Sukaktys
Penktasis eilėraščių rinkinys – mažas stebuklas
Gargždiškė poetė Dalia Kudžmaitė-Balsienė liepos 4-ąją, o jos tėtis Gargždų miesto Garbės pilietis Jonas Kudžma birželio 27-ąją žengia per neeilinius savo gyvenimo metų slenksčius. Jonui Kudžmai sukako 90, o kai gimė Dalia, jis šventė 40-ąjį gimtadienį. Literatūros kritikas ir publicistas, politinis kalinys kartu su žmona Jadvyga, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, augino Dalią poezijos, gėrio, grožio pažinimo dvasioje. Išleisti keturi Dalios poezijos rinkinėliai vaikams, o netrukus, Klaipėdos rajono savivaldybės J. Lankučio bibliotekos iniciatyva, finansuojant rajono Savivaldybei, pasirodys ir penktasis „Vaikeli, ruoškis į kelionę“. Dalia teigia, jog ši jubiliejinė dovana – tarsi mažas stebuklas jai ir visai jos šeimai.
– Stabtelėję ant jubiliejinių metų slenksčio paprastai žvilgtelime atgal, prisimename praeitį. Ką šiandien praėjusių dienelių rūkuose įžvelgia poetė Dalia?
– Vaikystės ir paauglystės metais buvau „balta varna“ tarp bendraamžių. Mane pajuokdavo, iš manęs tyčiojosi, nes buvau kitokia, gyvenau tarsi kitame – knygų, pasakų pasaulyje. Tik įstojusi į Valstybinę konservatoriją pasijutau tarp bendraminčių, tarp savų. Tai buvo nuostabūs metai. 27-erius metus dirbu Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Vaikų skyriuje. Jie man kasdien seikėja po krislelį pažinimo, gėrio, grožio, vilties ir meilės.
– Pakalbėkime apie kūrybą. Kas po pirmojo eilėraščių rinkinio „Iš jūsų šilumos“ pakuždėjo pasukti į vaikų poezijos pasaulį?
– Mano vaikystė buvo pilna poezijos. Tik vaikas visa savo esybe gali pajusti eilių žavesį, įžengti į eilėraštį, slėptis, gyventi jame. Skaitydama K. Kubilinsko, A. Matučio ir kitų vaikams rašiusiųjų eiles, jauste jausdama tą nuostabų jų kuriamą stebuklą, pati panorau ir pajutau galinti pasakyti tai, ką tik vaikas gali suprasti.
– Kada rašyti buvo sunkiau? Pirmąsias eiles? Ar kai tapai motina? O gal dabar?
– Ne, Jonukas netrukdė eilių rašyti. Jis atnešė tiek džiaugsmo. Dabar kitaip – sunki tėvų senatvė, vaiko paauglystė ir mano metų pervarta. Nelengvas laiko tarpas. Dabar nusimesti rūpesčius, susirasti ramų kampelį ir kurti ar skaityti tapo prabanga. Kartais tėtis rytą ištaria: „Šiandien aš mirsiu“. Nutirpstu…
Lygiai prieš 10 metų jis sunkiai susirgo. Kiekvieną vakarą vaikščiojau į bažnyčią ir meldžiausi: „Dieve, paimk iš manęs 10 metų ir atiduok jam“. Nežinau, kiek man skirta. Bet tai nesvarbu, tada Dievas mano maldą išklausė.
– Nudžiugote gavusi pasiūlymą išleisti naują rinkinuką?
– Be abejo, tai nuostabi dovana man ir mano tėčiui. Visi esame sujaudinti. Dėkojame visiems, padėjusiems surinkti į būrelį mano išsilaksčiusius eilėraštukus.
– Neretai tenka išgirsti dainelių D. Kudžmaitės eilių tekstais.
– Mano eilėms kuria melodijas, dainuoja „Dainų dainelės“ ir kituose renginiuose. Džiaugiuosi, kad kūrinėliai išskrenda iš gelstančių knygelių lapų ir skardena linksmais vaikų balseliais. Su Gargždų muzikos mokykla sukūrėme mokyklos himną „Vaikeli, ruoškis į kelionę“.
– Spaudai parengtame rinkinėlyje nauji eilėraščiai ar yra ir anksčiau parašytų?
– Visokių yra. Tai bus nedidelis rinkinėlis. Tikiuosi, mažiesiems skaitytojams jis patiks.
Aida ŠAUKLYTĖ
