Sudarkyti pašto adresai paštininkams mena mįsles
Ranka rašytų laiškų skaičiaus padidėjimas paštuose geriausiai pastebimas per didžiąsias metų šventes, tad kiekvienas laiškanešys turi mokėti prisitaikyti prie didelės rašysenų įvairovės. Kasdienybėje pašto darbuotojai gerokai dažniau susiduria su ant vokų atspausdintais adresais. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad kompiuteriu rašytas adresas jokių problemų kelti neturėtų, tačiau paštininkai teigia kitaip.
Ignoruoja lietuviškas raides
Pasak jų, daugiausia problemų kelia iš užsienio įmonių į Lietuvą atplaukiantys laiškai. Problema ta, jog siuntėjai savo kompiuterių sistemose neturi lietuviškos abėcėlės, taigi ir adresuose vietoje lietuviškų simbolių atsiduria kvadratėliai arba raidės iš kitų kalbų. „Nors kartais atrodo, jog netvarkingai parašyto adreso iššifruoti neįmanoma, ieškome bet kokių užuominų. Adresą kaip mozaiką tenka dėlioti iš mažų dalelių, ir tai dažniausiai pareikalauja nemažų pastangų“, – teigė vienas Klaipėdos rajono pašto darbuotojas (pavardė redakcijai žinoma – aut. pastaba). Taip sudarkytų adresų (ypač tų, kuriuose lietuviškų simbolių itin daug) „šifravimas“ iš paštininkų pareikalauja išskirtinio ryžto ir tampa tikru išbandymu. AB Lietuvos pašto atstovės spaudai Aurelijos Jonušaitės teigimu, siuntos gavėjas siuntėjui turėtų nurodyti tikslų adresą, o jei siuntėjas yra užsienyje, adresas turi būti nurodytas lotyniškais rašmenimis, šalis – anglų arba prancūzų kalbomis.
Įstatymas sprendimo nesiūlo
Pažvelgus į šią adresų rašymo problemą iš patriotinės pusės galima teigti, jog užsienio įmonės, ignoruodamos mūsų abėcėlę, rodo nepagarbą lietuvių kalbai. „Valstybinės kalbos įstatyme numatyta, jog susirašinėjimas Lietuvos Respublikos teritorijoje privalo vykti taisyklinga lietuvių kalba, tačiau panašu, jog tai vis dėlto susiję su techninėmis kliūtimis“, – teigė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėja bei kalbos tvarkytoja Daiva Beliokaitė. Šią problemą išspręsti sunku – tam, ko gero, tektų į kiekvieną įmonę kreiptis atskirai, nustatyti klaidų priežastį ir tik tuomet svarstyti, kokie pokyčiai reikalingi.
Klaidina ir tautiečiai
Lietuvos pašte dirbančio laiškanešio teigimu, dideles klaidas ant vokų rašydami adresus daro ir patys lietuviai. Dažniausia problema – ne visas užrašytas adresas (nepateiktas pašto kodas, nenurodytas rajonas). Gaunama laiškų, ant kurių parašytas tik kaimo pavadinimas ir gavėjo vardas. Ką daryti – grąžinti laišką siuntėjui, o gal vis dėlto ieškoti gavėjo, ieškant užuominų? „Neretai norint pristatyti tokį laišką reikalinga ir seniūnų pagalba, kartais apie žmogaus gyvenamąją vietą pasiteiraujame kaimų gyventojų. Žinant tik žmogaus vardą ir gyvenvietę, laiško nebūtų įmanoma pristatyti be vietinių pagalbos. Patys nustembame, kai tokių laiškų gavėjus atrasti vis dėlto pavyksta“, – pasakojo paštininkas. Jo teigimu, tokią problemą spręsti išties sunku – reikia rasti būdų žmonėms nuolat priminti, kaip svarbu adresus užrašyti ne tik tvarkingai, bet ir tiksliai. Lietuvos pašto interneto puslapyje ši informacija yra, tačiau ne kiekvienas skiria laiko ją tyrinėti. Taigi norint didesnio efektyvumo reikėtų pagalvoti ir apie kitas informavimo priemones.
Smulkmenos svarbios
Nemaža dalis laiškus siunčiančių žmonių mano, jog nėra labai svarbu nurodyti pašto kodą, jei tiksliai įvardijama gyvenvietė, gatvė bei namo numeris. Tiesa, jog dažniausiai to pakanka, tačiau net ir pašto kodas painiose situacijose laiškanešiui gali tapti išsigelbėjimu ieškant laiško gavėjo. Lietuvos pašto darbuotojas pasakojo, jog atsiranda nemažai problemų tuomet, kai skirtingiems paštams priklausančios netoli viena kitos esančios gyvenvietės turi tą patį pavadinimą. „Svarbu žmones informuoti, jog siunčiant laiškus į mažas gyvenvietes itin pravartu adrese nurodyti ir paštą, kurio aptarnavimo zonoje gyvenvietė įsikūrusi“, – teigė jis.
Be to, įvairias sąskaitas galima gauti ir ekologiškiau, ir paprasčiau, jei popierinių sąskaitų atsisakoma ir jos pakeičiamos elektroninėmis. Šią paslaugą teikia mobiliojo ryšio operatoriai, bankai, ir t. t. „Norime, kad žmonės suprastų, jog sąmoningas ar nesąmoningas tam tikros informacijos praleidimas gali gerokai apsunkinti laiško pristatymą. Esamą padėtį pakeisti tikrai įmanoma, tačiau vien laiškanešių pastangų tam nepakanka. Žmones reikia masiškai apie tai informuoti“, – įsitikinęs pasakojo Lietuvos pašto darbuotojas.
