Sunkiai susirgusio brolio diagnoze susirūpinusi sesuo liko nežinioje
Ko gero, kiekvienas iš mūsų esame girdėję įvairių istorijų apie nemalonias pacientų patirtis, susijusias su gydymo įstaigomis. Tokia situacija nutiko ir vienam vėžaitiškiui, kuris nusprendė pasidalinti savo, tik per plauką gyvybės nekainavusia, patirtimi. Tiesa, dėl ligos padarinių tai padaryti vyriškis paprašė jį suprantančią seserį.
Bijo dėl sveikatos
Vėžaičiuose gyvenančiam vyriškiui pačiam šiandien sunku papasakoti, kas nutiko šių metų rugpjūčio 12 dieną – dėl patirto insulto jis neaiškiai kalba, tad jį supranta tik artimieji. Viena jų – Anglijoje gyvenanti sesuo, kuri, paprašyta brolio, susisiekė su „Bangos“ redakcija ir smulkiai nušvietė, kas įvyko minėtą dieną, kaip ir vėžaitiškis, vildamiesi, jog viešumas taps geriausiu vaistu nuo tokių situacijų ir jas lydinčių išgyvenimų.
Iš pradžių moteris viską surašė laiške, o po to dar ir telefonu redakcijai išsakė, ką daugiau nei prieš trejetą mėnesių patyrė jos brolis. Prieš pradėdama viską dėstyti, skambinusioji tik pridėjo, kad tai, ką brolis išgyveno, galbūt niekada nebūtų išėję už jo namų sienų, tačiau laikraštyje perskaityta panaši istorija jį esą stipriai palietė. „Supratęs, kas vyksta Gargždų ligoninėje, koks požiūris į pacientus, brolis ne juokais sunerimo. Jis jaučiasi nesaugus dėl savo sveikatos“, – kalbėjo susijaudinusi moteris, pati ne vienerius metus dirbusi medike.
Sveikatos problemų turinčio vyro baimės jo seseriai neatrodo nepagrįstos. Moteris teigė, jog rugpjūčio 12 dieną staiga pablogėjo brolio sveikata, todėl teko kviesti greitąją medicinos pagalbą. „Brolis buvo nuvežtas į Gargždų ligoninės (Klaipėdos rajono savivaldybės sveikatos centrą – aut. pastaba) Priėmimo skyrių. Ten jį apžiūrėjusi gydytoja diagnozavo bronchitą, išrašė antibiotikus ir išleido į namus, į kuriuos brolis buvo parvežtas kaimyno automobiliu“, – dėstė moteriškė, vėl patikslindama, jog brolis ne tik prastai jautėsi, bet ir jo kalba jau buvo sutrikusi.
Diagnozuotas infarktas ir insultas
Nors sakoma, kad namuose ir sienos gydo, grįžus į namus, vėžaitiškio sveikata negerėjo. Priešingai – ji akyse prastėjo, todėl susisiekta su aptarnaujančia slaugytoja. Ši pakartotinai iškvietė greitąją, kuriai atvykus vyras ir vėl buvo išvežtas į Priėmimo skyrių Gargžduose.
„Antruoju atveju brolis Gargždų ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje prabuvo nuo 4 iki 5 val., o tada buvo išvežtas į Klaipėdos jūrininkų ligoninę, kur paguldytas į Kardiologijos skyrių, iš jo – į Insultų centrą, nes diagnozuotas infarktas ir insultas. O po kurio laiko perkeltas į Reabilitacijos skyrių“, – kaip didžiausią košmarą prisimindama tai, ką patyrė vienas artimiausių jos žmonių, pasakojo moteris ir tikino, jog panaši situacija taip pat buvo bemaž prieš 20 metų, kada brolis neturėjo nė 40-ies.
Esą tada irgi staiga pablogėjo jo sveikata, todėl pagalbos buvo kreiptasi į Gargždų medikus, kurie apžiūrėjo negaluojantį vyrą ir irgi išsiuntė į namus. Tačiau tuomet vėžaitiškis namuose neva neužsibuvo – sveikatai tik blogėjant, iš naujo atsidūrė medikų rankose. Tada jau buvo nustatytas infarktas ir vyras skubos tvarka paguldytas į tuometinį Reanimacijos skyrių Gargžduose, iš kur po kelių minučių išvežtas į Klaipėdos jūrininkų ligoninę.
Turi daug klausimų ligoninei
„Ar Gargždų medikai dirbo profesionaliai? – tiek laiške, tiek pokalbio metu retoriškai klausė moteris, neslėpusi, jog yra nusivylusi kai kurių gimtojo krašto medikų darbu bei atsainiu požiūriu į pacientą. – Juk toks elgesys galėjo kainuoti gyvybę.“
Vėžaitiškio sesers galvoje – daugybė klausimų, kuriuos ji norėtų užduoti Sveikatos centro administracijai. Dėl to moteris į šią pirmiausia kreipėsi elektroniniu laišku, tačiau konkretaus paaiškinimo apie brolio situaciją nesulaukė. „Atsakymą, žinoma, gavau, tačiau jame – tik daugybė punktų, kodėl man, seseriai, negali teikti informacijos apie brolio sveikatą“, – aiškino moteris, kuriai tame pačiame laiške neva nurodyta, kad ji turi turėti notariškai patvirtintą dokumentą, kuriuo jai leidžiama rūpintis sergančio brolio sveikata.
Grįžusi į Lietuvą, moteriškė bandė tiesiogiai prisibelsti į Sveikatos centro direktorės Neringos Tarvydienės kabineto duris – užsiregistravo vizitui, tačiau paskirtu laiku įstaigos vadovė esą nepasirodė. Buvo pasakyta ateiti kitą dieną. Tą vėžaitiškio sesuo ir padarė, tik tada ją priėmė ne direktorė, o jos pavaduotoja Virgina Ruškienė bei dar vienas administracijos darbuotojas.
„Labai įdomu sužinoti, kaip galėjo nutikti, kad mano šeimos nariui iš pradžių diagnozuoti visai kiti susirgimai. Noriu išsiaiškinti ir tai, kaip brolis apskritai galėjo paaiškinti, ką jaučia, jei jo kalba buvo sutrikusi. Kitas dalykas – kodėl taip apsunkintas rūpinimasis artimojo sveikata, kai jis pats tai sunkiai gali padaryti?“ – vieną po kito klausimus kėlė moteris, brolio atvejį prilyginanti stebuklui, nes neva kitaip pavadinti tai, kad jis šiandien gyvas, vaikšto, kalba, kad ir sunkiai, neišeina.
Nepateikė reikalingų dokumentų
Kadangi su redakcija susisiekusi moteris tvirtino, jog Sveikatos centras atsisako teikti bet kokią informaciją, susijusią su brolio sveikata, bei apskritai prastai komunikuoja, „Banga“ savo ruožtu paprašė įstaigos vadovės N. Tarvydienės pakomentuoti šią situaciją.
Žinoma, dėl suprantamų priežasčių – asmens duomenų apsaugos – informacijos apie vėžaitiškio sveikatą, minėtos dienos diagnozę ir paskirtą gydymą direktorė nekomentavo, tačiau, raštu pateikusi atsakymą, pirmiausia nurodė, kad visa ši istorija Sveikatos centrui yra žinoma. Esą situacija aptarta ir įvertinta su gydytoja, o galimi sprendimo būdai tiek žodžiu, tiek raštu paaiškinti paciento seseriai.
Anot N. Tarvydienės, minėta moteris kreipėsi į Sveikatos centrą nepasirašytu el. laišku, prašydama informacijos apie brolį. Jai buvo paaiškinta, kad sveikatos priežiūros įstaigos rašytinės informacijos, įskaitant ir konfidencialią, apie pacientą ir jam suteiktas paslaugas teikimo fiziniams, juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms bei jų padaliniams ir rašytinės informacijos teikimo paslaugos apmokėjimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministro patvirtintas Rašytinės informacijos, įskaitant ir konfidencialią, apie pacientą ir jam suteiktas paslaugas teikimo ir šios paslaugos apmokėjimo tvarkos aprašas.
„VšĮ Klaipėdos rajono savivaldybės sveikatos centras negalėjo pateikti moters prašomos informacijos, nes pateiktas prašymas neatitiko aprašo reikalavimų – iš prašymo neaišku, ar pareiškėja Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo ar kitų teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka turėjo teisę gauti rašytinę informaciją, prie prašymo nebuvo pridėti apraše nurodyti dokumentai bei elektroniniu paštu pateiktas prašymas nebuvo pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, dėl ko nebuvo galimybės nustatyti prašymą teikiančio asmens tapatybę ir teksto vientisumą ir nepakeičiamumą“, – dėstė direktorė, pasak kurios, šioje situacijoje labai svarbu tai, kad paciento sesuo negalėjo pateikti duomenų, kad ji yra brolio atstovė pagal įstatymą ar pagal pavedimą.
Neva dėl to jai buvo išaiškinta, kad paciento atstovavimas pagal pavedimą turi būti įforminamas notarine tvarka arba pacientas apie savo pasirinktą atstovą pasirašytinai gali nurodyti savo medicinos dokumentuose.
Reikia pasirūpinti iš anksto
Sveikatos centro vadovės klausėme ir to, kaip elgtis kitiems, panašiose situacijose atsidūrusiems žmonėms. „Šioje ir panašiose situacijose svarbu tai, kad pacientas teises įgyja, pareigas prisiima ir jas įgyvendina pats arba per savo atstovus. Todėl svarbu atstovavimu pasirūpinti dar tuomet, kai žmogus neturi didelių sveikatos problemų. Todėl, jei pacientui pačiam sunku ar jis negali atlikti veiksmų, susijusių su jo sveikatos įrašais, esančiais e.sveikatoje, jis turi teisę pasirinkti ir kaip atstovus nurodyti kitus asmenis, kuriuos įgalioja atstovauti jam išankstinėje pacientų registracijos sistemoje, pateikti ir peržiūrėti receptų užsakymus vaistinėms, atsiimti vaistus ar medicinos pagalbos priemones pagal išduotus elektroninius receptus, peržiūrėti ir komentuoti paciento sveikatos istorijos (ESI) įrašus, peržiūrėti paciento siuntimus, skiepų kalendoriaus įrašus, peržiūrėti ir atsisiųsti paciento EU skaitmeninius COVID pažymėjimus, peržiūrėti ir atsakyti į gautus sveikatos priežiūros specialistų pranešimus“, – aiškino N. Tarvydienė ir atkreipė dėmesį į tai, kad pacientai ir jų artimieji dėl prašymo e.sveikatoje sukurti atstovavimą neturi kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigos šeimos gydytoją ar administraciją. Tai gali atlikti pats pacientas arba įgaliota institucija. Be to, prie Klaipėdos rajono sveikatos centro prisirašę pacientai bet kada savo vizito metu atvykę į registratūrą gali pasirašytinai nurodyti, koks asmuo turi teisę susipažinti su jo sveikatos duomenimis ir jam atstovaus. Tai bus užfiksuota jo medicininiuose dokumentuose ir galios visoms įstaigoje teikiamoms paslaugoms. Jei pacientas nėra prisirašęs prie gydymo įstaigos ir atvyko antrinės sveikatos priežiūros paslaugoms ar stacionariniam gydymui, jis gali nurodyti pirmo vizito metu ar bet kuriuo metu gydymo laikotarpiu.
Tiesa, bet kuriuo metu savo sprendimą pacientas gali keisti, apie tai informuodamas įstaigą. Kitais klausimais patogiausia atstovavimo įforminimo priemonė, anot direktorės, – notarinis įgaliojimas.
Gintarė KARMONIENĖ
Asociatyvi nuotr.
Tai žinotina
Vilniuje veikia Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, kuriai vadovauja Sveikatos apsaugos ministerijos Teisės skyriaus vyriausioji specialistė Inga Skutkevičiūtė.
2023 m. komisija priėmė nagrinėti 243 prašymus, išnagrinėjo – 251 (įskaitant ankstesnių metų pabaigoje pateiktus prašymus). Metų pradžioje buvo nagrinėjami 64 prašymai.
Teisininko komentaras
O ką šioje situacijoje patartų teisininkas? To klausėme advokatų kontoros „Win & Law“ Simonavičius ir partneriai advokato Raimondo Simonavičiaus.
Advokato teigimu, visa informacija apie paciento buvimą sveikatos priežiūros įstaigoje, gydymą, sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą, taip pat visa kita asmeninio pobūdžio informacija apie pacientą turi būti laikoma konfidencialia ir po paciento mirties.
Konfidenciali informacija, teisininko aiškinimu, gali būti suteikiama kitiems asmenims, tik turint rašytinį paciento sutikimą, kuriame yra nurodyta tokios informacijos suteikimo pagrindas ir naudojimo tikslai, išskyrus atvejus, kai pacientas medicinos dokumentuose yra pasirašytinai nurodęs, koks konkretus asmuo turi teisę gauti tokią informaciją, taip pat tokios informacijos teikimo mastą ir terminus.
„Reikia pažymėti, kad informaciją apie paciento, kuris negali būti laikomas gebančiu protingai vertinti savo interesų, teikimą nustato Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 5 str. 6 d., kuriame nurodoma, kad informacija apie paciento, kuris negali būti laikomas gebančiu protingai vertinti savo interesų, sveikatos būklę, suteikiama paciento sutuoktiniui, sugyventiniui (partneriui), paciento tėvams (įtėviams) ir paciento pilnamečiams vaikams jų prašymu“, – teigė advokatas, atkreipdamas dėmesį, kad ši konsultacija yra bendrinio pobūdžio ir, priklausomai nuo individualios situacijos, ji gali keistis.
Siekiant konkrečios ir visapusiškos teisinės konsultacijos, sprendžiant kiekvieną individualų klausimą, R. Simonavičius rekomenduoja kreiptis į advokatą.
