Tarptautinėje asamblėjoje – dėmesys žiniasklaidos laisvei

Šiandien Vilniuje vykstančioje tarptautinėje asamblėjoje, skirtoje Pasaulinei spaudos laisvės dienai paminėti, didelis dėmesys skirtas diskusijoms dėl veiksmingesnės žurnalistų, viešosios informacijos skleidėjų apsaugos nuo nepagrįsto teisminio persekiojimo už jų reiškiamą kritiką.
Pasak teisingumo ministro Rimanto Mockaus, vadinamosiose SLAPP bylose ieškovai turi strateginį tikslą – nutildyti viešai kalbantį atsakovą, todėl jie suinteresuoti ilgu bylinėjimosi procesu, kuris gali psichologiškai palaužti bei finansiškai išsekinti visuomenei aktualiu klausimu viešai kalbantį žiniasklaidos atstovą.
„Sieksime, kad būtų užtikrinama efektyvi valstybės garantuojama teisinė pagalba SLAPP bylose, atsižvelgę į žiniasklaidos organizacijų, kitų socialinių partnerių pateiktus siūlymus tobulinsime civilinio proceso kodekso nuostatas, sieksime, kad SLAPP bylose dalyvautų specializuoti tyrėjai. Dėsime visas pastangas, kad demokratinėje visuomenėje teisminis procesas netaptų bauginimo ar užtildymo įrankiu“, – šios dienos renginyje sakė R. Mockus.
Pasak Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko Dainiaus Radzevičiaus, „būtina dar aiškiau teisiškai apibrėžti tuos atvejus, kurie turi SLAPP požymių. Svarbu įteisinti kuo aiškesnį mechanizmą, kad būtų užkirstos galimybės manipuliacijoms tais atvejais, kai ieškiniai nėra pripažįstami SLAPP ieškiniais. Taip pat labai svarbi valstybės funkcija tokiose bylose – valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas“.
Renginyje taip pat plačiai diskutuota apie žurnalistų teisinę apsaugą, veiklos užtikrinimą ginkluotų konfliktų ar karo sąlygomis.
„Šiandien matome, kad brutalaus karo Ukrainoje akivaizdoje ne tik kariai, bet ir žiniasklaidos atstovai kiekvieną dieną grumiasi priešakinėse fronto linijose, neša sunkiai suvokiamo svorio psichologinę naštą, yra žiauriai kankinami ir žudomi. Agresorės nelaisvėje mirtinai nukankintos ukrainiečių žurnalistės Viktorijos Roščynos atvejis dar kartą patvirtina, kad rusija nesiliauja šaltakraujiškai mindyti ne tik tarptautinės teisės principų, bet ir žmogiškumo ribų“, – akcentavo teisingumo ministras.
Rimanto Mockaus teigimu, „Ukrainos Kultūros ir strateginės komunikacijos ministerijos duomenimis, nuo plataus masto rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą pradžios, Ukrainoje jau žuvo apie 100 žiniasklaidos atstovų. Agresorės vykdomi sisteminiai tarptautiniai nusikaltimai pakerta demokratines vertybes ir žmogaus teises. Nuo 2022 m. vasario Ukrainos prokuratūra užregistravo ir tiria daugiau kaip 150 tūkstančių karo nusikaltimų, daugiau nei 180 tūkstančių agresijos nusikaltimų ir 20 tūkstančių nusikaltimų valstybei ir valstybės saugumui. Jų metu buvo nužudyta daugiau kaip 14 tūkst. žmonių, daugiau kaip 27 tūkstančiai – patyrė sužalojimus”.
Lietuva imasi visų galimų priemonių stiprinti Ukrainą, įsitraukdama į nacionalinius ir tarptautinius teisingumo srities formatus, imdamasi lyderystės siekiant ilgalaikės, tvarios ir teisingos taikos Ukrainai.
Pasak ministro, Teisingumo ministerija ir toliau sieks, kad Lietuva būtų veiksmingiau pasirengusi informacinio karo iššūkiams, kad būtų įgyvendinamos kovos su neapykantos kalba priemonės, efektyviai kovojama su dezinformacija, užtikrinamas teisės skleisti informaciją įgyvendinimas. Todėl šis renginys – svarbi tarptautinė diskusijų ir sprendimų priėmimo platforma, siekiant žiniasklaidos laisvės, žurnalistų saugumo karo, demokratijos ir ES pagrindinių teisių kontekste.
Šios dienos renginį įprasmins diskusijų metu gimę gairės rekomendacijoms, kurios vėliau bus pateiktos tarptautinėms žurnalistus vienijančioms organizacijoms.
Renginyje dalyvavo Ukrainos ambasadorė Lietuvoje Olha Nikitčenko, kiti Lietuvoje reziduojantys ambasadoriai, Europos žurnalistų federacijos generalinis sekretorius Ricardo Gutiérrez, „Reporteriai be sienų“ advokacijos vadovas Pierre Dagard, Ukrainos nacionalinės žurnalistų sąjungos pirmoji sekretorė Lina Kushch, Charkovo žurnalistų centro vadovė Anna Chernenko, Lietuvos nacionalinio transliuotojo LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, LRT Tyrimų skyriaus redaktorė Indrė Makaraitytė, žurnalistas, naujienų portalo „15min.lt“ vyr. redaktorius Vaidotas Beniušis, žurnalistas, viešųjų ryšių specialistas, istorikas Ruslanas Iržikevičius, karo žurnalistas, TV žinių reporteris Augustinas Šulija, spaudos fotografas ir žurnalistas Vidmantas Balkūnas, karo žurnalistas, operatorius Romas Dabrukas, Lietuvos žiniasklaidos tautinių bendrijų kalbomis asociacijos vadovas Ernestas Alesinas, Advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis, advokatas dr. Algimantas Šindeikis ir kiti.
Asamblėją „Žiniasklaidos laisvė karo, demokratijos ir ES pagrindinių teisių kontekste“ organizavo Teisingumo ministerija kartu su Lietuvos žurnalistų sąjunga.

Teisingumo ministerijos
Komunikacijos skyrius