Sukrėtimas

Sukrėtimas


Praėjusią savaitę tragiška avarija Skuodo rajone sukrėtė visuomenę: tas, kurio pareiga saugoti žmones, palaikyti tvarką keliuose, pražudė tris vaikelius. Girtas, nors jo kraujas švarus, nes tyrimas atliktas daugiau nei po 17 valandų po eismo įvykio. Spruko nesuteikęs mirštantiesiems pagalbos. Kartu ir kolega, nors Policijos veiklos įstatymas jį įpareigojo pasirūpinti sužeistaisiais. „Lietuvoje policijos nėra“. „Geriau jokio policininko negu girtas“, – pasigirdo visuomenės nusivylimas.


Lietuva dalijosi skausmu su žuvusiųjų šeimomis.


Vargu ar išgirdus žinią apie šią tragediją kurio nors šalies policijos komisariato vadovo nenusmelkė mintis: „Taip galėjo atsitikti ir pas mus.“ Viename pasitarime Klaipėdos rajono policijos komisariato viršininkas tai ištarė garsiai. Jis neslėpė – problemų yra. Pareigūnai dangsto vienas kitą. Priežastys esančios gilesnės nei atrodo iš šalies, ir pakeisti, pagerinti padėtį sunku. Juk nėra norinčiųjų dirbti policijoje: į 10 darbo vietų – vienas. Iš ko rinktis? Va kodėl priimami atsitiktiniai, nežinia kodėl čia norintys dirbti žmonės.


Po šio kraupaus įvykio kaimynystėje rajono policijos vadovai paruošę „priemonių planą“, kad kažkas panašaus neįvyktų ir pas mus. Pavyzdžiui, numatyta netikėtai patikrinti pareigūnus, atvykusius į darbą bei išvykstančius. Ir net tikrinti laisvalaikiu… Tačiau viršininkas neslėpė abejonių, ar tai padės išvengti tragiškų įvykių.


„Bangos“ skaitytoja, skaudžiai reagavusi dėl ratuoto pareigūno suvažinėtų trijų dešimtmečių, laiške redakcijai samprotavo: „Ar tos klaikios aukos neužteks mūsų išsigimusiems valdininkams sudrausminti? Mes jau turime pasaulio pabaigą – toliau eiti nebėra kur. Valdininkai tam ir yra, kad išsigimtų. Juk skaitėme pasaką apie valdovus, virstančius drakonais. Ar užteks skuodiškių sukilimo ir kūdikių aukos drakonams? Girti policininkai ir kitokie bjaurūs dalykai – korupcijos aukščiausiose valdžios viršūnėse pasekmė. Kalbasi du dešimtmečiai. „Kiek tavo tėtis uždirba?“ „30 tūkstančių litų per mėnesį – jis verslininkas“. „O mano – vieną tūkstantį, nes yra policininkas“. Tūkstančio nepakanka policininkui (ir ne tik jam). Reikia prisidurti. Nuo širdies skausmo laikini vaistai – alkoholis.“


Lapkričio septintoji išryškino įsisenėjusias policijos problemas. Priversti atsistatydinti vidaus reikalų ministras ir policijos generalinis komisaras. Bet ar sulauksime permainų? Kažkas vaizdingai pasakė, jog į surūgusių agurkų statinę įmetus naujus agurkus ir jie surūgs.


Antrą savaitę viešai aptarinėjamos šios problemos. Puse lūpų užsiminta, kad pastaraisiais metais vidaus reikalų sistemai daugiau skiriama lėšų. Ir suabejota jų panaudojimo skaidrumu. Kur dingsta milijonai, mokesčių mokėtojų pinigai? Rajonų policijos komisariatų pareigūnai, kuriems patikėta juos saugoti, neaprūpinti mobiliojo ryšio telefonais. Kokios paprastų policininkų, dirbančių juodžiausią darbą, algos? Ar galima sulaukti norinčiųjų dirbti policijoje, mokant 800-1000 litų per mėnesį? O kiek uždirba „viršūnėlės?“ Taigi ir ateina atsitiktiniai, nemotyvuoti, kitur nepritapę žmonės. Policija demoralizuota: pareigūnui normalu girtam būti darbe, vairuoti automobilį, nesilaikyti Kelių eismo taisyklių. Ir kas jį gali sudrausminti, jeigu pats neturi vidinės kontrolės, jaučiasi nebaudžiamas.


Išgirdome, jog prokurorai jaučia kolegialumą policijos pareigūnams ir dažnai juos apgina. Advokatai, spjovę į etiką, akivaizdžiai meluoja, kad išteisintų. Teisėjai ignoruoja įrodymus. Seimas neskuba keisti įstatymų, skatinančių girtam padarius avariją bėgti palikus auką ir kt. Kiek, anot televizijos laidos vedėjos, ant seimūnų sąžinės guli kraujo? Atrodo, šios nelaimės paakinti jie suskato griežtinti įstatymus.


Beje, „Bangos“ skaitytojo manymu, turėtų būti priimtas įstatymas, kad pėstieji, dviratininkai, vadeliotojai dėvėtų ryškias šviesą atspindinčias liemenes, kaip ir vairuotojai, išlipę iš automobilio avarijos vietoje. Tikriausiai sumažėtų aukų keliuose. Juk dabar jie čia atsiduria net neturėdami atšvaitų – tikri savižudžiai. Taigi kol nėra mus saugančių įstatymų, saugokimės patys.


Virginija LAPIENĖ


„Bangos“ korespondentė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių

Skip to content