Švieslentės – užkarda ilgoms eilėms pas gydytojus?

Pas šeimos gydytoją žmogus turėtų patekti per savaitę, pas gydytoją specialistą – per mėnesį. Tokia yra teorija, tačiau pastaroji, pacientų teigimu, gerokai skiriasi nuo realybės, kai eilėse pas gydytojus specialistus tenka laukti ir 4 mėnesius. Kovai su ilgomis eilėmis naują priemonę meta Sveikatos apsaugos ministerija, esą dar šiais metais internete pasirodys vieša švieslentė, kurioje bus informuojama apie vizitus gydymo įstaigose.
Tiesioginės naudos nebus
Sveikatos apsaugos ministerijos viceministras Aurimas Pečkauskas viešai aiškino, kad konkrečiai žmonės galės matyti, kiek procentų nuo visų turimų laikų patekti pas gydytoją, ši gydymo įstaiga teikia į išankstinės pacientų registracijos sistemą. Tarkime, poliklinika turi 1 000 laisvų vizitų, bet viešai pateikia tik 85 proc. Pats sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys yra pastebėjęs, kad gydymo įstaigos pateikia tik septintadalį galimų laikų. Iš dalies esą kalti gydytojai, kurie dirba keliose vietose ir ne visus laikus pateikia pacientams.
Sveikatos apsaugos ministerijos Spaudos tarnybos vyriausiasis specialistas Julijanas Gališanskis „Bangą“ informavo, kad švieslentė, kuri atspindės, kokios gydymo įstaigos ir kokia apimtimi naudojasi nacionaline Išankstinės pacientų registracijos informacine sistema (IPR IS), dar šiais metais pradės veikti Valstybinės ligonių kasos tinklalapyje.
„Švieslentės tikslas yra skatinti gydymo įstaigas aktyviau naudotis IPR IS. Tiesioginės naudos pacientams švieslentė neturės, tačiau kuo aktyviau įstaigos naudosis bendrąja registracijos sistema, tuo efektyviau jos galės valdyti eiles pas gydytojus ir jas trumpinti“, – teigia J. Gališanskis. Anot jo, gyventojai, turėdami siuntimą, jau dabar gali greičiau patekti pas reikiamą specialistą registruodamiesi per IPR IS (tai padaryti galima prisijungus prie savo paskyros sveikatos portale www.esveikata.lt). Jeigu paciento gydymo įstaigoje vizito pas gydytoją specialistą tenka palaukti ilgiau, registracijos sistemoje galima pasirinkti kitą gydymo įstaigą, kurioje eilės trumpesnės.
Elektroniniu būdu – 30 proc.
Gargždų ligoninės vyriausioji gydytoja Virgina Ruškienė „Bangai“ pasakojo, kad iki šiol maždaug 30 proc. talonų yra pateikiama elektroninei registracijai. Kita dalis paliekama tiems, kurie yra įpratę užsiregistruoti tiesioginio kontakto būdu arba telefonu. Dažniausiai tai vyresnio amžiaus žmonės, gyvenantys ne mieste, turintys menkus informacinių technologijų įgūdžius. „Jei visus talonus nukreiptume elektroninei registracijai, tai tie, kurie įvaldę technologijas, turėtų ryškų pranašumą, talonus iškart išgraibstytų. Be to, reikia pasilikti laiko ir nenumatytiems atvejams, kurių tikrai būna“, – dėstė V. Ruškienė.
Anot jos, elektroniniai talonai yra išduodami apsilankius Gargždų ligoninės internetinės svetainės puslapyje per pacientų elektroninės registracijos sistemą, kuri susieta su e.sveikatos portalu. „Tačiau sistemos ne visagalės. Yra buvę nesusipratimų. Į tą patį laiką sukrenta keli talonai, tai keturi žmonės po to ateina tuo pačiu metu. Žinoma, šie dalykai tvarkomi“, – sakė Gargždų ligoninės vyr. gydytoja.
Per kiek laiko pacientas patenka pas gydytoją specialistą, pasak V. Ruškienės, lemia daug faktorių: juk yra ir gydytojų atostogos, ir jie patys suserga. Ne viską įmanoma suplanuoti. „Pavyzdžiui, jau kuris laikas neturime neurologo. Tačiau yra trys LOR gydytojai, tad pas juos taloną galima gauti ir tą pačią savaitę. Pas vaikų gydytojus eilės taip pat nėra ilgos, šiek tiek ilgesnė pas traumatologą, bet tikrai nereikia laukti mėnesių mėnesiais“, – užtikrino vyriausioji gydytoja V. Ruškienė. Ji užsiminė, kad intensyviai ieškoma Gargždų ligoninėje galinčio dirbti okulisto, dermatologo, vidaus ligų gydytojo. Po 2024 metų daliai gydytojų baigiasi licencijos, pastarųjų jie nesitvarko, nes, tikėtina, ketina baigti gydytojo karjerą, tad gali būti sudėtinga situacija. „Kalbinau neurologą – nenori, kardiologė žadėjo atvažiuoti pasikalbėti – neatvažiavo. Nesusigundo. Savivaldybės numatyta 10 000 Eur paskata čia įsipareigojantiems dirbti trejus metus negelbėja. Juk nuo to 10 000 Eur atskaičius mokesčius lieka 6 000 Eur. Teko girdėti, kad Akmenė siūlo 60 000 Eur, ir nėra norinčiųjų…“ – kalbėjo pašnekovė.
Akmenės rajono savivaldybės gydytoja, vyriausioji specialistė Dalia Sketrė patikino, kad yra skiriama 60 tūkst. Eur tiems gydytojams, kurie įsipareigoja gydymo įstaigoje atidirbti 5 metus ne mažiau kaip 1 etato krūviu ir čia įsigyja nekilnojamąjį turtą bei deklaruoja savo gyvenamąją vietą. 2021 m. šiuo pagrindu pavyko privilioti du šeimos gydytojus, tačiau vertinant apskritai, anot D. Sketrės, ši priemonė nelabai gelbsti.
Dalį išgraibsto iškart
Gargždų PSPC vyriausiasis gydytojas Petras Serapinas informavo, kad jo vadovaujama įstaiga iki šiol pateikdavo taip pat 30 proc. laikų internetinei registracijai, likusieji registruojasi telefonu arba atvykę į vietą. Kaip ir Gargždų ligoninės vyriausioji gydytoja, jis patikino, jei visi talonai būtų prieinami internetinėje registracijoje, vyresni pacientai, ne taip dažnai besinaudojantys technologijomis, sunkiai gautų talonus. Patekimo laikas pas šeimos gydytoją yra skirtingas. „Talonus skelbiame dviem savaitėms į priekį. Pas kai kuriuos šeimos gydytojus talonai išgraibstomi per pirmąją dieną ar antrąją. O pas kitus, paskambinus ketvirtadienį penktadienį, dar galima gauti taloną tai pačiai savaitei“, – pasakojo pašnekovas. Jis taip pat pabrėžė, kad yra planiniai talonai, tačiau yra paliekama ir skubiems atvejams, tiems, kurie sunegalavo ir jiems svarbu patekti pas gydytoją kaip įmanoma greičiau. Be to, yra ir pakartotiniai talonai, kurie skiriami iškart kitam vizitui.
Ar didelė problema, kai rezervavę laikus pacientai neatvyksta? „Pirminiame lygmenyje mums nelabai aktualu. Jei kažkas neatėjo, iškart ateina kitas pacientas. Mums nesijaučia, jei kažkas neatvyksta. Juk šeimos gydytojo darbo diena nesibaigia su talonų skaičiumi. Yra numatyti keturi talonai per valandą, tačiau iš esmės per dieną būna ir dukart daugiau pacientų. Kai reikia, priimame į tarpus“, – sakė Gargždų PSPC vyriausiasis gydytojas. Anot jo, šiuo metu turimų šeimos gydytojų skaičius yra optimalus: toks, kad pakanka lėšų sumokėti jiems atlyginimus ir vykdyti kitus finansinius įsipareigojimus. „Juk kilo tiek medicininių priemonių kainos, tiek energetinių išteklių ir t. t. Žinoma, būtų puiku, jei turėtume dar šeimos gydytojų, tačiau svarbu atsižvelgti ir į resursus“, – sakė pašnekovas.
Vyriausiasis gydytojas pastebėjo, kad gyventojų sergamumas kaip prasidėjo rugpjūčio mėnesį, taip ir tęsiasi. Jis didesnis nei būdavo anksčiau tokiu laikotarpiu. Kiek yra sergančiųjų koronavirusu, sunku atsakyti, nes daug pacientų nebesitiria, nebeatlieka testų.
Agnė ADOMAITĖ