Taryba palaimino deficitinį biudžetą

Nors Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskas mėgsta kartoti, kad Klaipėdos rajonas pasmerktas pinigams, ketvirtadienį posėdžiavusiai Tarybai teko patvirtinti deficitinį biudžetą. Tiesa, jis leistino deficito ribose, tad gąsčiotis nėra ko, juolab kad 2016 m. planuojamos pajamos – 37 861,6 tūkst. eurų (tai 2,1 mln. eurų daugiau nei pernai!), asignavimai – 38 428,9 tūkst. eurų.

Daugiausia – švietimui

Švietimui, kaip ir praėjusiais metais, planuojama išleisti 19,1 mln. eurų arba 49,6 proc. visų biudžeto asignavimų. Iš šios sumos – 14,6 mln. eurų – asig­navimai darbo užmokesčiui ir įmokoms valstybiniam socialiniam draudimui. Šiais metais valstybės investicijų programos lėšomis bus atnaujinami Kvietinių mokyklos-darželio, Gargždų „Minijos“ progimnazijos Gobergiškės skyriaus, Agluonėnų pagrindinės mokyklos, Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos Pėžaičių skyriaus pastatai. Savivaldybės biudžeto lėšomis bus tęsiami pastatų ir vidaus patalpų remontai Gargždų lopšelyje-darželyje „Ąžuoliukas“, Dituvos, Dovilų, Endriejavo pagrindinėse mokyklose. Planuojamas naujos biudžetinės įstaigos atviram darbui su jaunimu finansavimas, tęsiamas projekto „Atviro darbo su jaunimu plėtra Gargžduose“ vykdymas, ketinama nupirkti dar vieną mokyklinį autobusą.

Toliau pagal asignavimus rikiuojasi socialinė apsauga (5,5 mln. eurų); kultūra ir sportas (3,6 mln. eurų); ekonomika (3,6 mln. eurų) ir kt. sritys.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Biudžeto ir ekonomikos skyriaus vedėja Irena Gailiuvienė akcentavo, kad biudžetas yra tvirtinamas pagal Finansų ministerijos prog­nozuojamus rodiklius. Šiųmetinio biudžeto asignavimai viršija pajamas, nes kai kurios priemonės yra finansuojamos praėjusių metų pajamų likučiais. Deficitas – 567,3 tūkst. eurų, tai leistinos ribos.

Lūkesčiai nugulė protokole

Be to, metams įpusėjus visada gaunama viršplaninių lėšų. Dėl to tradiciškai priimtas ir protokolinis sprendimas, pagal jį numatytas sąrašas priemonių, kurioms finansavimas turėtų būti atkurtas prioritetine tvarka. Šiam protokoliniam sprendimui patenkinti reikia 1,7 mln. eurų papildomų įplaukų į biudžetą.

Patvirtinus biudžetą per Tarybos posėdžių salę nusirito plojimų banga. Tačiau plojo ne visi, mat ir už tokį biudžetą balsavo 17 iš 26 posėdyje dalyvavusių Tarybos narių, prieš nebuvo, bet 9 (Liberalų ir Žemaičių frakcijų atstovai) susilaikė. „Jei toks Tarybos narys kaip Algirdas Liaudanskis neturėjo priekaištų, tai Administracija dirbo labai gerai“, – šypsodamasis apibendrino Administracijos direktorius Sigitas Karbauskas.

Vis dėlto ir be A. Liaudanskio buvo, kas klausimų turėjo su kaupu. Tarybos narys Vaclovas Macijauskas teigė pastebėjęs nesuprantamų dalykų. „Palyginau seniūnijų darbo organizavimui skiriamas lėšas. Pavyzdžiui, Sendvario seniūnijai (6 tūkst. gyventojų) numatyta 25 tūkst. eurų darbo užmokesčiui, Judrėnų sen. (600 gyv.) – per 24 tūkst. eurų, Dauparų–Kvietinių sen. (3 tūkst. gyv.) – 20 tūkst. eurų. Pagal kokią priklausomybę, kokius kriterijus skirstomos šios lėšos? Dabar panašiai skiriama ir seniūnijai su 6 tūkst. gyv., ir su 600 gyv.“, – stebėjosi versle besisukantis politikas. Biudžeto ir ekonomikos skyriaus vedėja I. Gailiuvienė paaiškino, ar maža, ar didelė seniūnija, vis tiek yra vienas seniūnas, jo pavaduotojas ar padėjėjas ir kt. Lėšos skirstomos pagal faktiškai dirbančius žmones ir pagal faktiškai patvirtintą darbo užmokestį. Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas pridūrė repliką: „Nesvarbu, ar esi meras savivaldybėje, kur 56 tūkst. gyv., ar kur 10 tūkst. gyv., atlyginimas vis tiek vienodas.“

25 tūkst. eurų – mero regalijoms

Tarybos nariui Aivarui Vasyliui kilo abejonių dėl numatytų 25 tūkst. eurų mero regalijoms. „Ar čia mes paauksuotą karūną darysim, ar karietas? Gal geriau tas lėšas skirti pėsčiųjų perėjoms įrengti“, – siūlė jis.

2016 m. mero regalijoms yra numatyta 5 tūkst. eurų suma, 2017 m. – 20 tūkst. eurų. Priminsime, kad Klaipėdos rajono savivaldybės merui regalijos jau buvo kurtos, jomis buvo pasipuošęs dabartinis Administracijos direktorius S. Karbauskas (į merus inauguruotas 2011 m.), tačiau paaiškėjo, kad pastarosios neatitinka Lietuvos heraldikos komisijos reikalavimų, tad apsispręsta gaminti naujas.

Administracijos direktorius S. Karbauskas užtikrino dabartinių regalijų neišsinešęs į namus. Jos yra saugomos. Anot mero V. Dačkausko, bus eksponuojamos garbingoje vietoje – prie Savivaldybės centrinio įėjimo įrengtoje vitrinoje.

Naujų regalijų sukūrimas ir gamyba, mero nuomone, tokios sumos turėtų nesiekti ir kainuos mažiau nei numatyta.

Daugiau apie Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdyje priimtus sprendimus skaitykite kituose „Bangos“ numeriuose.

KOMENTARAI

• Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys Nerijus GALVANAUSKAS: „Patvirtintame biudžete įžvelgiu ir teigiamų, ir neigiamų dalykų. Pozityviai vertinu, kad yra Valstybės investicijų programos lėšų, iš Savivaldybės biudžeto tokiais atvejais reikia tik prisidėjimo. Vadinasi, kažką sukuriame rajone, paliekame. Antras geras dalykas – kad vykdydami vandentvarkos projektus pirmą kartą nusimatome Savivaldybės biudžete lėšų AB „Klaipėdos vanduo“ akcijoms pirkti. Taip didinsime savo akcijų paketą šioje bendrovėje, galbūt turėsime ir didesnę balso teisę…

  Iš kitos pusės yra daug ydingų dalykų. Pavyzdžiui, biudžeto pajamos didėja 2,1 mln. eurų, palyginti su 2015 m. finansiniais rodikliais. Nepaisant to, biudžetas iš esmės yra deficitinis, tai reiškia, kad, tarkim, vaikų pavėžėjimui nusimatome vieną sumą, tačiau žinome, kad reikės dvigubos. Tai paslėptos išlaidos, kurias tikimasi padengti surenkamomis viršplaninėmis lėšomis. Vis dėlto pakilimo laikotarpiu, kai jokios ekonominės krizės ir stagnacijos nėra, tvirtinti deficitinį biudžetą nėra gera praktika.“

• Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys Egidijus SKARBALIUS: „Pati biudžeto sąranga yra ydinga. Kelių kilometrų skaičius kiekvienais metais didėja ne dėl to, kad atsiranda naujos gyvenvietės ir nauji keliai, bet paprasčiausiai pagaliau inventorizuojame vienas ar kitas gatves. Deja, tiek kelių, tiek žvyrkelių programoms, tiek asfaltavimui lėšų nedaugėja. Bepigu gyvenantiesiems centrinėse gyvenvietėse – Priekulėje, Gargžduose ir kt., kur asfaltas guli nuo neatmenamų laikų ir jį keičia jau ne pirmą kartą. Sutinku, kad to reikia, tačiau didžioji dalis žmonių tebevalgo košę su žvyru. Lygiai tas pats su aplinkos tvarkymu. Už tokį biudžetą nelabai galima balsuoti.“