Švietimas 1

„Išgražėjusi mokykla – darnaus darbo rezultatas“


Su dvejus metus Priekulės Ievos Simonaitytės vidurinės mokyklos direktoriaus pareigas einančiu Antanu Alčauskiu susitikome dar prieš rugsėjo 1-ąją. Kalbėjomės apie kasdienį mokyklos gyvenimą, problemas, su kuriomis tenka dažniausiai susidurti, bei ateities lūkesčius.


Jaukiai sutvarkyta poilsio zona


A. Alčauskis pokalbio pradžioje prasitarė, kad rugsėjis jam asocijuojasi su rimto darbo pradžia. „Žinoma, naujiems mokslo metams ruošėmės jau seniai, daug paruošiamųjų darbų atlikome dar neprasidėjus vasarai. Per kiekvienas atostogas mokykloje vykdavo įvairūs remonto darbai. Todėl rugsėjo 1-ajai esame pasiruošę“, – pasakojo pašnekovas. Jis tikino, kad į šventę atėję moksleiviai bus maloniai nustebinti, kai pamatys gražiai sutvarkytą vidinį mokyklos kiemelį. Čia sukurta uždara poilsio zona, kurioje mokiniai pertraukų metu galės įkvėpti gryno oro, grožėtis čiurlenančiu fontanu bei gėlėmis. „Mintis jaukiai sutvarkyti kiemelį brendo jau seniai. Džiaugiuosi, kad pagaliau ją įgyvendinome“, – sakė direktorius. Jis pasakojo, kad per vasarą septyniuose kabinetuose pakabino žaliuzes. Dabar mokiniams tiek rudenį, tiek pavasarį neteks kaisti per pamokas saulės spinduliuose. A. Alčauskis sakė, kad dalį pinigėlių įvairiems remonto darbams buvo skyrusi Klaipėdos rajono savivaldybė, o dalį jų mokyklos vadovybė sutaupė, kaupdama pervestus 2 procentus pajamų mokesčio. Direktorius tikino, kad išgražėjusi Priekulės Ievos Simonaitytės vidurinė mokykla yra gero komandinio darbo rezultatas: „Visi stengėmės, kad mokiniams čia būtų malonu mokytis. Gautas lėšas taupėme, bet kur neleidome. Pavyzdžiui, visus remonto darbus atliko mūsų darbininkai“. Pasak pašnekovo, artimiausiu metu mokykloje ketinama pakeisti ir valgyklos įrangą bei visas laukines pastato duris.


Gabiausi mokiniai išvyksta


Vakar nuskambėjęs rugsėjo 1-osios skambutis į Priekulės Ievos Simonaitytės vidurinę mokyklą sukvietė daugiau kaip 600 mokinių. Palyginti su praėjusiais metais, anot direktoriaus, vaikų sumažėjo. „Manau, tai lemia beveik visoje Lietuvoje prasti gimstamumo rodikliai. Kita vertus, mūsų miestelis šalia Klaipėdos. Todėl dalis mokinių, baigusių 8 klases Priekulėje, nori siekti akademinio mokslo ir išvyksta mokytis į prestižinėmis vadinamas Vytauto Didžiojo arba „Ąžuolyno“ gimnazijas. Jie neina į paprastas vidurines mokyklas, nes žino, kad geriau neras“, – sakė A. Alčauskis. Pašnekovas akcentavo, jog blogiausia, kad į uostamiesčio gimnazijas mokytis dažniausiai išvyksta patys gabiausi vaikai. „Tai lemia ne pačius aukščiausius priekuliškių valstybinių egzaminų rezultatus. Pavyzdžiui, mūsų mokinys, baigęs čia 8 klases, pradėjo mokytis vienoje iš Klaipėdos gimnazijų ir dar būdamas 9 klasėje užėmė pirmąją vietą fizikos olimpiadoje. Juk įdirbis yra mūsų?“ – retoriškai klausė direktorius, kuris įsitikinęs, jog arti esantis uostamiestis yra stiprus traukos centras.


Kalbėdamas apie Priekulės Ievos Simonaitytės vidurinės mokyklos mokinių egzaminų rezultatus, direktorius sakė, kad juos galima vertinti įvairiai, priklausomai nuo to, iš kokios pozicijos žiūrėsi: „Praėjusį pavasarį valstybinius egzaminus rinkosi gana nemažai mokinių. Daugelis jų tiesiog norėjo išbandyti savo laimę. Todėl nenuostabu, kad buvo daug neišlaikiusiųjų. Šiais metais valstybinių egzaminų išlaikymo rodiklis yra vienas iš geriausių, nes į egzaminų suolą sėdo tik tie, kurie jiems išties ruošėsi. Stengėmės kalbėtis su mokiniais, jiems patarti. Kam reikia laikyti vieną ar kitą valstybinį egzaminą, jei mokinys ketina stoti į aukštesniąją mokyklą“.


Mokytojo tikslas – ugdyti žmogų


A. Alčauskis pasakojo, kad vadovaujamą darbą dirba nuo 2000 metų. Iš pradžių jam teko dirbti Tauralaukio pagrindinėje mokykloje direktoriaus pavaduotoju, vėliau jis ėjo Klaipėdos Simono Dacho vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotojo pareigas. Todėl rūpintis mokyklos bendruomene, organizuoti jos darbą pašnekovas jau seniai įprato. Dabar dažnai mokyklų direktoriai susiduria su profesionalių pedagogų stygiaus problema. A. Alčauskis, paklaustas, ar Priekulėje nėra specialistų trūkumo, atsakė: „Ne, neturime problemų nei su tiksliųjų dalykų mokytojais, nei su anglų kalbos specialistais. Tačiau nežinau, kas bus ateityje. Dabar dažnai mokytojas paskutinę dieną ateina ir pasako, kad išeina iš darbo“.


Pašnekovas akcentavo, kad jų mokyklos pedagogų pagrindinis tikslas yra ne tik mokyti, bet ir ugdyti žmogų. „Svarbu, kad jaunuolis, baigęs mokyklą, gebėtų pasirinkti sau tinkamą profesiją, žinotų, ko nori gyvenime pasiekti“, – sakė jis. Direktorius taip pat įsitikinęs, kad mokytojas neprivers vaiko mokytis, jei jis to nenori. Anot pašnekovo, pirmiausia tėvai turi skatinti savo atžalas gilinti žinias.


Jaunimas tampa laisvesnis


Keletą metų didmiesčio mokykloje dirbęs pašnekovas, paklaustas, ar Klaipėdos jaunuoliai labai skiriasi nuo Priekulės mokinių, atsakė: „Ypatingų skirtumų nėra. Žinoma, mažo miestelio mokykloje besimokantys vaikai yra nuoširdesni. O išdaigų yra tiek ten, tiek čia“. Direktorius pastebėjo, kad šiuolaikinis jaunimas nebijo pasakyti savo nuomonę, tai, ką iš tiesų galvoja. „Jaunimas tampa laisvesnis“, – sakė A. Alčauskis. Galbūt todėl Priekulės Ievos Simonaitytės vidurinėje mokykloje vyksta daug originalių renginių. Pernai pirmus metus mokykloje direktoriaus pavaduotoja ugdymui pradėjusi dirbti Loreta Kaltauskienė pasakojo, kad aktyvių vaikų, norinčių organizuoti įvairias akcijas, renginius, netrūksta. „Pavyzdžiui, pernai buvome surengę netradicinę akciją „Pirmasis iškritęs sniegas spalvotas“, kurios metu mokiniai piešė guašu ant sniego. Siaučiant gripo epidemijai suorganizavome akciją „Antigripas“, pasitikome mokinius ir mokytojus prie mokyklos durų ir vaišinome citrina, česnaku“, – pasakojo L. Kaltauskienė. Pasak pašnekovės, jos tikslas yra sudaryti sąlygas vaikui parodyti tai, ką jis moka. Direktorius A. Alčauskis džiaugėsi, kad Priekulės moksleiviai bendrauja ir su kitų mokyklų jaunuoliais. „Esame užmezgę ryšius su Klaipėdos Simono Dacho ir Vilniaus Sausio 13-osios vidurinėmis mokyklomis. Daugiausia mus sieja prevenciniai projektai“, – sakė pašnekovas. Jis džiaugėsi, kad Priekulės jaunuolių, nors miestelis įsikūręs šalia uostamiesčio, narkomanijos problema nekamuoja. „Žinoma, mes to saugomės. Pertraukų metu mokykla yra rakinama, kad pašaliniai asmenys į ją nepatektų. O grynu oru mokiniai gali pakvėpuoti dabar jaukiai sutvarkytame kiemelyje“, – sakė direktorius.


Agnė SURPLYTĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių

Skip to content