Sukluskite, jei maistą ruošiate subraižytoje keptuvėje: štai, kodėl tai kenkia sveikatai

Puodus ir keptuves naudojame kasdien, bet net įsigiję itin kokybiškus, turėtume atkreipti dėmesį, ar jie nors truputį nenusidėvėję. Sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė sako, kad neapdairiai elgiantis, galime pakenkti savo ir artimųjų sveikatai, tad pirmiausia reikėtų padaryti tai, ką retas prisiruošia – perskaityti gaminio instrukciją. 

Vienas įbrėžimas – ne niekai 

Nėra mokslinių duomenų, pagrindžiančių, kad tinkamai naudojami ir nepažeisti tefloniniai indai daro žalą sveikatai. Vis dėlto, nereikėtų praleisti pro akis saugumo ir atsargumo instrukcijų, nurodytų ant pakuotės ar pateiktų kartu su produktu: gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė siūlo atkreipti dėmesį į leistiną naudojimo temperatūrą ir kitas sąlygas. 

„Maisto ruošimo saugumui skiriama daug dėmesio: indai, įrankiai ir kiti rakandai vis tobulinami, tiriamos jiems pagaminti skirtos medžiagos. Turbūt visi pamename rekomendacijas kuo rečiau naudoti aliuminio ar kitų nestabilių metalų lydinių indus. Jei puodai ir keptuvės naudojami griežtai pagal vartojimo instrukcijas, atsižvelgiant į leistinos temperatūros režimą, viskas gerai. Tačiau kartais nepasidomima, kad, pavyzdžiui, vieno ar kito indo negalima naudoti gaminant maistą orkaitėje: jo paviršius gali reaguoti su maisto rūgštimis ar šarmais – taip sunkieji metalai gali patekti į žmogaus organizmą. Be to, visada reikėtų atkreipti dėmesį, kokioms viryklėms – indukcinei, elektrinei, dujinei ar kombinuotai – būna skirti specialūs puodai ir keptuvės,“ – pažymi dr. E. Gavelienė.

Gydytoja dietologė sako, kad netinkamai naudojant virtuvės reikmenis, į organizmą su maistu gali patekti ir plastiko atplaišos nuo pažeistų plastikinių pjaustymo lentelių ar plastikinių mentelių. „Lygiai taip pat atsargumo reikėtų laikytis ir naudojant teflonines keptuves. Svarbu laikytis principo – jei matome įbrėžimą, keptuvę reikia keisti. Tokių keptuvių paviršius jautrus braižymui – tad reikėtų jas plauti su švelniomis priemonėmis, nenaudoti šiurkščių šepetėlių, kepamus produktus vartyti su medine mentele. Tačiau net ir mentelės nusidėvi, atsiranda atplaišų, taigi, neturėtume viskam, kas liečiasi su maistu, taupyti ir naudoti senų indų ar įrankių.“ 

Kuo senesnė keptuvė – tuo ji pavojingesnė 

Prekybos tinklo „Rimi“ ryšių su visuomene ir korporatyvinės atsakomybės vadovė Eglė Krasauskienė primena, kad tefloninių keptuvių negalima kaitinti aukštesnėje nei 230–260 °C temperatūroje, nes esant didelei kaitrai nuo keptuvės paviršiaus garuoja nuodingos medžiagos. Taip gali nutikti neapsižiūrėjus ir ilgesnį laiką palikus keptuvę ant kaistančios viryklės be produktų. 

„Tefloninės keptuvės gana populiarios, nes patogios ir universalios – jose galima kepti mėsą ir daržoves, ruošti įvairius šventinius bei kasdienius, pigesnius patiekalus. Be to, maistas jose nesvyla, nepridega, galima naudoti mažiau riebalų, keptuvės lengvai plaunamos, tačiau turėtų būti ir teisingai naudojamos. Kai jose atsiranda įbrėžimų, cheminės medžiagos gali patekti į organizmą ne tik garuodamos, bet ir su tefloninės plėvelės atplaišomis. Taigi, kuo senesnė keptuvė, tuo ji pavojingesnė. Be to, teflonines keptuves reikėtų plauti tik atvėsusias po maisto gamybos, o renkantis naują atkreipti dėmesį į jos dugną – geriau, jei jis lygus ir storesnis: tuomet tolygiau pasiskirsto karštis“, –pataria E. Krasauskienė.

Pagal pranešimą žiniasklaidai