Sudegė pirtelė. Kas atlygins nuostolius?
Šis klausimas kilo perskaičius laikraštyje išspausdintos Klaipėdos rajono gyventojos istoriją. Istorija mini, kad ši gyventoja už 4 500 eurų sumą įsigijo gražią, medinę pirtelę, apie kurią moteris svajojo jau ne vienus metus. Pirtelę įrengė pardavėjo atstovas, deja, jau kitą dieną, dar nė neišaušus rytui, gyventoja buvo pažadinta ugniagesių, kurie informavo, jog pirtelėje kilo gaisras, dėl ko brangi pirtelė supleškėjo iki pat pamatų. Ugniagesių teigimu, pirtelėje kilusio gaisro priežastis – netinkamai atlikti pirties įrengimo darbai.
Tad susidarius šiai nemaloniai situacijai iškart kyla klausimas, kas gi turėtų atsakyti už tokį nelemtą, gyventojos finansinius interesus ir teisėtus bei pagrįstus lūkesčius pažeidžiantį įvykį ir atlyginti susidariusius nuostolius?
Pirtis yra priskirtina nesudėtingų statinių kategorijai. Svarbu pažymėti tai, kad šioje situacijoje gyventoja, įsigijusi pirtelę, užima užsakovės poziciją, o pardavėjas pardavęs pirtelę ir suteikęs pirties įrengimo paslaugas, pripažintinas rangovu. Šiems teisiniams santykiams galioja Civilinio kodekso nuostatos, apibrėžiančios rangovo atsakomybę už netinkamai atliktus darbus, o būtent 6.697 straipsnis nurodo, jog rangovas per visą garantinį laiką privalo užtikrinti, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti. Civilinio kodekso 6.665 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu darbai, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje.
Negana to, kartu su statybos rangos nuostatomis šiai situacijai galioja ir vartojimo rangos normos, ypač aktualus 6.334 straipsnis, kuris pažymi, kad jeigu dėl paslėpto trūkumo daiktas žuvo, o pardavėjas apie tą trūkumą žinojo arba turėjo žinoti, tai jis privalo ne tik grąžinti pirkėjui sumokėtą kainą, bet ir atlyginti nuostolius.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teismai dažnai nagrinėja bylas su analogiškomis faktinėmis aplinkybėmis, kuomet netinkamai atlikę darbus rangovai siekia įvairiausiomis priemonėmis gudriai išsisukti iš susidariusios nepalankios padėties ir tuo išvengti neigiamų teisinių pasekmių. Teismai, šiuose ginčuose analizuodami faktines aplinkybes ir vertindami ginčo šalių pateikiamus teisinius argumentus, pažymi, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą. Jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis.
Vadinasi, aptariamu atveju gyventoja, nukentėjusi nuo gaisro, kilusio dėl netinkamai įrengtos pirties, turi pagrįstą teisinį interesą pasirinkti, ko reikalauti iš rangovo, ar neatlygintinai atstatyti sudegusią pirtelę, arba reikalauti iš rangovo grąžinti visus už pirtelę sumokėtus pinigus bei atlyginti pirtelei sudegus atsiradusius nuostolius.
