Sukaktis
Dvidešimtmečiui praėjus…
Nepriklausomybės idėja visada buvo mūsų protėvių širdyse. Lietuva nedidelė, bet didelė jos Tiesa: būti ir išlikti… 1988-aisiais pabudome ir kėlėmės kupini ryžto atkurti laisvą, gražią ir garbingą Lietuvą. Tada ryžomės pasauliui pasakyti, jog mes gyvi ir esame pasiryžę daugiau nenusilenkti prievartai.
Tada sakėme, jog žmogus daugiau vertas tuo, koks jis yra, negu tuo, ką jis turi, ir kad visa, ką pasieksime ugdydami teisingumą, plėsdami dorybę, kurdami žmogiškus visuomeninius santykius, vertinsime labiau už grynai techninę pažangą ir materialinę gerovę, o didysis Lietuvos žmonių atsparumo šaltinis yra tauri moralė ir vidinė drausmė, kuri visa esybe pasireiškė Baltijos kelyje…
Visi kasdien visur buvome už laisvą, dorą ir garbingą Lietuvą.
Po dvidešimties metų, deja, jau nebesame tokie optimistai, ir ne vienas yra patyręs nusivylimą neišsipildžius kilniausiems siekiams. Tačiau, kad ir kaip būtų, džiaugiamės galėdami visai teisėtai pasididžiuoti, jog gyvenome ir veikėme tuo stebuklingu ir lemtingu Lietuvai laikotarpiu.
2008-ieji Lietuvoje paskelbti Sąjūdžio metais. Šis unikalus visuotinis politinis judėjimas ir jo istorinė patirtis plačiai aptariami ir mūsų šalyje, ir tarptautinėje plotmėje.
Sąjūdis nepaliko nuošalyje ir mūsų rajono. Tiesa, kiek vėliau nei kitur Lietuvoje, lygiai prieš dvidešimt metų, 1988-ųjų rugsėjo 22 dieną, Gargžduose, tuomečiame Klaipėdos rajono centrinės ligoninės poliklinikos pastate (Tilto g. 2) susirinkę iš viso rajono gyvenviečių 75 Sąjūdžio rėmėjai įkūrė 17 bendraminčių Iniciatyvinę grupę, kuri organizavo visą Sąjūdžio veiklą rajone, koordinavo Sąjūdžio grupių steigimąsi ir veiklą kaimuose ir miesteliuose iki pirmosios Sąjūdžio tarybos išrinkimo tų pačių metų gruodžio 18 dieną įvykusioje konferencijoje. Tomis dienomis ir vėliau Sąjūdis kvietė rajono gyventojus į mitingus, rengė tautinių švenčių ir istorinių įvykių minėjimus, iškėlė ir rėmė savo kandidatus į buvusios Sovietų sąjungos deputatų suvažiavimą, Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją tarybą, vėliau pavadintą Atkuriamuoju Seimu, į rajono ir vietines Tarybas, atliko pagrindinį organizacinį darbą rengiant referendumus, Baltijos kelio bei kitas visuomenines ir politines akcijas.
Po Sąjūdžio skėčiu atsikūrė prieškaryje veikusios organizacijos – Šaulių sąjunga, Caritas, skautai ir ateitininkai, įsisteigė tremtinių ir politinių kalinių klubai, Ūkininkų sąjunga. Sąjūdžiui talkino daugybė žmonių – Žalieji, Žaliaraiščiai, savanoriai Sąjūdžio spaudos platintojai, kultūros darbuotojai, gamtosaugininkai, įvairios visuomeninės organizacijos, mokslininkai, teisininkai, medikai, ryšininkai, ekonomistai.
Taigi šiandien turime ką prisiminti ir kam dėkoti. Apie Klaipėdos rajono sąjūdžio tarybos ir grupių veiklą istorinių įvykių Lietuvai fone byloja keliasdešimties tomų kruopščiai surinktas archyvas – protokolai, nutarimai, Sąjūdžio dalyvių sąrašai, pareiškimai, rezoliucijos bei kita dokumentinė medžiaga, nuotraukos, vaizdo ir garso kasetės.
Laikas negailestingas. Ne visi anuomet pirmieji įsilieję į Sąjūdį sulaukė jo 20-mečio sukakties. Tarp mūsų nebėra mokslininko Algirdo Plesevičiaus, medžio skulptoriaus Vytauto Majoro, medikės Birutės Mažeikienės, geologo Juozo Kalantos, ūkininko Petro Jocevičiaus, kraštotyrininko Kazio Budgino bei kitų, uoliai veikusių Sąjūdžio grupėse.
Jų atminimas bus pagerbtas ateinantį sekmadienį, rugsėjo 21 d., 12 val. šv. Mišiose Gargždų šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje. Po Mišių (apie 13.30 val.) numatoma atidengti Klaipėdos rajono Sąjūdžio atminimo lentą prie Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centro pastato, kuriame prieš 20 metų buvo įkurta ir veikė Sąjūdžio iniciatyvinė grupė.
Buvę Iniciatyvinės grupės ir Sąjūdžio tarybos nariai kviečia Sąjūdžio dalyvius ir visus, kuriems brangios Sąjūdžio idėjos, dalyvauti šiose iškilmėse.
Iniciatyvinės grupės vardu –
Aldona VAREIKIENĖ
