Švietimo konferencija, skatinusi apmąstyti įtraukiojo ugdymo nuostatas
Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, kas šeštas mūsų šalies mokinys, besimokantis pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, turi specialiųjų ugdymosi poreikių, o tai sudaro 15,4 proc. nuo visų mokinių (atitinkamai Klaipėdos rajone šiais mokslo metais ši dalis dar šiek tiek didesnė).
Tad neatsitiktinai balandžio pabaigoje Gargždų „Kranto“ progimnazijoje vykusi konferencija „Įtrauktis švietime: iššūkiai ir galimybės“ buvo skirta aktualiausiai dabarties švietimo problemai.
Pagalba – kiekvienam mokiniui
Konferencijoje pranešimus skaitė specialistai iš įvairių Lietuvos vietovių, o jų temose atsispindėjo platus spektras sprendžiamų problemų. Be jokios abejonės, viena iš laukiamiausių viešnių buvo Vytauto Didžiojo universiteto Įtraukiojo ugdymo ir švietimo pagalbos katedros dėstytoja dr. Lina Miltenienė, kuri pristatė pranešimą „Pagalbos sistema įtraukioje mokykloje: kaip užtikrinti pagalbą kiekvienam mokiniui“. Pranešimą sudarė trys potemės. Pirmojoje iš jų „Teorinių, praktinių ir sisteminių pokyčių sinergija“ buvo akcentuojamas bendras veikimas siekiant geresnio rezultato; antroje potemėje „Pagalbos įvairovei link: daugiapakopė pagalbos sistema“ mokslininkė analizavo skirtingus pagalbos lygius pagal poreikį konkrečiam mokiniui: universalus skirtas visiems mokiniams, tikslingas taikomas nedidelei daliai mokinių ir intensyvus – turintiems ypatingų specialiųjų poreikių. Nuskambėjo mintis, kad dažnai taikomas tradicinis pagalbos teikimo modelis (atskira klasė ar „išvedimas“) turėtų artėti prie pagalbos teikimo ugdant kuo labiau natūralioje aplinkoje. Trečioje potemėje pranešėja apžvelgė Nacionalinės švietimo agentūros užsakymu 2021 m. atlikto tyrimo rezultatus, kurie teigia, kad labiausiai pasitenkinimą įtraukiojo ugdymo modeliu reiškia būtent tie, kam jis ir skirtas – mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių ir gaunantys specialistų pagalbą. Mokslininkė pristatė ir dar vieną Nacionalinės švietimo agentūros užsakymu 2021 m. atliktą tyrimą apie tai, kaip mokytojai vertina Vaiko gerovės komisijos (VGK) veiksnius užtikrinant pagalbą kiekvienam mokiniui.
Tyrime dalyvavusių daugiau nei 1 500 mokytojų nuomone, šie veiksniai pagal svarbą pasiskirsto tokia tvarka: 1) bendradarbiavimas ir komandinis darbas; 2) VGK vaidmuo skatinant pedagogų profesinį tobulėjimą; 3) individualios pagalbos planavimo reikšmės suvokimas; 4) pozityvaus elgesio palaikymas ir dėmesys emocinei sveikatai; 5) efektyvi socialinio pedagogo pagalba; 6) efektyvi psichologo pagalba.
Ar turime teigiamą požiūrį?
„Gabus vaikas: dovana ar iššūkis?“ – klausytojus provokavo Vytauto Didžiojo universiteto gabių vaikų ugdymo centro „Gifted“ vadovė Dileta Tindžiulienė. Gabūs vaikai išsiskiria itin stipriu loginio mąstymo gebėjimu, todėl jie lengvai randa atsakymus į iškilusias problemas ir pastebi dėsningumus. Jie išmoksta skaityti ir rašyti greičiau už savo bendraamžius, ieško iššūkių ir plečia savo žinias juos dominančiomis temomis. Tačiau, kai aplinka nesuteikia gabiems vaikams galimybės išreikšti savo talentus, gali kilti sunkumų. Neretai jie išmoksta prisitaikyti ir spręsti problemas patys, dėl ko jų dėmesys ir pastangos, kurios galėtų būti skirtos gabumams ugdyti, panaudojamos kompensuoti sritis, kuriose sekasi sunkiau. Tai gali trikdyti mokymosi procesą ir sukelti psichologinį diskomfortą.
Alytaus miesto teatras renginio dalyviams dovanojo diskusijų spektaklį „kitOKs“. Šis spektaklis per forumo metodą pateikė minčių, kuriose konferencijos dalyviai galėjo atpažinti save, kolegas, mokytojus, mokinius ir jų tėvus. Išsakytos mintys tarsi vertė pasitikrinti, ar mes turime teigiamą požiūrį į taip vadinamus ,,kitokius“ vaikus, ar mūsų tarpusavio bendravimas grindžiamas nesuvaidinta pagarba, ar žmones su negalia priimame kaip žmonijos įvairovės raišką. Konferencijos dalyviai scenoje tapo aktyviais spektaklio dalyviais, kartu su visais ieškojo problemų sprendimo, išsakė savo nuomonę ir poziciją svarstomais klausimais. Lietuvos įtraukties švietime centro specialioji pedagogė Renata Greimaitė skaitė pranešimą, kaip pozityvaus elgesio palaikymas ir intervencijos sistemos (PEPIS) keičia mokyklos kultūrą. Lektorė siūlė tokius PEPIS įgyvendinimo etapus: nustatomos vertybės, formuojami teigiamo elgesio lūkesčiai, stiprinamas pozityvus elgesys, teikiama pagalba tiems, kuriems reikia papildomo palaikymo tinkamai elgtis, proceso stebėjimas ir analizė.
Darnus ugdymas
„DofE programa ir abipusis augimas“ – Kauno Prano Daunio ugdymo centro IV kategorijos psichologės Ugnės Kazakevičienės pranešimo tema. Klaipėdos rajono pedagoginės psichologinės tarnybos logopedė metodininkė, specialioji pedagogė metodininkė Ingrida Krikščiūnienė savo pranešime pristatė rajone vykdomą tarpinstitucinio bendradarbiavimo praktiką. Remdamasi NŠA 2020 m. ir 2021 m. tyrimų duomenimis, lektorė teigė, jog trečdaliui Lietuvos mokytojų daug streso kelia pamokų pritaikymas specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams ir kaip vieną iš tobulintinų sričių tyrime dalyvavę mokytojai įvardija mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą. Mokyklų Vaiko gerovės komisijos (VGK) nariai kaip svarbiausias šios komisijos veiklas išskyrė mokinių specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimą, programų pritaikymą ir saugios aplinkos kūrimą, o kaip trūkumą nurodė mokyklos bendruomenės švietimą įvairiose vaiko gerovės srityse, švietimo pagalbos specialistų ir informacijos apie mokinio poreikius trūkumą.
Grupės – darbui sekcijose
Pasibaigus pagrindiniams pranešimams, po pietų ir kavos pertraukėlės, konferencijos dalyviai pasiskirstė grupėmis darbui sekcijose. O jų būta net šešios. 1-os sekcijos grupė analizavo temą „Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas: kokie veiksniai lemia įtraukiojo ugdymo sėkmę?“, 2-oje sekcijoje – „Multisensorinės priemonės ir aplinkų pritaikymas: kaip pasinaudoti galimybėmis efektyvinant įtraukties procesą?“ 3-ios sekcijos tema: „Kaip socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymas daro įtrauktį paveikesnę?“ 4-os sekcijos grupė gilinosi į temą „Kokiu būdu VGK specialistų ir kitų komisijos narių komandinis darbas įtraukųjį ugdymą daro veiksmingesnį?“ Pasirinkusieji 5-ąją sekciją analizavo, kaip inovatyvių priemonių taikymas gali prisidėti prie įtraukiojo ugdymo sėkmės, na, o 6-os sekcijos grupė ieškojo būdų, kaip atpažinti gabiuosius vaikus ir jiems padėti, juk kalbant apie įtraukųjį ugdymą kai kada lyg ir pamirštama, kad gabieji mokiniai – irgi specialiųjų poreikių, tik kitokių, ir jiems taip pat reikalingas nė kiek nemažesnis dėmesys.
Trys renginio organizatoriai
Konferenciją organizavo Klaipėdos rajono švietimo ir sporto skyrius, Klaipėdos rajono pedagoginė psichologinė tarnyba, Klaipėdos rajono švietimo centras ir Gargždų „Kranto“ pagrindinė mokykla. Sveikinimo žodį tarė Klaipėdos rajono savivaldybės vicemerė Violeta Riaukienė.
Muzikiniu pasveikinimu svečius pasitiko Gargždų „Kranto“ progimnazijos mokiniai, kuriuos parengė mokytojai Artūras Petruoka ir Vaida Zacharevičienė.
Konferencijos dalyviai turėjo galimybę apžiūrėti „Kranto“ progimnazijos spec. lavinamosios (B) klasės mokinių, kuriuos dailės moko „Kranto“ progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Inga Račienė, kūrybinių darbų parodą. Veikė Klaipėdos rajono pedagoginės psichologinės tarnybos projektas-fotoparoda „Aš galiu – Tu gali“.
Apibendrindami įtraukiojo ugdymo stiprybes ir išryškindami tobulintinus aspektus, konferencijos dalyviai (grupių moderatoriai) refleksijos metu pabrėžė didelį rajono Savivaldybės dėmesį šiai sričiai ir akcentavo, kad panašias sesijas (ypač praktines), kurių metu būtų galima dalintis įtraukiojo ugdymo sėkmėmis, tikslinga organizuoti periodiškai.
Egidijus ŽIEDAS
Gintarės KARMONIENĖS nuotr.
Daugiau nuotraukų ir vaizdo įrašų „Bangos“ laikraščio feisbuko paskyroje.
