Tabako politikoje Amerika suka kitu keliu

Donaldas Trumpas, grįžęs į Baltuosius rūmus, jau spėjo priimti nemažai kontraversiškų sprendimų, todėl politikos ekspertai ir sveikatos specialistai atidžiai stebi, kokia kryptimi pasuks jo valdžios sveikatos apsaugos politika, priklausomybių prevencija ir tabako kontrolė. Pasitraukusios iš Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) ir toliau žengia savu keliu tabako reguliavimo srityje, o pirmąsias kadencijos savaites D. Trumpas pažymėjo atšaukdamas ankstesnės administracijos pasiūlytus tabako draudimus.

Trenkė durimis

Jau pirmojoje kadencijoje D.Trumpas siekė nutraukti ryšius su PSO, kaltindamas organizaciją nesuvaldžius COVID-19 pandemijos, pernelyg pataikaujant kitoms šalims ir švaistant amerikiečių mokesčių mokėtojų pinigus. Dabar, sugrįžęs į Baltuosius rūmus, jis tęsia tai, ką pradėjo. „Pasaulio sveikatos organizacija mus apiplėšė“, – pasirašydamas įsaką teigė D.Trumpas, o sveikatos ekspertai sunerimo dėl tarptautinės sveikatos politikos ateities.

„JAV pasitraukimas iš Pasaulio sveikatos organizacijos klibina Jungtinių Tautų pamatus, – sako PSO biuro Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė. – Jau pasijuto įjungtas taupymo režimas. PSO priversta stabdyti veiklas, kurios buvo finansuojamos JAV lėšomis.“

Specialistė akcentuoja, kad „didžiausia JAV finansavimo dalis buvo skirta infekcinėms ligoms valdyti ir ekstremalioms situacijoms pasaulyje pasirengti“, tačiau pokyčiai neišvengiamai palies ir tabako kontrolės politiką.

„Jei JAV mato, kad PSO reikalingi vidiniai pokyčiai, būdama valstybė narė ji turėtų didesnę įtaką organizacijos veiklai, nei būdama stebėtoja iš šalies, – įsitikinusi I. Zurlytė. – Sakoma, kad kiekviena krizė yra ir galimybė. Galbūt čia savotiška galimybė PSO permąstyti veiklą, nustatyti aiškius prioritetus.“

„Tokios lyderės išstojimas nieko gero neduoda nei pasauliui, nei pačiai JAV. Eiti skaldymosi, kritikos keliu grėsmių akivaizdoje neperspektyvu“, – teigia Kauno regiono savivaldybės vicemeras, PSO Sveikatą stiprinančio Kauno regiono darbo grupės pirmininkas Laurynas Dilys.

Dvi skirtingos strategijos

Visgi JAV ir PSO takoskyra nėra naujiena. Ji prasidėjo gerokai anksčiau, pasauliui formuojant bendrą tabako kontrolės strategiją.

2003 metais PSO priėmė Tabako kontrolės pagrindų konvenciją – tarptautinį dokumentą su griežtomis rekomendacijomis, kaip kovoti su rūkymu. Lietuva, kaip ir dauguma pasaulio valstybių, šią konvenciją ratifikavo ir įsipareigojo vykdyti numatytą politiką.

Tuo tarpu JAV, nors ir pasirašė dokumentą, jo niekada neratifikavo. Amerika pasirinko kitą kelią – daugiau investuojama į mokslinius tyrimus, nagrinėjama alternatyvių produktų rizika ir formuojami kultūrinius pokyčiai visuomenėje. Didesnis vaidmuo tenka ir JAV Maisto ir vaistų administracijai (FDA), kurios kompetencijos ir pajėgumai leidžia nagrinėti mokslo tyrimus ir pasisakyti dėl konkrečių produktų rizikingumo ir poveikio visuomenės sveikatai. Neatsitiktinai per COVID-19 pandemiją pasaulis laukė FDA verdikto dėl vakcinų ir vadovavosi jos sprendimais.

Skirtingos strategijos lėmė ir skirtingus rezultatus.
Naujausiais Eurobarometro duomenimis, nuo 2021 iki 2024 metų rūkymo paplitimas Europos Sąjungoje sumažėjo vos vienu procentiniu punktu – nuo 25 proc. iki 24 proc., o Lietuvoje rūkymo paplitimas vienu procentiniu punktu paaugo ir siekia net 29 proc.

Kitoje Atlanto pusėje situacija kitokia. JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) duomenimis, cigaretes rūkančių suaugusiųjų dalis nuosekliai mažėjo nuo 21 proc. 2009 m. iki 12 proc. 2022 m. Bendras tabako produktų vartojimas 2022 m. JAV siekė 20 proc.

Aštuonių procentų skirtumas tarp bendro tabako produktų vartojimo ir tradicinių cigarečių rūkymo – ne klaida, bet JAV strategijos išdava: čia atviriau žvelgiama į inovacijas, tad daugiau dėmesio skiriama mokslo tyrimams.

Prie jų prisideda ir Nacionalinis narkotikų vartojimo institutas (National Institute on Drug Abuse, NIDA) – nuo 1974 m. veikianti pagrindinė federalinė agentūra, remianti mokslinius tyrimus apie psichoaktyvių medžiagų vartojimą ir priklausomybes. NIDA dokumentuose pabrėžiama, kad JAV investuoja į „strategiškai remiamus ir vykdomus pagrindinius, klinikinius ir epidemiologinius tyrimus apie psichoaktyvių medžiagų vartojimą, jo pasekmes ir susijusius neurobiologinius, elgesio ir socialinius mechanizmus”.

2023 m. NIDA patvirtino, kad JAV rūkymo paplitimo mažėjimas yra vienas greičiausių tarp išsivysčiusių šalių, o to priežastis – kompleksinis požiūris į priklausomybių prevenciją ir gydymą, apimantis ne tik reguliavimą, bet ir inovatyvius gydymo metodus.

Siekia mažinti žalą

Ekspertai pabrėžia, kad tokia JAV strategija pagrįsta moksliniais įrodymais ir orientuojasi į ilgalaikę visuomenės sveikatos perspektyvą.

„Ateities tabako vartojimas aiškiai yra toks, kuriame mirtinos cigaretės pakeičiamos daug mažesnės rizikos nikotino produktais, tokiais kaip elektroninės cigaretės, kramtomasis tabakas ir nikotino maišeliai“, – publikacijoje „Slate“ aiškina nikotino ir tabako politiką analizuojantis ekspertas Jacobas Grieras.

Jis pabrėžia, kad tabako žalos mažinimas „yra protinga, gyvybę gelbstinti visuomenės sveikatos politika, kuri paveikia kai kurias pažeidžiamiausias JAV gyventojų grupes“.

„Kai įvairios valstijos ir vietovės įgyvendino griežtesnę politiką prieš aromatizuotas elektronines cigaretes tai iš tiesų sumažino elektroninių cigarečių pardavimus, bet šie pardavimai daugiausia buvo pakeisti daug pavojingesnių degiųjų cigarečių pardavimais“, – atkreipia dėmesį ekspertas.

„Bet kokia nauda visuomenės sveikatai, pasiekta mažinant elektroninių cigarečių pardavimus per aromatų apribojimus, gali būti nustelbiama žalos, kurią sukelia padidėję įprastų cigarečių pardavimai ir su tuo susijusios papildomos sveikatos apsaugos išlaidos“, – rašo J. Grieras.

JAV tabako žalos mažinimo strategijos kryptį iliustruoja reguliaciniai sprendimai dėl nikotino maišelių, kuriems federalinės sveikatos priežiūros institucijos uždegė žalią šviesą.

2024 m. pradžioje JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) „Zyn“ nikotino maišeliams suteikė oficialius leidimus, pripažindama juos kaip „žymiai mažesnį kenksmingų medžiagų kiekį turinčius“ produktus. FDA sprendime buvo pažymėta, kad šie produktai turi reikšmingai mažiau kenksmingų medžiagų nei tradicinės cigaretės, o tyrimai parodė, kad „didelė dalis cigarečių vartotojų visiškai perėjo prie naujai leidžiamų nikotino maišelių“.

D.Trumpas: aromatai lieka

Per pirmąją savaitę po inauguracijos JAV atšaukti du ankstesnės administracijos siūlyti teisės aktai – drausti mentolį cigaretėse ir pardavinėti aromatizuotus cigarus.

„Išgelbėjau aromatizuotas elektronines cigaretes 2019-aisiais, ir tai padėjo žmonėms mesti rūkyti. Pakeldamas amžiaus cenzą iki 21 metų, apsaugojau vaikus. Kamala (Kamala Harris – aut. past.) ir Joe (Joe Bidenas – aut. past.) nori viską uždrausti, žlugdydami smulkųjį verslą visoje šalyje. Aš vėl išgelbėsiu elektronines cigaretes!“ – anksčiau socialiniame tinkle skelbė JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

Vis dėlto elektroninių cigarečių populiarumas tarp jaunimo kelia nerimą abiejose Atlanto pusėse. CDC duomenimis, 2024 metais JAV beveik 1,63 milijono (6 proc.) moksleivių vartojo elektronines cigaretes. 88 proc. jų rinkosi aromatizuotus produktus, o daugiau nei trečdalis juos vartojo bent 20 dienų per mėnesį.

Nors Europoje dažniausiai rūkyti pradedama tradicines cigaretes, situacija pamažu keičiasi. 15-24 metų amžiaus grupėje jau 15 proc. jaunuolių nikotiną pradėjo vartoti būtent nuo elektroninių cigarečių.

„Nikotino poveikis gali pakenkti besivystančioms smegenims ir padidinti priklausomybės riziką“, – apie ankstyvo rūkymo žalą įspėja CDC.

Svarbūs kultūriniai pokyčiai

Tabako kontrolės politikoje svarbu ne tik draudimai ar įstatyminiai ribojimai – ne mažiau veiksmingas įrankis gali būti kultūrinis kontekstas. Jo dėka pastaraisiais dešimtmečiais rūkymas iš romantizuoto įpročio transformavosi į socialiai nepriimtiną veiklą.

Šią transformaciją didele dalimi paskatino JAV kino industrija: visos šešios didžiosios Holivudo studijos – Paramount, Sony, Universal, Disney / Fox, Warner Bros – dar 2005-2013 metais savanoriškai diegė griežtą politiką, drastiškai ribojančią rūkymo vaizdavimą jaunimui skirtuose filmuose. Holivudo produkcijoje rūkantys herojai tapo retenybe, o šis pokytis subtiliai, bet veiksmingai formavo naują amerikiečių santykį su tabaku.

2009 m. NIDA pradėjo iniciatyvą NIDAMED, kuri suteikia medicinos specialistams įrankius ir išteklius, padedančius atpažinti pacientų tabako, alkoholio ir narkotikų vartojimą. Tais pačiais metais JAV inicijavo Nacionalinę psichoaktyvių medžiagų faktų savaitę, skirtą skatinti dialogą apie šių medžiagų vartojimo mokslą ir priklausomybes tarp jaunimo.

Kultūrinių pokyčių stoka itin ryški Baltijos šalyse. Nepaisant griežtų PSO rekomendacijomis grįstų priemonių, Estijoje rūkymas per trejus metus išaugo net 7 procentiniais punktais – čia rūko ketvirtadalis respondentų, o Latvijoje rūkymas pasiekė 33 proc. ir priartėjo prie Balkanų šalių, kuriose rūkymo problema yra paplitusi labiausiai, rodiklių: Graikija (36 proc.), Kroatija (35 proc.), Bulgarija (37 proc.).

„Mūsų visuomenėje rūkymas, deja, laikomas mažiausia, „nekalta“ priklausomybe. Net ir rūkantieji dažnai mąsto, kad atsisakyti rūkymo bus lengva. Deja, lengviau mesti rūkyti būna tik tuomet, kai susiduriama su rimta sveikatos problema“, – apie tai, kad Lietuvoje rūkymas vis dar socialiai priimtinas, kalba prof. Natalja Istomina.

„Lietuvoje trūksta realaus laisvės nuo psichoaktyvių medžiagų propagavimo, – pritaria priklausomybių ekspertas Tomas Levulis. – Reikalingi, sąmoningi, atsakingi ir plačiąja prasme blaivūs pedagogai bei tėvai. Nepakanka per klasės valandėlę vaikams papasakoti apie psichoaktyvių medžiagų naudojimo žalą, kai grįžę namo jie ras rūkančius tėvus. Pirmiausiai vaikai stebi, kas jiems demonstruojama, tik paskui klauso, kas sakoma.“

Rasa Kasperavičiūtė-Martusevičienė

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!