Svečias

Gargždiškis verslininkas šokiruojančios prabangos nemėgsta

Šešių įmonių bendrasavininkio gargždiškio 46-erių metų Jono Dumašiaus teigimu, verslas yra kūryba. Verslininkui, nemėgstančiam šokiruojančios prabangos, laimė – tai galimybė dirbti mėgstamą darbą, realizuoti savo idėjas, šalia esant tvirtai šeimai.

– Atskleiskite savo sėkmingo verslo paslaptį.

– Verslui reikia idėjų ir specialistų, gebančių jas materializuoti. Pirmąją įmonę “Hidrostatyba” su kolegomis įkūrėme prieš 12 metų privatizavus tuometę valstybinę melioracijos įmonę, kurioje dirbau. Esu baigęs buvusią žemės ūkio akademiją, turiu inžinieriaus hidrotechniko diplomą. Tada ėmėmės statybų verslo. Vėliau su bendraminčiais įsigijome įmonę “Šilutės automobilių keliai”, įsteigėme bendroves “Pamario namas”, “Jonopolė”, “Pušynas”. Pradėjome verstis nekilnojamojo turto pirkimu, pardavimu. Pernai bendra šių įmonių apyvarta buvo 120 mln. litų. Šiemet į verslo plėtrą, projektus numatytos investicijos – 30 mln. litų. Dairomės į kitas šalis, kuriose galėtume investuoti. Naujos idėjos – statybos užsienyje. Versle nesi apdraustas nuo netikėtumų, neigiamų faktorių, kurie nepriklauso nuo tavęs. Vienos įmonės “Klaipėdos hidrotechnika” teko atsisakyti – parduoti turėtas akcijas, nes nepasisekė surasti bendros kalbos su verslo partneriu.

Net gudriausias savininkas be kvalifikuotų žmonių komandos nieko nepadarys. Taigi jie – mūsų didžiausias turtas. Verslininkui nereikia bijoti rizikuoti. Rizikingi sprendimai – galimybė uždirbti. Bet aš – už protingą riziką. Mano patirtis mane stabdo aklai rizikuoti. Mano kertiniai principai šie: su visais būti sąžiningam – verslo partneriais, žmonėmis, sugebėti kontroliuoti save bet kokioje situacijoje, mokėti bendradarbiauti su aplinkiniais ir verslo atstovais.

– Ar vaikystėje, jaunystėje svajojote tapti turtingas?

– Apie tai svajojau nuo vaikystės. Mano gimtinė – Tauragėje. Tėveliai, darbininkai, mus, 4 vaikus, išleido į mokslus. Aš ne tik norėjau praturtėti, bet ir galvojau, kaip tai padaryti. Laisvė realizuoti idėjas atsirado Nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse. Tada su draugu ėmėmės komercijos – parsivežėme prekių, kurias pardavę užsidirbome pinigų. Verslas – tai kūryba.

– Esate turtingas. Ką pasakytumėte trokštantiems praturtėti?

– Uždirbti daug pinigų – sunkus darbas. Tam reikia būti ir morališkai, ir fiziškai pasiruošusiam. Aš dirbu daugiau nei kiti, neskaičiuodamas darbo valandų.

Niekada nepavydėjau turtingesniems, bet galvojau, ką daryti, kad juo tapčiau. Reikia norėti būti turtingam. Bet ne kiekvienas gali tapti garsiu muzikantu, sportininku. Talento reikia ir verslininkui. Tiesa, ne visi žmonės pasinaudoja savo galimybėmis, bet dėl to kalti jie patys. Patarčiau nepavydėti, nesikankinti, o džiaugtis tuo, kuo turime.

– Ką Jūsų gyvenime reiškia šeima?

– Aš labai gerai jaučiuosi namuose su šeima – žmona Rita ir vaikais – pirmakursiu studentu Domu, dešimtoke Ieva ir antroku Jonu. Jie mane supranta ir visuomet palaiko. Nuo verslo plėtojimo pradžios iš žmonos neišgirdau jokių priekaištų.

– Jūs tai kalbate, kai turtingieji pajūrio verslininkai paliko savo ištikimas žmonas dėl žymiai jaunesnių moterų?

– Aš manau, kad šis jų pasirinkimas – nereikalingas energijos švaistymas. Ir jie patys kitiems nepataria to daryti.

– Daugeliui laimės stereotipas – pinigai, karjera. O Jums?

– Man laimė – tai galimybė dirbti mėgstamą darbą, realizuoti idėjas, turėti tvirtą palaikančią šeimą, būti sveikiems. Aš pinigų turiu tiek, kiek man reikia, ir tai suteikia laisvę. Esu aprūpinęs šeimą, bet nemėgstu šokiruojančios prabangos. Galvoju, kaip investuoti pinigus į verslą, jo plėtrą.

– Žalingų įpročių turite?

– Taip – nesilaikau poilsio režimo, dirbu neskaičiuodamas darbo valandų. Alkoholį vartoju saikingai. Šventiniai gėrimai – du kartus per metus. Tačiau taurės vyno prie pietų stalo neatsisakau. Niekada nerūkiau. Ir mūsų šeimoje niekas nerūko.

– Kaip atsipalaiduojate?

– Kasdien po valandą sportuoju, kad neaptingtų kūnas. Mėgstu medžioklę, bet tam trūksta laiko. Du kartus per metus su šeima poilsiaujame kurioje nors užsienio šalyje.

– Ar galvojate, kas ateityje perims Jūsų verslą?

– Savo verslą galvoju perduoti savo vaikams. Vyriausiasis sūnus Vilniaus Gedimino technikos universitete studijuoja statybos valdymą ir ekonomiką. Duktė Ieva – dešimtokė, jaunėlis Jonas – antrokas. Tikiuosi, kad jie prisidės prie mano verslo ir bus jo tęsėjai.

Virginija LAPIENĖ