Sveikatos apsauga

Kasmetinė organizmo „revizija“

Kai paaiškėja grėsminga diagnozė – onkologinė liga, staiga ištinka infarktas ar į lovą paguldo insultas, medikai nepamiršta pamoralizuoti: kur buvote anksčiau, kodėl nesitikrinote sveikatos? Tačiau pacientai atsigina: jei ateini pas gydytoją nesuriestas skausmų, esi vertinamas, kaip be reikalo ieškantis ligos. Su tokia pozicija nesutinka Gargždų PSPC šeimos gydytojai. Esą kartą per metus visi pacientai gali gauti siuntimus nemokamiems pagrindiniams tyrimams pas specialistus. „Bangos“ pašnekovų nuomone, reikia tik didesnio noro rūpintis savo sveikata.

Sau neturi laiko

Gargždų PSPC Šeimos medicinos klinikos vedėja Irena Stankuvienė tvirtina, jog nedaug pacientų, kurie, nejausdami jokių simptomų, ateitų ir paprašytų patikrinti sveikatą, atlikti kraujo, šlapimo ir kitus tyrimus: „Dauguma skuba, neturi laiko savo sveikatai. Net tie, kuriuos įstatymas įpareigoja reguliariai ją tikrintis ir turėti sveikatos pažymėjimą, visaip stengiasi išvengti patikrinimo. Skuba gauti mediko parašą, kad yra sveikas. Tačiau mes tokios atsakomybės, neatlikę tyrimų, nenorime ir negalime prisiimti.“

Medicinos mokslas šiandien pasiekė tokį lygį, kad daugelį ligų, jei jos „sugaunamos“ pradinėje stadijoje, yra įmanoma išgydyti. Todėl sąmoningas požiūris į savo sveikatą, reguliarus tikrinimasis padėtų užkirsti kelią nepagydomai ligai, o valstybei sutaupyti lėšų.

Ir vis dėlto brangstant gydymui, atsiranda žmonių, kurie supranta, kad niekas kitas, tik jis pats atsakingas už savo sveikatą ir privalo ja pasirūpinti. Viena 50-metė moteris pasakojo, jog jau keleri metai atlieka kasmetinę savo sveikatos „reviziją“ – pasidaro visus pagrindinius tyrimus, apsilanko pas odontologą. „Įpratau tai daryti. Nors sugaištu šiek tiek laiko, tačiau po to jaučiuosi rami, manęs nekankina nerimas, ar kokia nors liga jau nėra užsislėpusi. Jei kas nors negerai, stengiuosi vykdyti gydytojo nurodymus: gerti vaistus, atlikti tam tikras procedūras, kiek įmanoma sveikiau gyventi.“

Pagal amžių ir indikacijas

Gydytoja I. Stankuvienė paaiškino, jog yra nustatyta sveikatos apsaugos ministro tvarka, kokius tyrimus kartą per metus turi skirti pacientui šeimos gydytojas. Tai priklauso nuo amžiaus ir indikacijų.

Asmenims iki 18 metų šeimos gydytojas kartą per metus turi apžiūrėti burną, pasverti ir pamatuoti ūgį, pamatuoti arterinį kraujospūdį, patikrinti regėjimo aštrumą, kartą per 2 metus atlikti bendrąjį kraujo ir šlapimo tyrimą, nustatyti gliukozės kiekį kraujyje, patikrinti klausos aštrumą, apžiūrėti odą ir matomas gleivines, merginoms atlikti krūtų patikrą. Tokio amžiaus pacientams tik esant indikacijų tiriamas cholesterolio kiekis kraujyje, daroma EKG, plaučių rentgenograma, ginekologinė apžiūra. Tačiau kiekvieno profilaktinio patikrinimo metu turi būti apčiuopiami periferiniai limfmazgiai tiek jauniems, tiek vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonėms.

Kur kas daugiau tyrimų turėtų būti atliekama vyresniems pacientams, ypač 40-65 ir daugiau metų sulaukusiems. Kartą per metus net nesijaučiant blogai reikėtų šeimos gydytojo paprašyti atlikti cholesterolio kiekio kraujyje tyrimą, pamatuoti arterinį kraujospūdį, atlikti EKG, pasisverti ir pasimatuoti ūgį, moterims pasitikrinti ginekologiškai. Kartą per 2 metus turėtų būti ištiriamas gliukozės kiekis kraujyje, atliekamas bendras šlapimo ir kraujo tyrimas, pamatuojamas akispūdis, patikrinamas klausos ir regėjimo aštrumas, atliekamas digitalinis tiesiosios žarnos tyrimas, apžiūrima oda ir matomos gleivinės. Jei yra rizikos veiksnių, pavyzdžiui, giminėje sirgusių tam tikromis ligomis, jei kontaktuojama su sergančiais aktyvia tuberkulioze, ŽIV nešiotojams ar sergantiesiems AIDS, turintiems nusiskundimų, kai kurie tyrimai, kaip rentgenograma ar ginekologinė apžiūra bei specialūs tyrimai, gali būti atliekami ir dažniau.

Gargždų medikai nesutinka, kad nenoriai rašo siuntimus pas specialistus. „Jei pacientas kuo nors skundžiasi, siuntimus duodame pas visus specialistus. Bėda, kad priėmimo pas juos tenka ilgai laukti. Tačiau pacientai turi suprasti, kad siuntimas – ne popiergalis. Šeimos gydytojas prieš siųsdamas turi atlikti kai kuriuos tyrimus, kad pagrįstų, kodėl specialisto konsultacija reikalinga, parengti išrašą iš ligos istorijos“, – paaiškino kartais pasitaikančio gydytojo ir paciento nesusikalbėjimo priežastį Gargždų PSPC vyriausiasis gydytojas Petras Serapinas.

Nacionalinės profilaktikos programos

Jau ne pirmus metus valstybė finansuoja krūtų ir gimdos kaklelio, prostatos vėžio profilaktikos, krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis vaikams programas. „Nemažai tėvų nesugeba vaikams rasti laiko ir atvesti juos pas odontologą, nors silantai labai apsaugo dantis. Moterys vangiai tikrinasi krūtis, atlieka tyrimus dėl gimdos kaklelio, nors yra medikų kviečiamos. Šiuo požiūriu vyrai kur kas drausmingesni ir sąmoningesni – prostatos vėžio profilaktikos programoje jie dalyvauja aktyviai“, – kalbėjo Savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Laima Kaveckienė.

Neseniai paskelbta, jog bus pradėta vykdyti dar viena – antro tipo cukrinio diabeto profilaktikos programa. Mat du trečdaliai žmonių net nenutuokia sergantys klastinga liga, nes jokių simptomų gali nejausti net 5-9 metus. Tuo tarpu nekontroliuojama liga pažeidžia kraujagysles, žmogus gali apakti, netekti galūnių, išsivysto inkstų nepakankamumas, anksčiau gali ištikti miokardo infarktas ar insultas. Diabetikai rizikuoja susirgti onkologinėmis ligomis. Todėl dabar imtasi šią problemą spręsti nacionaliniu mastu. Šeimos gydytojai turėtų atrinkti į rizikos grupes patenkančius asmenis (antsvorį turinčiuosius, tuos, kurių giminėje buvo sergančiųjų diabetu, moteris, pagimdžiusias didesnius nei 4 kilogramų kūdikius arba nėštumo metu turėjusias angliavandenių apykaitos sutrikimų, kenčiančius dėl padidėjusio kraujospūdžio bei riebalų apykaitos sutrikimų). Reikėtų ištirti pacientus, kurie skundžiasi dėl dažno troškulio, blogai gyjančių žaizdų, grybelinių ligų, padažnėjusio šlapinimosi, nepaaiškinamų svorio svyravimų. Labiausiai antrojo tipo diabetu rizikuoja susirgti žmonės, vyresni nei 45 metai, tačiau vis dažniau šia liga suserga ir vaikai. Todėl pacientai turėtų prašyti šeimos gydytojo kartą per metus atlikti gliukozės toleravimo testą.

„Šeimos gydytojų trūksta, jų krūviai dideli. Profilaktiniai patikrinimai padėtų užkirsti kelią sunkioms ligoms, sumažintų eiles poliklinikose, būtų daugiau tvarkos ir mažiau nepasitenkinimo. Kol neįsisąmoninsime, kad patys privalome rūpintis savo sveikata, reguliariai tikrintis ir sveikai gyventi, tol sergamumo ir mirtingumo dėl kai kurių ligų skaičiai nemažės“, – tvirtina Savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Laima Kaveckienė.

Irena KASPERAVIČIENĖ