. Drungilienė. Ji pridūrė, jog ekologiniame sode jokių cheminių preparatų nenaudoja, kad svarbiausia – tinkamai genėti obelis.
Sodininkai labai laukė rugsėjį atvėsiančių orų, meldė lietaus, nes karštyje obuoliai ilgai neišsilaiko – reikia šaldytuvo: geriausia juos laikyti nuo 0 iki +5 0C temperatūroje.
Iš sodo – tiesiai pirkėjui
A. Drungilas savo užaugintus vaisius trečiadieniais ir šeštadieniais veža parduoti į Klaipėdos naująjį turgų. Jo manymu, iš Šukaičių į uostamiestį visai netoli. Tokių pardavėjų nedaug, todėl pirkėjai sodininką Antaną puikiai pažįsta ir laukia, juolab kad jau trejus metus prekiauja toje pačioje vietoje, pirkėjų neapgaudinėja.
„Dalyvaujame tiesioginėje maisto grandinėje: iš sodo – tiesiai vartotojui. Iš vakaro priskiname, ryte vežame į turgų“, – atskleidė sodininkas.
Šiemet gausus obuolių derlius, tačiau vaisiai šiek tiek brangesni nei pernai, nes tada buvo prastos kokybės. Dabar yra į ką pažiūrėti – gražūs Antano obuoliai, todėl už kilogramą jis prašo 1–1,5 euro. Nereikėtų stebėtis: Liepojos turguje, Latvijoje, – didžiulė šių vaisių pasiūla, tačiau kaina – nuo 50 centų iki 3 eurų už kilogramą. „Pirkėjui reikia skanaus ir gražaus obuolio – jis mieliau renkasi brangesnį, bet gražesnį, – patikino A. Drungilas. – Mano nuolatiniai pirkėjai atvyksta iš Karklės, Palangos, Šventosios, Melnragės, kartais ieško ir vilniečiai – daug žmonių perka mūsų sodo obuolius. Per dieną pavyksta parduoti apie 100 kg.“ Tuos, kurių nenuperka, sušeria triušiams – tvarte jų laukia nemažas pulkas. Savo obuolių derliumi Drungilai dalijasi su draugais.
Ne tik svajonė, bet ir darbas
Mažai cheminių apsaugos priemonių sode naudoja ir sodininkai Barbora ir Romas Petkevičiai iš Tilvikų. „Siaubingai daug obuolių šiemet užderėjo – reta obelis neturi vaisių. Per 14 sodininkystės metų tokio derliaus nebuvo. Kiek obelų šakų nulūžo! Neatlaikė. Neįmanoma išsaugoti, nes nuo karščio žemyn nulinkusios šakos, – kalbėjo B. Petkevičienė. – Žinovai rekomenduoja sodininkams ne tik retinti, bet ir trumpinti obelų šakas, kad šios nesiektų žemės.“
Atsipūsti Petkevičiams nėra laiko: skina, rūšiuoja, išmeta – vasariniai obuoliai jau nebetinkami, tenka versti į dirvą. Karščiai anksti prinokino – pradėjo kristi ‘Auksis’. „Gražūs obuoliai, bet kiek išsilaikys, – nuogąstavo Barbora. – Vėlyvieji, žieminiai, irgi prašosi skinami. Pritrūkome dėžių obuoliams sudėti, nors dar liko nuskinti 4 veislių vėlyvuosius.“
Gamtos dovanos ne tik džiugina, bet ir slegia sodininkus. Savo obuolius jie parduoda Gargždų turguje. Už ankstyvųjų veislių kilogramą prašė po 50 centų, o ‘Auksį’ dabar pardavinėja po 1 eurą už kilogramą. Tačiau pirkimas vangokas: sodininkų manymu, dar neatėjęs obuolių pirkimo metas.
Įveisti sodą Petkevičiai sumanė artėjant pensiniam amžiui. „Sodas buvo mano svajonė – galvojau, kad išėjusi užtarnauto poilsio mėgausiuosi, dirbsiu sode, papildysime šeimos pajamas, bet metai bėga, ir jėgų vis mažiau. Niekas nei iš vaikų, nei iš anūkų nenori jo perimti,– atskleidė B. Petkevičienė. – Ne, neleisiu iškirsti sodo, kaip užsiminė dukra.“
Mažėja sulčių mėgėjų
Obuolių derlius stulbinantis, bet prie sulčių spaudyklų grūsčių nėra. Antai sulčių spaudykla Gargžduose, Aušros g., dirba kasdien, bet vieną dieną priima obuolius, o kitą spaudžia. Verslininkas Gintaras Padroštis, prieš dešimtmetį čia atidaręs naujoviškų technologijų spaudyklą, sakė anksčiau dirbdavęs ištisą parą – tokie intensyvūs sezonai būdavo.
„Ankstyvas šiais metais obuolių derlius – apie sulčių spaudimą žmonės pradėjo teirautis rugpjūčio pradžioje, bet dirbti pradėjome praėjusio mėnesio pabaigoje, – kalbėjo G. Padroštis. – Mažėja klientų – taip sako ir kiti sulčių spaudėjai: vyresnieji išeina, o jaunimui ne sulčių, o kokakolos reikia. O gal gyventojai tapo racionalesni – pagal savo poreikius mažiau spaudžia, kad netektų išpilti.“
Visgi verslininkas tikisi sulaukti intensyvesnio laikotarpio ir šį rudenį, kad atvyks daugiau klientų.
Trilitrinė pakuotė sulčių iš savo obuolių kainuoja 2,80 Eur, o penkių litrų – 3,5 Eur. Obuolių sultis galima pagardinti kriaušių, moliūgų, morkų ar kitomis sultimis.
Virginija LAPIENĖ
